Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. V. (toliau – D. V.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu D. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį ir jam paskirta 15 (penkiolika) parų administracinis areštas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 19 val., prekybos centre (duomenys neskelbtini), pavogė keptuvę, kurios vertė 99,99 eurų.Apeliaciniu skundu D. V. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, sušvelninant jam paskirtą administracinę nuobaudą – administracinį areštą pakeičiant bauda arba viešaisiais darbais.Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į D. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti. D. V. skundas netenkinamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. V. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 50 straipsnį. Ginčo dėl šio pažeidimo bei jo kvalifikacijos nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl D. V. kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, neturi teisinio pagrindo. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik D. V. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).Kaip numato ATPK 50 straipsnis, smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Analizuojant šios teisės normos turinį matyti, kad asmuo, padaręs ATPK 50 straipsnyje įtvirtintą teisės pažeidimą, gali būti baudžiamas viena iš komentuojamo straipsnio sankcijoje įtvirtintų alternatyvių administracinių nuobaudų – bauda arba administraciniu areštu.

6.1. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų reikalavimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas D. V. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę (ankščiau ne kartą baustas administracine tvarka), įvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ir paskyrė D. V. griežtesnės rūšies administracinę nuobaudą - 15 (penkiolikos) parų administracinį areštą. Abejonių tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, aukštesniajam teismui nekyla.

7.1. Pritariant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo D. V. motyvams pažymėtina, kad, sutinkamai su Lietuvos teisėje įtvirtintu teisingumo principu, administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu privalo atitikti padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

7.2. Šių duomenų kontekste sprendžiant D. V. paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, akcentuotina, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog apeliantas sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, įskaitant ir smulkiuosius svetimo turto grobimus, už ką jam ne kartą buvo skirta ir alternatyvi ATPK 50 straipsnio sankcijoje įtvirtinta nuobauda – bauda, tačiau apeliantas jam paskirtas baudas moka nesilaikydamas jų apmokėjimo tvarkos (jas moka ne visas) bei toliau pažeidinėja įstatymus – daro naujus pažeidimus, kas leidžia pagrįstai teigti, jog ši jo atžvilgiu taikoma administracinio poveikio priemonė, jokios įtakos jo tolimesniam elgesiui neturi, išvadų iš ankstesnių nuobaudų apeliantas nedaro, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį bei jos dydį nagrinėjamu atveju apeliantui parinko tinkamai. Įvertinus buvusius D. V. baustumus bei jo daromų administracinių teisės pažeidimų pakartotinumą, abejoti apylinkės teismo sprendimu apelianto prisipažinimo padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą bei deklaruojamo gailesčio dėl pažeidimo padarymo nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi akivaizdu, jog deklaruojamas gailėjimasis yra nenuoširdus.

Nors apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl D. V. paskirto administracinio arešto pakeitimo viešaisiais darbais, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog ATPK 50 straipsnio sankcijoje yra numatytos tik dvi alternatyvios nuobaudos – bauda ir administracinis areštas. Galimybės už ATPK 50 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymą skirti viešuosius darbus įstatymas nenumato. Tiesa, ATPK 21 straipsnio 4 dalis ir 313 straipsnio 4 dalis numato galimybę skiriant baudą, ją tuo pačiu nutarimu pakeisti viešaisiais darbais, tačiau, įvertinus aukščiau aptartus, administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. asmenybę bei jo įvykdytą teisės pažeidimą apibūdinančius duomenis, abejonių apylinkės teismo nutarimu apeliantui paskirti griežtesnės rūšies ATPK 50 straipsnio sankcijoje įtvirtintą administracinę nuobaudą – administracinį areštą, kaip jau buvo minėta, aukštesniajam teismui nekyla. Ir nors ATPK 338¹ straipsnyje nustatyta, kad viešieji darbai gali būti skiriami ir tuomet, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. V. pritaikius sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą.

8.1. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. apeliacinio skundo prašymą sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, pažymėtina ir tai, jog administracine nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto asmenybę, jo ankstesnius baustumus, jam inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumą, jo pobūdį bei pakartotinumą, teismas sprendžia, kad D. V. paskirtas administracinis areštas bei jo trukmė nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik apelianto deklaratyviais teiginiais, teisinio pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog administracinė nuobauda D. V. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.