Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-885-919/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-31
Bylos Nr.
1-885-919/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13150-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nukentėjusysis
N. J.
Kaltinamasis
M. J.
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-885-919/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13150-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.2.3.1.3; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, nukentėjusiajai N. J., kaltinamajam M. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) santechniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2017-03-18 apie 22.00 val. bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktine N. J. metu, tyčia spyrė vieną kartą koja jai į krūtinės sritį, spaudė rankomis suėmęs jai už kaklo, vieną kartą rankos delnu trenkė į veido sritį, metė į koją apypilnę skardinę alaus, rankomis laikė sugriebęs jai už žastų, tokiu būdu padarydamas savo šeimos narei - sutuoktinei N. J. poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, krūtinėje, kairėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad buvo pervargęs, todėl taip ir gavosi. Pripažįsta atlikęs visus kaltinime išvardintus veiksmus. Gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė sutuoktinės, ji jam atleido, jie susitaikė, todėl prašo bylą nutraukti šalims susitaikius.

Nukentėjusioji N. J. teismo posėdžio metu prašė bylą nutraukti jiems susitaikius.

Kaltinamajam M. J. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2017-03-18 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) , M. J., gim. (duomenys neskelbtini) svetainės kambaryje įspyrė sutuoktinei N. J., gim. (duomenys neskelbtini) į krūtinę, smaugė rankomis suėmęs už kaklo, trenkė ranka į kairę veido pusę, metė skardinę alaus į kairę koją, kas sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Pastaruosius septynis bendro gyvenimo metus M. J. smurtauja prieš sutuoktinę, grasina sumušti, sužaloti, sistemingai baugina naudodamas psichinę prievartą (b.l. 6-11);

- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas smurtą patyręs asmuo – N. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-17);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-03-20 Specialisto išvada Nr. G761/2017(02), kurioje nurodyta, kad N. J. konstatuota poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, krūtinėje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2017-03-18. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 22);

- nukentėjusiosios N. J. parodymais, kur ji parodė, kad 2017-03-18 apie 22.00 val. sutuoktinis M. J. svetainės kambaryje įspyrė koja jai į krūtinę, smaugė rankomis, suėmęs už kaklo, trenkė ranka į kairę mano veido dalį, metė jai į kairę koją alaus skardinę. Visa tai sukėlė fizinį skausmą ir patinimus smūgių vietose. Jis smurtauja prieš ją jau 7 metus. Anksčiau į policiją nesikreipė. Šiandien mažametis sūnus D. J., gim. 2014-03-21 konflikto nematė, nes miegojo. Vyras M. pastoviai grasina ją sumušti, teigia, kad ji nevykėlė, nieko nesuprantanti. Jis rūko žolę ir yra agresyvus, impulsyvus ir nesusivaldantis. Daužo namuose daiktus. Ji yra radusi sužalotą sūnų D. po to, kai buvo namuose tik abu. Paklaustas D. teigė, kad tėtis jį muša. Padėtis blogėja, ji M. bijo, kad neįvykdytų tragedijos. Papildomai apklausta nuketėjusioji nurodė, kad M. J. yra jos sutuoktinis, tačiau ji sutinka duoti parodymus prieš jį ir parodo, kad santuokoje gyvena tris metus, o iki santuokos taip pat gyveno kartu dar keturis metus. Gyvena kartu su jų mažamečiu sūnumi D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Jų santuokos metu M. J. ne kartą jos atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą, tačiau ji į policiją dėl to nesikreipė ir jokių pareiškimų nerašė. M. J. dažnai vakarais kažkur išeidavo iš namų ir grįždavo naktį ir tai ją liūdindavo ir siutindavo. 2017-03-18 apie 22.00 val. ji ir M. J. buvo buto (duomenys neskelbtini) svetainėje. Sūnus D. J. jau miegojo kitame kambaryje. Tarp jos ir M. J. kilo tarpusavio žodinis konfliktas, nes jis eilinį kartą norėjo išeiti iš namų, o ji tam prieštaravo. Šio žodinio konflikto metu ji pasakė jam „tu daunas" ir tada jis, įsižeidęs už šiuos žodžius, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais ir rankoje laikydamas nugertą alaus skardinę, ją sugniaužė savo rankoje ir metė į ją. Skardinė pataikė į kairės kojos šlaunį ir iki dabar ant jos yra kraujosruva. Nenorėdama, kad konfliktas vystytųsi toliau, ji priėjo prie jo artyn, pareikalavo, kad jis jos atsiprašytų, prašė susitaikyti, prašė jo, kad nusiramintų ir ketino paimti savo rankomis jam už rankų, kad jis nusiramintų, tada jis jai vieną kartą koja spyrė tiesiai į krūtinę, dėl ko ant jos taip pat atsirado kraujosruva. Nuo šio spyrio ji nukrito ant lovos. M. J. jai sakė, kad atsikabintų nuo jo, kad nelįstų prie jo, tačiau ji atsikėlė nuo lovos ir vėl ėjo link jo, norėdama jį apkabinti ir nuraminti, tada jis griebė viena ranka jai už kaklo, prirėmė ją prie sienos ir suspaudė už kaklo, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Tada jis ją paleido, savo rankomis suėmė jai už rankų žastų, o po to vieną kartą rankos delnu trenkė į kairę veido pusę. Kažkuriuo metu ji, būdama ant jo pikta ir įsižeidusi, įspyrė ir jam į sėdmenis. Visi šie M. J. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Iki šiol ant jos šlaunies, krūtinės yra kraujosruvos, ant rankų žastų ir kaklo taip pat nežymios fizinio smurto žymės. Dėl savo sužalojimų ji į jokią gydymo įstaigą nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Daugiau ji jam nesudavė nė vieno smūgio. Pirminėje savo apklausoje sakė, kad M. J. pastoviai jai grasina sumušti, sužaloti, kad jos atžvilgiu naudoja psichinę prievartą. Taip atvykusiems pareigūnams ji pasakė būdama susijaudinusi, supykusi ant M. J.. Nors jis anksčiau ir iš tiesų pagrasindavo ją sumušti, tačiau šie jo grasinimai jai neatrodė realūs ir tokių jo grasinimų ji nebijojo. Taip pat atvykusiems pareigūnams pasakė, kad prieš pusę metų ant jų mažamečio sūnaus D. rankos buvo pamačiusi kraujosruva, tiksliau nedidelę kraujosruva, kuri galimai galėjo likti nuo rankos piršto įspaudimo. Tuomet sūnus D. dar nekalbėjo, mokėjo sakyti tik žodžius „tėte, mama“, tačiau ji jo paklausė, iš kur pas jį ant rankos kraujosruva, kas čia jam taip padarė ir sūnus kalbėjo kažką savo kalba, įterpdamas ir žodį „ tėte“. Iš jo kalbos nebuvo galima suprasti, iš kur atsirado mėlynė ant jo rankos, tačiau savo sutuoktinio M. J. ji paklausė, ar jis buvo suėmęs sūnų stipriau už rankos, kad liko mėlynė, ar trenkė jam, į ką M. J. atsakė, kad ji kvaila ir kalba nesąmones. Šiais jo pasakytais žodžiais ji patikėjo, patikėjo, kad jis čia niekuo dėtas, kad mėlynė ant sūnaus rankos iš tiesų galėjo atsirasti nuo stipresnio suėmimo jam už rankos, galbūt ir ji pati jam galėjo netyčia stipriau suimti už rankos ir tikrai netiki, kad M. J. sūnaus atžvilgiu galėjo naudoti fizinį smurtą, nes labai jį myli ir labai gražiai su juo bendrauja. Dėl nežymios mėlynės prieš pusmetį ant sūnaus Dovydo rankos niekam neturi jokių pretenzijų. Papildo ir tai, kad anksčiau, t. y. jų bendro gyvenimo metu minėtame bute, jų su M. J. tarpusavio žodinių konfliktų metu jis savo pyktį išliedavo į daiktus, t. y. trenkdavo savo ranka tai į sieną vonios kambaryje, tai į grilį, tai į telefoną. Apie tai taip pat sakė atvykusiems pareigūnams ir jiems parodė M. J. apgadintus daiktus, tačiau dėl jų apgadinimo nei tuomet, nei šiuo metu M. J. neturi jokių pretenzijų ir civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 27-29);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2262 2017-03-18 d. 23.11 val. M. J. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b.l. 44);

- įtariamojo M. J. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2017-03-18 apie 22.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarp jo ir žmonos N. J. įvyko žodinis konfliktas, nes norėjo padėti žmogui, papuolusiam į bėdą, t.y. ištraukti jo automobilį, kuris buvo užklimpęs. Žmona jo nenorėjo išleisti ir tarp jų kilo barnis. Įsiplieskus konfliktui jis metė alaus skardinę į žmoną, bet netyčia pataikė į žmonos koją, kuri stovėjo kampe. Tada jo žmona susinervavo ir pradėjo jį įžeidinėti visokiais žodžiais ir konflikto metu pati jį puolė ir jie susimušė. Jis jos specialiai nemušė, tik gynėsi ir to pasėkoje vieną kartą trenkė ranka į kairę veido sritį. Kategoriškai neigia, kad jis savo žmoną engia jau 7 m., t.y. naudoja psichologinį smurtą, sistemingai ją baugina grasindamas sumušti ar kitaip sužaloti. Dabar gailisi savo žmonai N. J. sukėlęs fizinį skausmą. Papildomai apklaustas įtariamuoju M. J. parodė, kad susipažino su pranešimu apie įtarimą, kuo yra įtariamas supranta, dėl jam 2017-03-23 pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jis prisipažįsta visiškai ir parodo, kad 2017-03-18 apie 22.00 val. bute (duomenys neskelbtini) kilus žodiniam tarpusavio konfliktui tarp jo ir sutuoktinės N. J. jis labai susinervino ir kuomet N. J. ėjo artyn jo kažką sakydama, tiksliai ką, jau neprisimena, jis atkišo link jos savo koją ir šia koja ją atstūmė nuo savęs. Jo koja jai atsirėmė į krūtinės sritį ir nuo šio atstūmimo N. J. nukrito ant lovos. Po to ji atsistojo, ir vėl kažką tarpusavyje ginčijosi, tada jis savo ranka pagriebė jai už kaklo, prirėmė ją prie sienos ir vieną kartą rankos delnu trenkė jai per veidą. Taip pat į ją metė ir apypilnę alaus skardinę. Ši pataikė N. J. į koją, tik nepamena tiksliai į kurią. Taip pat neneigia, kad galėjo būti pagriebęs, laikęs, tampęs ją ir už rankų žastų. Dėl visų šių savo veiksmų N. J. atžvilgiu jis nuoširdžiai gailisi, dėl visų pasekmių kaltina tik save, dėl savo elgesio jam labai gėda. N. J. dėl visų šių savo veiksmų atsiprašė ir pažadėjo ateityje jos atžvilgiu nenaudoti jokio smurto. Daugiau papildymų neturi (b.l. 33, 40-41).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. J. 2017-03-18 apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas padarė savo šeimos narei – sutuoktinei N. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nukentėjusioji N. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleido kaltinamajam, susitaikė su juo ir neprieštarauja, jog byla būtų nutraukta šalims susitaikius, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis M. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, turtinių pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis dirbantis (b.l. 46), neteistas (b.l. 45), administracine tvarka baustas (b.l. 50-58), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 60), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002-01-01 stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 78). M. J. dėl padaryto nusikaltimo kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja N. J., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2017-03-23 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3535, kurioje nurodyta, kad advokatas Georgijus Zavtrakovas teikė antrinę teisinę pagalbą M. J. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

M. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja N. J. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-885-919/2017 nutraukti.

Išaiškinti M. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu M. J. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. J. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis