- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- I-486-609/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. Ž. skundu (b.l.5-9) prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011-07-12 sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-87-11 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo pareiškėjai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, įpareigoti Tarnybą spręsti klausimą dėl tinkamo advokato skyrimo, iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti 500 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, regreso teisę nukreipiant į K. G. bei L. B. bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Skunde nurodoma, kad 2011-05-27 pareiškėja gavo 2011-04-01 sprendimą, kuriuo antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-5010-889/2011 paskirta teikti advokatė M. S. ir 2011-05-03 sprendimą, kuriuo ši advokatė pakeista į advokatę L. B. . Teigia, kad advokatė M. S. pakeista advokate L. B. jos ligos (sirgo nuo 2011-03-14 iki 2011-05-20) laikotarpiu. Nurodo, kad advokate L. B. ji visiškai nepasitiki ir mano, kad advokatė L. B. jai buvo paskirta sąmoningai, kad byla būtų pralaimėta. Nurodo, kad advokatė L. B. neturėjo ir neturi jokios pozicijos byloje, su šia advokate vyksta nuolatinis interesų konfliktas ir apie tai tarnybai, teismui yra žinoma, o nuo bendravimo su advokate pareiškėjai skauda galvą, ji patiria nervinę įtampą, stresą ir pan.. Skundžiamą sprendimą laiko neteisėtu, nepagrįstu, todėl naikintinu. Iš neteisėtų tarnybos veiksmų kildina ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaujanti byloje ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b.l. 21-25) nurodo, kad su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina faktines ginčo situacijos aplinkybes, pateikia juridinį jų vertinimą, lėmusį skundžiamo sprendimo priėmimą. Teigia, kad nagrinėjamos bylos atveju atstovavimo byloje perspektyvumas nesietinas su pačios bylos perspektyvumu. Dėl pareiškėjos nenoro bendrauti su jai paskirta advokate, iš anksto neigiamai prieš ją nusistačius, atstovavimas iš esmės tampa neperspektyvus. Tarnybai nėra nustatyta pareiga pareiškėjo prašymu pakeisti jam paskirtą advokatą. Teisė gauti ginčo pagalbą nėra absoliuti, kaip ir pareiškėjos teisė ginčo atveju pasirinkti advokatą. Ginčo atveju pareiškėja net nebandė susitikti su jai paskirta advokate L. B. , nurodė abstrakčius kaltinimus advokatės atžvilgiu, teismo posėdyje atsisakė advokatės ir tai yra pagrindas nutraukti ginčo pagalbos teikimą. Taip elgdamasi pareiškėja nevykdo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 4 str. 1 p. reikalavimo bendradarbiauti su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu bei toks jos elgesys prieštarauja VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 p. nuostatai, t.y. pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Spręsdama dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos, Tarnyba vadovavosi VGTPĮ 24 str. 1 d., kuri numato šių išlaidų išieškojimą, jeigu antrinė teisinė pagalba yra nutraukiama dėl VGTPĮ 23 str. 1 d. 1, 2, 6 punktuose nurodytų priežasčių, bei atsižvelgė į šias išlaidas patvirtinančius duomenis (b.l. 21-25).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Byloje ginčijamas sprendimo, kuriuo buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai, teisėtumas.
VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 - 12 punktuose nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant yra nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas. VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais, o VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte reglamentuotas antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo atvejis, kada asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nedelsiant pranešti tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Pagal VGTPĮ 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų VGTPĮ 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. Pagal VGTPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Iš paminėtų VGTPĮ nuostatų akivaizdu, jog besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo asmuo, o taip pat asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis privalo naudotis, jomis nepiktnaudžiaudamas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis- suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2011-04-01 sprendimu (b.l. 32) pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-5010-889/2011 dėl skolos išieškojimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę M. S. , pagal 2011-03-30 pareiškėjos pateiktą prašymą (b.l. 26-30).
Advokatės M. S. motyvuotu prašymu (b.l. 33) 2011 05 03 sprendimu (b.l. 34) antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė M. S. buvo pakeista advokate L. B. .
2011-06-17 pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, prašydama pakeisti jai paskirtą advokatę L. B. kitu advokatu (b.l. 36-37). Šį prašymą pareiškėja grindė aplinkybėmis, kad šia advokate visiškai nepasitiki, advokatė neturi pozicijos byloje, su pareiškėja advokatė niekada nebendravo, advokatė skirta pareiškėjos nedarbingumo laikotarpiu ir be jos sutikimo.
2011-07-12 sprendimu, vadovaujantis VGTPĮ 3 str., 23 str. 1 d. 6 ir 10 p., 24 str. 1 d. pareiškėjai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2011-05-03 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-574-11 ir pareiškėja įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo gavimo sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b.l. 54-58).
VGTPĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta asmens, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, pareiga bendradarbiauti su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. VGTPĮ 3 straipsnis apibrėžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, kuriais remiantis teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vienas iš šių principų- draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (3 straipsnio 4 punktas). Įstatyme nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos išaiškinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų- kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio advoktatės M. S. pranešimo (b.l. 33) turinio matyti, jog po, kai pagal 2010 03 30 prašymą pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo, nuo 2010 04 08 iki 2010 06 09 pareiškėja į jai paskirtą advokatę nesikreipė, o 2010 06 09 advokatė gavo pareiškėjos 2010 06 04 prašymą, kuriame nurodė, jog advokate nepasitiki ir pridėjo 2010 04 23 prašymą Tarnybai dėl advokatės nušalinimo.
2011 06 17 Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos T. Ž. prašymas (b.l. 36,37) dėl jai paskirtos advokatės L. B. pakeitimu kitais advokatais- A.P., R. K. .
Iš byloje esančio advokatės L. B. 2011-06-29 rašto (b.l. 41-42) turinio matyti, jog advokatė siūlė pareiškėjai atvykti į kontorą 2011-05-19, siekdama aptarti pareiškėjos poziciją civilinėje byloje, bylos perspektyvumą ir jos užbaigimo teisines pasekmes, pareiškėjai persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-13 nutarčių kopijas, šaukimą į teismo posėdį 2011-05-25, 15.30 val., prašė nurodyti apie negalėjimą atvykti advokatės nurodytu laiku. Rašte nurodyta, kad į advokatės 2011-05-09 laišką pareiškėja neatsakė, į kontorą bei teismo posėdį neatvyko. Advokatė L. B. nurodė, kad pakartotinai kvietė pareiškėją atvykti į Tarnybą 2011-06-09 ir pranešė, kad kitas teismo posėdis paskirtas 2011-06-16 08.30 val.. Ten pat pažymėta, kad į 2011-06-16 teismo posėdį pareiškėja atvyko, tačiau su advokate atsisakė bendrauti.
2011 06 21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje (b.l. 39) nurodyta, kad 2011 06 16 parengiamajame teismo posėdyje atsakovė T. Ž. atsisakė nuo Tarnybos jai 2011 05 03 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-40-11 paskirtos advokatės L. B. .
Byloje esanti 2011 06 16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo kopija (b.l. 45-52) patvirtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu T. Ž. nuo jai paskirtos advokatės L. B. atsisakė.
Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog žinodama, kad pagal 2011 03 30 prašymą jai yra teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo, pareiškėja su jai Tarnybos paskirtais advokatais nebedradarbiavo. Kadangi nenustatyta, jog prašymų dėl advokatės M. S. nušalinimo bei advokatės L. B. pakeitimo kitu advokatu argumentai buvo grindžiami objektyviais duomenimis, pareiškėjos T. Ž. veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas jai teikiama antrine teisine pagalba.
Esant įrodytai aplinkybei, jog pareiškėja su antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais nebendradarbiavo be objektyviai pateisinamų priežasčių ir (ar) aplinkybių, skundžiamo sprendimo juridinė motyvacija VGTPĮ 23 str. 1 d. 6 p. ir 10 punktais laikytina teisėta ir pagrįsta, nes priešingai vertinant ginčo situaciją, teismo nuomone, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjai sudaryta galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant prašymus pakeisti advokatą, esant, jos manymu, interesų konfliktui, ar tiesiog atsisakyti teisinės pagalbos ir išvengti dėl to kylančių pasekmių.
Byloje įrodžius, jog ginčo pagalba pareiškėjai nutraukta teisėtai, laikytina, kad tarnyba pagrįstai sprendė klausimą dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos (VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisyklių 4 punktą, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 MMA (MMA - Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt). Iš tarnybos finansų ir ūkio skyriaus 2011-07-11 pažymos Nr. 4.27-2L-73 (b.l. 53) turinio matyti, kad Tarnybos sprendimais paskirtos advokatės pareiškėjai atstovavo pirmosios instancijos teisme, įskaitant laiką, skirtą susipažinimui su bylos medžiaga, įrodymų rinkimui, susipažinimui su informacija aktualia konkrečiai bylai, 11 valandų, o tai lygu 440 Lt teisinės pagalbos išlaidų sumai (viena advokato valanda lygi 0,05 MMA (kai MMA 800 Lt = 40 Lt), 11 val.x40Lt=440 Lt). Vertinant išdėstytą bei pažymoje nurodytą ginčo išlaidų paskaičiavimą, jo dydį, teismas neturi pagrindo abejoti šių išlaidų paskaičiavimo teisingumu, todėl tarnybos įpareigojimą sumokėti pareiškėjai ginčo išlaidas į valstybės biudžetą laiko teisėtu ir pagrįstu.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu skundžiamas sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Byloje pripažinus, jog Tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra juridinių bei faktinių pagrindų spręsti dėl kitų pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumo. Konstatuotina, kad ginčo atveju delikto nėra, taigi ir civilinė atsakomybė nekyla.
Pareiškėja skundu prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo datos.
Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinio kodekso 6.37 straipsnis reglamentuoja palūkanų pagal prievoles mokėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinė bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi ši norma numato vadinamąsias „procesines“ palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, t.y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Nenustačius, kad dėl Klaipėdos VGTPT pareigūnų veiksmų ar neveikimo pareiškėjai būtų atsiradusi žala, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.
Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, nes pagal ABTĮ 44 str. 1 d. nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.