Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-08-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1596-577/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-25
Bylos Nr.
2S-1596-577/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02468-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
V. R.
Skolininkas
V. R.
Kreditorius
BUAB „Lostiras“
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1596-577/2015(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02468-2015-7)Procesinio sprendimo kategorija:122.3.;122.4.; 129.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko V. R. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų; išieškotojas BUAB „Lostiras“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. R. pateiktu skundu nesutiko su 2015-01-15 antstolio patvarkymu Nr. 0012/14/00753 dėl areštuoto turto įkainojimo ir prašė jį panaikinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10878-819/2014 nėra nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (CPK 667 str. 2 d.). Teigė, kad negalima parduoti nesuformuotos ir individualiai neapibrėžtos daikto dalies, nes būtų pažeistos bendraturčio ar kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Taip pat skundą pareiškėjas grindė tuo, kad nekilnojamojo turto ekspertizės akto santraukoje antstolio pateikta nekilnojamojo turto vertė nustatyta neteisingai, nes turtas neapžiūrėtas, vertinant turtą nedalyvavo turto savininkai, todėl pažeista jų teisė į teisingą turto vertės nustatymą. Turto vertintojas neinformavo skolininko apie vertinimo laiką ir datą, jų nederino su pareiškėju, be to, aplaidžiai atliko savo pareigą. Pareiškėjas pažymėjo, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, buto vertė 2015-01-01 – 32 900 Eur, t. y. 1/2 dalis buto – 16 450 Eur, o nustatyta – 17 700 Eur.

Antstolis V. M. 2015-01-23 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir jo nagrinėjimą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjo skundas, kaip ir ankstesni du skundai, yra grindžiamas argumentu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-30 nutartimi Nr. 2-10878-819/2014 nustatydamas skolininko turto dalį bendroje nuosavybėje, nenustatė turto naudojimosi tvarkos, tuo pažeisdamas CPK 667 str. 2 d. Dėl vertinamo turto kainos nustatymo anstolis nurodė, kad 2014-12-16 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo skolininkas buvo įpareigotas sudaryti sąlygas vertintojui UAB „Informacijos ir investicijų centras“ apžiūrėti vertinamą turtą bei pateikti antstoliui buto inventorizacinę bylą, tačiau antstolio nurodymų nevykdė. Skolininkas nesudarė vertintojui galimybės apžiūrėti turto, todėl patalpų būklė įvertinta kaip vidutinė, turtas vertintas vadovaujantis lyginamuoju metodu, be to įvertinta tik buto dalis, o skolininkas pateikė VĮ Registrų centro duomenis apie viso buto vertę. Antstolis pažymėjo, kad skundžiamame patvarkyme pareiškėjui išaiškinta, jog jis gali atvykti į antstolių kontorą susipažinti su visais ekspertizės akto duomenimis ir pareikšti motyvuotus prieštaravimus. Pareiškėjas prieštaravimų nepareiškė, tik reiškia nesutikimą, kad vertinamas turtas neapžiūrėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-14 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10878-819/2015 nustatęs, jog skolininkui V. R. priklauso 1/2 dalis ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat kito turto, - prašymą nustatyti naudojimosi butu tvarką atmetė ir išaiškino, kad buto naudojimosi tvarkos nenustatymas negali būti vertinamas kaip negalėjimas išieškoti iš teismo nustatytos 1/2 dalies šiame turte. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6333-155/2015 atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, kuris taip pat buvo grindžiamas CPK 677 str. 2 d. pažeidimu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentą, jog buvo pažeista CPK 677 str. 2 d. nuostata, atmetė kaip nepagrįstą ir dėl jo išsamiau nepasisakė. Dėl buto dalies kainos nustatymo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nevykdė antstolio 2014-12-16 patvarkyme „Dėl ekspertizės skyrimo“ nurodytų reikalavimų sudaryti sąlygas vertintojui UAB „Informacijos ir investicijų centras“ apžiūrėti vertinamą turtą bei pateikti antstoliui buto inventorizacinę bylą, pažeidė pareigą bendradarbiauti ir aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 8 str., 644 str. 4 d.), nevykdė antstolio teisėtų reikalavimų (CPK 585 str. 1 d.), todėl turto vertintojas pasirinko lyginamąjį vertinimo metodą. Vertintojas nustatė didesnę skolininkui priklausančios buto dalies vertę, negu užfiksuota VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Antstolis ½ dalį buto įkainojo turto vertintojo nustatyta verte vadovaudamasis CPK 681 str. 4 d. Pareiškėjas nesikreipė į antstolių kontorą, kad susipažintų su visu ekspertizės aktu, nors skundžiamame 2015-01-15 patvarkyme antstolis nurodė, kad su visa ekspertizės aktu galima susipažinti antstolių kontoroje, išaiškino vykdomosios bylos šalims teisę per tris darbo dienas pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir teisę prašyti skirti papildomą ekspertizę, sumokant į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Teismas padarė išvadą, kad antstolis, vadovaudamasis ekspertizės aktu, pagrįstai nustatė areštuoto turto vertę.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio V. M. 2015-01-15 patvarkymą Nr. 0012/14/00753. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartimi Nr. 2-10878-819/2014 nėra nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Teismas neatsižvelgė, jog CPK 667 str. 2 d. formuluotė, numatanti, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką, yra ne dispozytivi, o imperatyvi. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas apie vertinimą nebuvo informuotas, kada jis bus atliekamas nežinojo, bendradarbiauti negalėjo.

Atsiliepimas

Antstolis V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad skundžiama nutartis priimta detaliai ištyrus vykdomojoje byloje pateiktus įrodymus ir tinkamai pritaikius materialinės ir proceso teisės normas. Teigia, kad teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartimi, kuria nustatyta skolininko turto dalis bei šioje nutartyje esančiais išaiškinimais, kad buto naudojimosi tvarkos nenustatymas negali būti vertinamas kaip negalėjimas išieškoti iš teismo nustatytos ½ dalies; taip pat pasisakė dėl 2015-02-05 nutarties Nr. 2-6333-155/2015, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuris buvo grindžiamas CPK 677 str. 2 d. pažeidimu. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie vertinimą, nežinojo kada jis bus atliekamas ir negalėjo bendradarbiauti, neatitinka tikrovės, nes 2014-12-16 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo jis buvo įpareigotas sudaryti sąlygas vertintojui apžiūrėti turtą, apeliantui įteiktas 2014-12-27. Turto apžiūra vyko 2015-01-07, todėl mano, kad apeliantui buvo pakankamai laiko pasidomėti, kada bus apžiūrimas objektas, pateikti savo siūlymus dėl apžiūros, papildomus dokumentus, turinčius įtakos vertinamo objekto turto rinkos vertei. Prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8908-912/2015 palikti nepakeistą.

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) BUAB „Lostiras“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-55-431/2012 dėl 57 586,39 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojo BUAB „Lostiras“ naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs BUAB „Lostiras“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, 2014-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10878-819/2014 nustatė, kad skolininko V. R. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su B. R., priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lygi ½ (b.l. 15-21). Antstolis 2014-12-16 patvarkymu paskyrė ekspertizę V. R. priklausančios ½ dalies buto rinkos vertei nustatyti, pavedė ją atlikti UAB „Informacijos ir investicijų centras“ (Turto ekspertizės akto priedas). UAB „Informacijos ir investicijų centras“ turto vertintojas-ekspertas D. G. nustatė, jog 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015-01-07, paskaičiuota lyginamuoju metodu yra 17 700 Eur. Skundžiamu 2015-01-15 patvarkymu antstolis, vadovaudamasis CPK 681 str. 4 d., skolininkui V. R. priklausančią ½ dalį ginčo buto įkainojo 17 700 Eur, ir vykdomosios bylos šalims išaiškino teisę per tris darbo dienas pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, taip pat, kad atsižvelgdamas į bylos šalių prašymus, antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (b.l. 10-11).

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas kaip nepagrįstas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas. Savo atskirąjį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia šiais dviem argumentais: 1) pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 667 str. 2 d. numatytą imperatyvų reikalavimą teismui nustatant skolininko turto dalį, nustatyti ir naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką, 2) pareiškėjas nebuvo informuotas apie turto vertinimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skundė antstolio 2015-01-15 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, o ne teismo nutartį, kuria nustatyta skolininko turto dalis, todėl atskirojo skundo argumentai dėl CPK 667 str. 2 d. normos pažeidimo (teismo pareigos nustatyti naudojimosi turtu tvarką), vertinant skundžiamą patvarkymą, laikytini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2014-05-30 nutartimi, kuria nustatyta skolininko V. R. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašymą nustatyti naudojimosi butu tvarką atmetė ir išaiškino, kad buto naudojimosi tvarkos nenustatymas negali būti vertinamas kaip negalėjimas išieškoti iš teismo nustatytos skolininko ½ dalies šiame bute, pagrįstai išsamiau šiuo klausimu nepasisakė. Apeliantas nutarties dėl skolininko turto dalies nustatymo neskundė, ji yra įsiteisėjusi. Be to, skundžiamoje nutartyje įvertinta ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6333-155/2015 taip pat netenkino pareiškėjo skundo, kuriuo jis prašė panaikinti antstolio V. M. 2014-12-16 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, ir skundą grindė CPK 677 str. 2 d. pažeidimu bei aplinkybėmis, kad nenustatyta naudojimosi turtu tvarka daro neįmanomu ekspertizės atlikimą. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad skolininko V. R. turto idealioji dalis yra nustatyta, todėl tai pakankama, kad būtų galima iš jos išieškoti ir ekspertui atliekant ekspertizę nebus kliūčių atlikti jam pavestą užduotį (b.l. 22-26).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

CPK 681 str. 1 d. nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal šio straipsnio 4 d., - jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Kaip minėta, antstolis skundžiamu patvarkymu, vadovaudamasis minėta CPK 681 str. 4 d. nuostata, skolininkui priklausančio buto ½ dalį įkainojo būtent eksperto nustatyta šio turto verte. Apeliantas nesutinka su turto įkainojimu, nes apie buto vertinimą jis nebuvo informuotas, tačiau jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad reali turto vertė, jei ji būtų nustatoma vertintojui apžiūrėjus butą, nenurodė ir nepateikė.

Turto ekspertizės akte yra vertintojo pastaba, kad apžiūrėti buto vidaus patalpų vertintojui- ekspertui nebuvo suteikta galimybė (1.3 dalis), ir kad ekspertizės objektas apžiūrėtas tik išoriškai. Nors byloje nėra duomenų apie tai, ar vertintojas informavo skolininką apie turto apžiūros datą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkas pažeidė CPK 644 str. 4 d. numatytą pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga ir bendradarbiauti. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

Iš minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-05 nutarties turinio matyti, kad apeliantui buvo įteiktas antstolio V. M. 2014-12-16 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo. Šiame patvarkyme antstolis įpareigojo skolininką V. R. sudaryti sąlygas vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą bei per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui pirmiau nurodyto buto inventorizacinę bylą. Pareiškėjas nenurodo ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į patvarkyme nurodytą ekspertą ar antstolį, domėjosi, kada bus atliekama turto apžiūra, ir kad tokia informacija jam nebuvo suteikta.

Be to, sutiktina su skundžiamoje nutartyje aptartais pastebėjimais, kad apeliantas nepasinaudojo skundžiamame patvarkyme nurodyta teise pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir teise prašyti skirti papildomą ekspertizę. Pažymėtina, jog atskirasis skundas grindžiamas formaliu nurodymu, kad apeliantas nebuvo informuotas apie vertintojo atliekamos apžiūros laiką, nenurodant konkrečių duomenų, nekilnojamojo turto ypatybių ar argumentų, kurie galėtų lemti buto įvertinimo neteisingumą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, kad antstolis, vadovaudamasis ekspertizės aktu, pagrįstai nustatė areštuoto turto vertę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič