- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-232-280/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02981-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Ieškovas
- K. U., K.
- Atsakovas
- V. U.
- Trečiasis asmuo
- S. U.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2A-232-280/2011
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. U. ieškinį atsakovui V. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. U. prašė pripažinti negaliojančia 2008-01-31 dovanojimo sutartį Nr. 978, kaip sudarytą dėl apgaulės ir suklydimo, taikyti restituciją, grąžinti sutarties pagrindu atsakovės nuosavybėn perėjusį nekilnojamąjį turtą – 0,12 ha žemės sklypą, ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius adresu Naujoji g. 9, Liūdynės k., Panevėžio r. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-06-18 parašė testamentą, jog žemės sklypą su pastatais Naujoji g. 9, Liūdynės k., Panevėžio r., o taip pat visą turtą, kuris priklausys jo mirties dieną, palieka savo vaikams atsakovei V. U. ir savo sūnui V. U. . Tačiau atsakovė 2007 m. pabaigoje pradėjo jo prašyti, kad jai perleistų visą savo turtą, už tai žadėdama jį išlaikyti iki gyvos galvos. Su tokiu jos pasiūlymu jis sutiko. Tačiau V. U. ji apgavo, suklaidindama dėl esminių sandorio aplinkybių, nuslėpdama svarbias aplinkybes, dėl ko jis neteisingai suvokė sudaromo sandorio esmę, aplinkybes, nes jis yra senyvo amžiaus, mažai raštingas, blogo regėjimo, silpnos klausos. Tvirtina, kad visiškai pasitikėjo dukra, kuri prieš jo valią 2008-01-31 sudarė ne rentos su išlaikymu iki gyvos galvos, o dovanojimo sutartį, kurios pagrindu jis nekilnojamąjį turtą – 0,12 ha žemės sklypą, ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius adresu Naujoji g. 9, Liūdynės k., Panevėžio r. padovanojo savo dukrai V. U. . Nurodė, kad jei būtų teisingai suvokęs dovanojimo sandorio prasmę, sandorio būtų nesudaręs. Atsakovė po sandorio sudarymo juo nesirūpina, nepadeda tvarkytis, užsiauginant daržovių savo sklype, atvažiavusi tik barasi, iš jo šaiposi, grasina išvežti į „durnyną“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2008-01-31 Panevėžio rajono 1-ame notarų biure ieškovas K. U. sudarė Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį, kuri 2008-02-15 buvo įregistruota VĮ Registrų centro Panevėžio filiale. Nurodė, kad nuo 2008-01-31, t.y. dovanojimo sutarties sudarymo dienos, skaičiuojamas terminas kada ieškovui atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl minėto sandorio panaikinimo. Darė išvadą, kad ieškinio senaties terminas t.y. iki kada K. U. turėjo teisę pareikšti ieškinį, baigėsi 2009-01-31. Kadangi ieškovas ieškinį pareiškė tik 2010-05-03, todėl darė išvadą, kad K. U. praleido vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir neprašė šio termino pratęsti. Nurodė, kad pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Pažymėjo, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo reikalavimus atmesti. Konstatavo, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimų neginčijamais įrodymais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. U. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-29 sprendimą, ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė 2007-12-25 susitarė su juo, jog sudarys sutartį dėl rentos su išlaikymu iki gyvos galvos. Tačiau atsakovė, 2008-01-31 nuvykusi pas notarę, sudarė ne rentos su išlaikymu iki gyvos galvos, o žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį, tyčia suklaidindama dėl sandorio turinio, jo rūšies, t.y. dėl aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sandoriui sudaryti. Teigia, kad atsakovė, gerai žinodama, jog yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, mažaraštis, visiškai pasitikintis ja, veikė nesąžiningai, dėl ko prieš savo valią sudarė nenaudingą dovanojimo sutartį. Sutartį sudarė atsakovės nesąžiningų veiksmų įtakoje. Nurodo, kad jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir išlaikymas, tai jam užtikrinti gali renta su išlaikymu iki gyvos galvos. Tvirtina, kad atsakovė to nedaro, įžeidinėja, reikalauja išsikelti iš gyvenamojo namo. Nurodo, jog teismas turėjo minėtą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir grąžinti šalis į pirmykštę padėtį. Tokiu atveju nesąžininga atsakovė visiškai nenukentėtų, o būtų atkurtas teisingumas ir protingumas. Teigia, kad atsakovė ir pati nelaiko savęs jai dovanotos namo dalies savininke, nes nemoka jokių mokesčių už jos išlaikymą, už gamtines dujas ir elektros energiją mokesčius moka jis. Teigia, kad 2008-01-31 dovanojimo sutartį pasirašė atsakovės nurodytoje vietoje, visiškai pasitikėdamas atsakove ir manė, jog pasirašė rentos su išlaikymu iki gyvos galvos sutartį, kaip ir buvo anksčiau susitaręs su atsakove. Teigia, kad suklydo reiškiant savo valią dėl sandorio turinio, jo pobūdžio ir dalyko t.y. sudarė sandorį dėl esminio suklydimo. Teigia, kad notarė A. Š. pažeidė LR notariato įstatymo 14 str., 30 str. Nurodo, kad prašo panaikinti ne dovanojimą, o patį dovanojimo sandorį, kuris buvo sudarytas apgaulės įtakoje. Teigia, kad tokį ieškinį turi teisę pareikšti per 10 metų, kaip tai numato CK 1.125 str. 1 d., o ne per vienerius metus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. U. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo kviestas liudytojas V. U. paneigė ieškovo ir liudytojo M. U. paaiškinimus, kad ieškovas ketino sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir, kad ieškovas pasirašė dovanojimo sutartį neskaitęs. Nurodo, kad dovanojimo sutartį nusprendė sudaryti ieškovas, kuris nurodė, jog pasitiki savo dukra ir anūkais. Ieškovas tik po dovanojimo sandorio sudarymo savo iniciatyva (ar kitų asmenų įkalbėtas) pakeitė savo valią ir ėmė reikšti pretenzijas po to, kai norėjo atlikti kapitalinį namo remontą ir persikelti į jį gyventi. Teigia, kad M. U. nedalyvavo sudarant dovanojimo sutartį, todėl jo paaiškinimais negalima grįsti ieškovo K. U. valios ydingumo. Nurodo, kad turi tiek įstatyminę, tiek moralinę pareigą išlaikyti ieškovą, ši pareiga visai nepriklauso nuo sudaryto sandorio esmės. Šios pareigos nevengė ir nevengs, todėl ieškovui nėra pagrindo abejoti savo ateitimi. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą pagrįstai pritaikęs CK 6.472 str. 4 d.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė A. Š. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad šalys pageidavo, jog sudarant sandorį dalyvautų šalių artimieji, juos lydintieji asmenys: dovanoto K. U. sūnus V. U. ir apdovanotosios V. U. sutuoktinis S. U. . Tuo metu tarp jų nebuvo priešingų interesų. Teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo neleisti dalyvauti kartu šiems asmenims sudarant sandorį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo S. U. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas su ieškovo valios trūkumais. Visi byloje surinkti įrodymai paneigia ieškovo ieškinyje nurodytus teiginius ir patvirtina tai, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas ieškovo geranoriškai, atitiko ieškovo tikrąją valią, ieškovui buvo tinkamai ir išsamiai išaiškintos dovanojimo sandorio esmė ir pasekmės, jokios apgaulės nebuvo panaudota. Teigia, kad liudytojo V. U. dalyvavimas pas notarę tik įrodo, kad jie nenorėjo nieko apgauti. Nurodo, kad ieškovas pas notarę buvo ne kartą, buvo kalbama apie dovanojimo sutartį, ieškovui ne kartą buvo išaiškintos tiek dovanojimo, tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių esminės aplinkybės ir pasekmės, o dovanojimo sutartį apsisprendė sudaryti ieškovas K. U. , kuris nurodė jog pasitiki savo dukra ir anūkais. Teigia, kad M. U. paaiškinimai iš esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nurodo, kad po sutarties sudarymo ieškovas jokių pretenzijų V. U. nereiškė, ir nežinia dėl kokių priežasčių 2009 metų pradžioje ieškovas ėmė reikšti jiems abiems pretenzijas, kad, neva per mažai sumokėjo broliui Užkurėliui už jo paveldėtą ir jiems perleistą turto dalį. Nurodo, kad atsakovė yra ieškovo dukra ir turi tiek įstatyminę, tiek moralinę pareigą išlaikyti savo tėvą, ir ši pareiga visai nepriklauso nuo sudarytų sandorių esmės, ir šios pareigos nevengia ir nevengs, todėl ieškovui nėra pagrindo abejoti savo ateitimi. Nurodo, jog atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį, numatyta CK 6.472 str. 4 d., todėl pritaikytas buvo tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad 2008-01-31 Panevėžio rajono 1-ame notarų biure ieškovas K. U. sudarė žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį, kuri 2008-02-15 buvo įregistruota VĮ Registrų centro Panevėžio filiale. Dovanojimo sutartimi jis savo dukros atsakovės V. U. nuosavybėn perleido nekilnojamąjį turtą – 0,12 ha žemės sklypą, ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius adresu Naujoji g. 9, Liūdynės k., Panevėžio r. tačiau po šios ginčijamos sutarties sudarymo jis liko gyventi jam priklausančiame name, naudojasi ne tik patalpomis name, bet ir priklausiniais prie jo. Su atsakove susipyko, kai šioji pareiškė norą persikelti į namą, jį remontuoti ir gyventi su ieškovu. Nenustatyta, kad jo teisės naudotis dovanotu atsakovei turtu pažeistos, kad atsakovė nesutinka juo rūpintis. Yra duomenų, kad pats ieškovas nebenori, kad juo rūpintųsi atsakovė. Ieškovas skundžiasi tuo, kad dukra jo tinkamai neprižiūri, todėl teismo posėdyje tvirtino, kad apsigalvojo, nebesutinka, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, kuri jo tvirtinimu ir turėjo būti sudaryta 2008 metais ir dėl kurios sudarymo vyko pas notarę.
Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių pagrindu jo ieškinys negali būti tenkinamas, nes akivaizdu, kad ieškovas dėl 2008-01-31 sudaromo sandorio esmės nei suklydo, nebuvo jis ir apgautas, jis pats siekė sudaryti ginčijamą sandorį ir šis sandoris jį tenkino visus metus iki ieškinio pareiškimo. Akivaizdu, kad jis suprato, kad namo dalį neatlygintinai perleidžia savo dukrai atsakovei V. U. , kuri sutiko tėvu rūpintis ir jį prižiūrėti, ko ir buvo laikomasi ir ką pripažįsta pats ieškovas. Tik vėliau kilo nesutarimai ir šių nesutarimų pagrindu ieškovas tvirtina esąs apgautas ir suklydęs. Tačiau nurodo, kad iš esmės jo valia buvo turtą perleisti dukrai. Tai , kas bus ateityje, šalys, tarp jų ir K. U. , turėjo numatyti pačios ir įvertinti bei tuo metu spręsti, ar sandorį sudaryti.
Iš CK 1.90 straipsnis numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminę reikšmę, kai suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas laikomas esminiu ir tuo atveju, kai viena šalis, neturėdama tikslo apgauti, suklaidino kitą šalį dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kitų aplinkybių. LAT yra išaiškinęs, kad dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis (LAT 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Iš ieškinio galima daryti išvadą, kad ieškovas savo suklydimą įžvelgia tame, kad jis tikėjosi, jog su V. U. jokių nesusipratimų ateityje nekils. Tačiau šiuo atveju ieškovas nurodo, kad suklydo dėl santykių su dukra ateityje, o suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų ir tarpusavio bendravimo nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu (LAT 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008). Pasirašydamas dovanojimo sutartį ieškovas aiškiai suvokė kokį sandorį sudaro ir dėl to neklydo. Jo nurodomos aplinkybės kaip buvo sandoris įforminamas pas notarą neįrodo suklydimo ir apgaulės.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (LAT 2007 m. spalio 1 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-7-216/2007). Kaip matyti, ieškovas K. U. tarėsi su savo vaikais, ne tik atsakove, jais pasitikėjo, suprato, kad jo nuosavybės teisėmis valdomas turtas tampa atsakovės nuosavybe, bet jis lieka nuosavybės teisėmis turėtam name gyventi, juo naudotis, kas nepasikeitė ir ieškinio pateikimo ir nagrinėjimo metu. Kad būtų jis varomas iš namų ar kitaip pažeidžiamos ieškovo teisės, liko neįrodyta, kai atsakovė V. U. tai kategoriškai neigia.
Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. (LAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-306/2007). Šiuo atveju ieškovas konkrečiai nenurodo, ką netinkamai atliko atsakovė V. U. , tik deklaruoja jos apgaulę, todėl darytina išvada, kad ji neatliko jokių apgaulingų veiksmų, kurie butų turėję lemiamos įtakos ieškovo valios susiformavimui.
Teismas nesutinka su Panevėžio m. apylinkės teismo išvada, kad ieškovas K. U. praleido vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir neprašė šio termino pratęsti. Nurodė, kad pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Iš tiesų CK 6.472 str. suteikia teisę dovanotojui kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės atžvilgiu arba kai yra reali dovanoto turto žuvimo grėsmė. Tokių aplinkybių ieškovas ieškinyje nenurodė, nenurodo, ieškiniu prašo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia ne šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių pagrindu, ne ją panaikinti ateičiai, todėl speciali norma kilusiam ginčui negali būti taikoma, kaip ir CK 6.472 str. 4 d. nustatytas terminas negali būti pagrindu ieškiniui atmesti. Kaip minėta, ieškovas nurodo jo valios trūkumus sandorio sudarymo metu ir tuo pagrindu ginčija sutartį. Paaiškinimų teisme metu jis jau nurodė aplinkybės apie tai, kad jis persigalvojo vėliau, po sandorio sudarymo, kas paneigia valios trūkumus sandorio sudarymo metu, bet nenurodo aplinkybių, nurodytų CK 6.472 str.1-2 dalyse.
Dėl pasakyto Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimas atmesti ieškovo K. U. ieškinį paliekamas galioti.
Pateikdamas apeliacinį skundą, ieškovas K. U. sumokėjo 250 Lt žyminį mokestį, kai turėjo sumokėti 1206 Lt. Prašė nuo likusios dalies (956 Lt) žyminio mokesčio atleisti, nes gaunama pensija siekia 973 Lt. Panevėžio m. apylinkės teismas šio prašymo nesprendė. Kadangi byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėta, kolegija išsprendžia ir ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, jį tenkindama, nes dėl amžiaus ir sveikatos ieškovui reikalingos papildomos išlaidos. Jis buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį. Ieškovas sumokėjo 42,45 Lt bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų į valstybės biudžetą
Nors atsakovė ir tretysis asmuo V. U. ir S. U. prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, bet įrodymų, jas patvirtinančių nepateikė, todėl šios išlaidos nei atsakovei nei trečiajam asmeniui nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-29 sprendimą palikti nepakeistą.
Atleisti ieškovą K. U. nuo 956 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.