- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-57-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00979-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Bronius Valius, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- UAB „Saukupa“
- Ieškovas
- UAB „Vigrima“
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-57-253/2012
2012 m. sausio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Saukupa“ atstovui S. K., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Vigrima“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vigrima“ ieškinį atsakovei UAB „Saukupa“ dėl krovinio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir iki teismo patirtų nuostolių atlyginimo bei pagal atsakovės UAB „Saukupa“ priešieškinį ieškovei UAB „Vigrima“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė išreikalauti krovinį – medienos žaliavą – nurodytą UAB „GKF“ išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. GKF Nr. 13555, iš svetimo UAB „Saukupa“ neteisėto valdymo, įpareigojant krovinį grąžinti ieškovei UAB „Vigrima“, priteisti iš atsakovės UAB „Saukupa“ 363 Lt nuostolių, susijusių su ieškovės mėginimu išspręsti ginčą ne teismo tvarka, atlyginimo ieškovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio mėn. bendradarbiavo su atsakove – elektroniniu paštu užsakydavo krovinio vežimo paslaugas iš siuntėjo UAB „GKF“ į ieškovės buveinę. Užsakymų turinys buvo analogiškas, visi užsakymai buvo vykdomi tuo pačiu maršrutu, atsakovė, įvykdžiusi užsakymus, apmokėjimui pateikdavo PVM sąskaitas–faktūras 580 Lt plius PVM su 30 kalendorinių dienų atidėjimu. 2010-06-02 (duomenys neskelbtini) atsakovė priėmė vežti krovinį ieškovei į paskirties vietą – (duomenys neskelbtini). Atsakovė ieškovę informavo, jog sulaikė ieškovės krovinį vadovaudamasi LR CK 6.813 str. 4 d. ir prekes įsipareigojo pristatyti per tris valandas nuo atsiskaitymo pagal ankstesnes PVM sąskaitas–faktūras ir paskutinę PVM sąskaitą–faktūrą Nr. SP32569. Ieškovė 2010-06-03 įvykdė nepagrįstus atsakovės reikalavimus – 2010-06-03 atsiskaitė pagal visas dar nepradelstas apmokėti PVM sąskaitas–faktūras ir 2010-06-04 atsiskaitė už dėl prekių sulaikymo dar nesuteiktas paslaugas, sumokėdama 580 Lt plius PVM atlyginimą pagal gautą atsakovės sąskaitą–faktūrą Nr. SP31569. Atsakovė pagal šią sąskaitą iš ieškovės papildomai reikalauja 1 000 Lt plius PVM vienašališkai nustatytos baudos už tai, kad atsakovės transportas turėjo stovėti bendroje eilėje prie siuntėjo sandėlių ir vėlavo pasikrauti krovinį, dėl to nespėjo nuvykti kitu maršrutu ir neva patyrė nuostolių. Tarp šalių dėl krovinio vežimo nebuvo sudaryta jokia sutartis, nebuvo susitarta dėl tokios atsakomybės formos, todėl atsakovės reikalavimas sumokėti 1 000 Lt baudą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovė gera valia sumokėjo už paskutinį, dar iki galo neįvykdytą užsakymą 580 Lt plius PVM ir 2010-06-04 įvykdė priešpriešinę atsiskaitymo prievolę, atsakovė nuo to momento neteisėtai naudojosi krovinio sulaikymo teise.
Atsakovė priešieškiniu prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Vigrima“ 1 210 Lt skolą už atliktus krovinio pervežimus, 2 400 Lt nuostolius už prastovą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2010-06-03 buvo skolinga įmonei už atliktus krovinių pervežimus, skola sudarė 4 743,20 Lt, todėl buvo nuspręsta pasinaudoti LR CK 1.139 ir 6.813 str. 4 d. numatyta savigynos priemone – krovinio sulaikymu. Ieškovės prievolė atsirado iš krovinių pervežimo sutarčių. Tai pripažįsta ir ieškovė. Apmokėjimo terminai buvo pasibaigę ir ieškovė nei skolos dydžio, nei pervežimo sutarčių tinkamo įvykdymo neginčijo ir pretenzijų nebuvo pareiškusi. Krovinys pervežimui buvo perduotas teisėtai pagal sutartį, nebuvo užvaldytas savavališkai. Tik sulaikius krovinį ieškovė 2010-06-03 pervedė į atsakovės sąskaitą 2 831,40 Lt, o 2010-06-04 dar 701,80 Lt. Tačiau ir po to ieškovė liko skolinga atsakovei 1 210 Lt. Nuo 2010-06-03 iki 2010-06-11 susidarė vilkiko puspriekabės su pakrautu kroviniu prastova, nuostoliai sudaro 2 400 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-03-29 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Vigrima“ prievolė atsirado iš krovinių pervežimų sutartinių santykių – ieškovei priklausantis krovinys pagal sąskaitą faktūrą Nr. GKF Nr. 13555 buvo perduotas pagal susitarimą ir atsakovė UAB „Saukupa“ buvo teisėta krovinio valdytoja. Teismas nustatė, kad ieškovė krovinio sulaikymo metu buvo pradelsusi atsiskaityti su atsakove už krovinių pervežimus pagal ankstesnes sąskaitas–faktūras. Teismas vertino, kad atsakovės prašoma 1 000 Lt suma yra ne bauda, o užmokestis už krovinio pervežimą maršrutu (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovei nebėra jokių kliūčių disponuoti sulaikytuoju kroviniu, teismas ieškovės ieškinio dėl nuostolių atlyginimo ir krovinio išreikalavimo netenkintino. Teismas vertino, kad nuostoliai patirti dėl vilkiko su pakrautu kroviniu prastovos nėra tiesiogiai susiję su sulaikyto krovinio išlaikymo išlaidomis, nepateiktas realių krovinio saugojimo išlaidų apskaičiavimas, todėl atsakovei šie nuostoliai nekompensuotini.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (2012-01-17 prašymu patikslinus skundo reikalavimus) ieškovė UAB „Vigrima“ prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas ir dalyje, kurioje priešieškinis buvo tenkintas, priteisiant 1 210 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 411 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį dalyje dėl 1 210 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 411 Lt bylinėjimosi išlaidų atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas bylą nagrinėjo ieškovės atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, nors sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad byla išnagrinėta dalyvaujant ir ieškovės atstovui. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys susitarė dėl 1 580 Lt plius PVM krovinio pervežimo kainos, kadangi neįvertino aplinkybės, kad tapačiu maršrutu atsakovė vykdydavo pervežimus už 580 Lt plius PVM kainą ir kitų byloje surinktų įrodymų. Pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės parodymais, kad ieškovės užsakymas buvo skubus, netinkamai vertino vairuotojo Z. S. duomenų kortelės išrašo duomenis. Nurodo, kad PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. SP31569 nurodyta, jog atlyginimas apskaičiuotas už krovinio vežimą maršrutu (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad 2010-06-04 įvykdė priešpriešinę atsiskaitymo prievolę, padengė visus įsiskolinimus, kurių mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, todėl atsakovė nuo to momento neteisėtai ir neproporcingai naudojosi krovinio sulaikymo teise. Taip pat nurodo, kad apeliantės patirtos 363 Lt išlaidos advokato paslaugoms (ginčo sprendimui ne teismo tvarka) laikytinos jos patirta žala, atlygintina pagal deliktinės atsakomybės normas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atmesta priešieškinio dalimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė 2010-06-03 buvo skolinga už atliktus krovinių pervežimus 4 743,20 Lt dėl to jau pakrovus krovinį ir išvykus iš pakrovimo vietos teisėtai ir pagrįstai buvo pasinaudota savigynos priemone – krovinio sulaikymu. Pažymi, kad aplinkybė, jog buvo nuvažiuota 458 km patvirtina, kad ieškovės užsakymu medienos pervežimui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), automobilis buvo siunčiamas specialiai, nes užsakovas siekė skubaus pervežimo. Anksčiau kaina buvo mažesnė, nes automobilis grįždavo iškrovęs krovinį iš kitų reisų. Taip pat nurodo, kad krovinio pervežimo kaina buvo suderinta ir atitinka krovinių pervežimo rinkoje nusistovėjusias kainas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės atlikto ieškovės krovinio sulaikymo ir ieškovės atsakovei nesumokėtos skolos už krovinio pervežimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010 m. balandžio – gegužės mėn. ieškovė UAB „Vigrima“ bendradarbiavo su atsakove UAB „Saukupa“ – ieškovė telefonu ir faksu užsakydavo atsakovės vykdomas krovinio pervežimo paslaugas iš siuntėjo UAB „GKF“ (t. 1, b. l. 18-23). Nustatyta, kad pagal ieškovės žodinį užsakymą telefonu, atsakovė 2010-06-02 iš UAB „GKF“, (duomenys neskelbtini), priėmė pervežti ieškovei parduotą medieną į UAB „Vigrima“, (duomenys neskelbtini). 2010-06-03 atsakovė UAB „Saukupa“ ieškovės krovinį sulaikė ir pranešė ieškovei, kad krovinys sulaikomas iki ieškovė sumokės įsiskolinimą 2 831,40 Lt už krovinių pervežimą ir apmokės 1 911,80 Lt PVM sąskaitą-faktūrą SP31569 (t. 1, b. l. 13). 2010-06-03 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl krovinio nepristatymo ir nurodytos PVM sąskaitos faktūros detalizavimo (t. 1, b. l. 15-16). 2010-06-04 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėtai sulaikyto krovinio grąžinimo, kurioje nurodyta, jog 2010-06-03 ieškovė atsiskaitė su atsakove pagal visas dar nepradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras ir 2010-06-04 atsiskaitė už dar nesuteiktas paslaugas, sumokėdama 580 Lt plius PVM atlyginimą (t. 1, b. l. 24).
Apeliantė nurodo, kad skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje nepagrįstai nurodyta, jog byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovės UAB „Vigrima“ atstovui. Įvertinusi bylos medžiagą ir aplinkybes, kad 2011-03-15 teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo (t. 1, b. l. 151), tačiau dalyvavo ankstesniuose teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 72, 121, 136), teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame sprendime padarytas rašymo apsirikimas.
Ginčydama atsakovės sulaikymo teisės teisėtumą apeliantė nurodo, kad krovinio sulaikymo metu nebuvo skolinga pagal atsakovės vienašališkai pateiktą 2010-06-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. SP31569 ir teismas nepagrįstai rėmėsi LR CK 6.813 str. 4 d. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė atsakovės paslaugomis naudojosi ir 2010 m. balandžio – gegužės mėn. Byloje nustatyta, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką apmokėjimas pagal atsakovės sąskaitas faktūras buvo atidedamas 30 dienų po sąskaitos gavimo. 2010-06-03 PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. SP31569 nurodytas šios sąskaitos apmokėjimas iki 2010-06-03. LR CK 6.69 str. įtvirtina daikto sulaikymo teisę, kuri atsiranda, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir teisėtai valdo skolininko daiktą. LR CK 4.229 str. 1 d. ir 2 d. numato, kad turintis reikalavimo teisę į daikto savininką kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. LR CK 6.813 str. 4 d. taip pat numato vežėjo teisę sulaikyti jam perduotus krovinius, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis. Skundžiamame sprendime teismas tinkamai aiškino LR CK 6.69 str., 4.229 str. 1, 2 d. bei 6.813 str. 4 d. nuostatas ir jų santykį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tinkamai nustatė, kad krovinio sulaikymo metu ieškovė buvo skolinga atsakovei už krovinių pervežimą pagal ankstesnes atsakovės ieškovei išrašytas PVM sąskaitas–faktūras: 2010-04-15 Nr. SPK 00873, 2010-04-20 Nr. SP 30865, 2010-05-03 Nr. SP 31067 (t. 1, b. l. 133). Kadangi reikalavimo įvykdymo terminai pagal paminėtas PVM sąskaitas–faktūras buvo suėję (apmokėjimai pradelsti atitinkamai 20 d., 15 d. ir 1 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė 2010-06-02 turėjo teisėtą pagrindą sulaikyti teisėtai vežamą (teisėtai valdomą) ieškovės krovinį. Nustačius, kad 2010-06-02 atsakovė teisėtai pasinaudojo sulaikymo teise, nėra pagrindo ieškovei priteisti išlaidų, susijusių su ieškovės mėginimu išspręsti ginčą ne teismo tvarka, atlyginimą.
2010-06-10 Plungės rajono apylinkės teismui nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones sulaikyta mediena ieškovei UAB „Vigrima“ buvo grąžinta, tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Kadangi ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Saukupa“ grąžinti krovinį (medienos žaliavą) ieškovei UAB „Vigrima“ iš esmės buvo patenkintas bylos nagrinėjimo metu, šio reikalavimo nagrinėjimas neteko prasmės ir teisėjų kolegija dėl jo plačiau nepasisako.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad dalis atsakovės 2010-06-03 išrašytos sąskaitos–faktūros kainos yra nepagrįsta. 2010-06-03 PVM sąskaitoje–faktūroje už krovinio pervežimą maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) nurodyta kaina – 1 580 Lt plius PVM, viso mokėtina suma – 1 911,90 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių įprasta kaina už krovinio vežimą reisu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) buvo 580 Lt plius PVM. Rinkoje krovinių vežimo šiuo maršrutu kaina buvo panaši – 600–650 Lt plius PVM (t. 1, b. l. 100-120). 2010-06-03 PVM sąskaitoje–faktūroje SP31569 nurodyta 1 000 Lt plius PVM didesnė nei įprasta krovinio pervežimo kaina. Nustatyta, kad ginčijamo pervežimo dieną šalys nebuvo pasirašiusios sutarties dėl krovinių vežimo, kurioje būtų aptartos baudos už prastovas, užlaikymą ar sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Atsakovė kainos padidėjimą grindė aplinkybe, kad ieškovės užsakytas krovinio pervežimas buvo skubus ir 2010-06-02 automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, vairuojamas Z. S., dėl ieškovės krovinio su mediena važiavo dvigubai ilgesniu nei įprasta maršrutu, t. y. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), ir buvo nuvažiuoti 458 km (230 km maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), 228 km maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 132)). Liudytojai A. F. ir R. J. patvirtino, kad ankstesni ieškovės užsakymai derinti telefonu, ieškota pakeleivingų reisų. Liudytojas A. F. nurodė, kad konkrečiu atveju buvo tartasi dėl 580 Lt plius PVM kainos už krovinio pervežimą į vieną maršruto pusę ir derintas pakeleivingas transportas. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių liudytojų R. J. ir Z. S. parodymus, kad 2010-06-02 ieškovės užsakymas buvo skubus. Be to, iš apeliantės pateikto 2011-04-18 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos rašto Nr. (70)15B-2421 nustatyta, kad atsakovės įmonėje neperkeliami duomenys iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų ir nesaugomi nustatytą laiką. Inspekcijos pareigūnams atlikus vairuotojo Z. S. vairuotojo kortelės spaudinių kopijų bei duomenų, perkeltų iš vairuotojo kortelės bei transporto priemonėje įrengto skaitmeninio tachografo analizę nustatyta, kad automobilis „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas Z. S., 2010-06-02 nuvažiavo tik 298 km (t. 1, b. l. 176-183). Šie duomenys apie nuvažiuoto maršruto ilgį, atitinkantį vienos krypties maršrutą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), bei 2010-06-03 PVM sąskaitoje–faktūroje nurodyti duomenys, kad krovinys buvo pervežamas būtent maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), prieštarauja liudytojo Z. S. parodymams, kad dėl skubaus ieškovės užsakymo pervežti krovinį iš (duomenys neskelbtini) į išvažiuota tuščiu automobiliu, todėl pastarieji vertintini kritiškai. Atsižvelgiant į nustatytų bylos faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad atsakovės 2010-06-03 išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje SP31569 nurodyta 1 210 Lt apmokėjimo už krovinio pervežimą dalis buvo nustatyta nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl 1 210 Lt skolos už krovinio pervežimą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priešieškinio pateikimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo yra nepagrįsti, todėl apeliantės skundas šioje dalyje tenkintinas.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, tačiau netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovės 2010-06-03 PVM sąskaitoje–faktūroje SP31569 nustatytos kainos už krovinio pervežimą ir nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinio dalį dėl 1 210 Lt skolos už krovinio pervežimą ir palūkanų priteisimo. Dėl to Plungės rajono apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimas keistinas – dalis, kuria teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 1 210 Lt skolos už krovinio pervežimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priešieškinio pateikimo 2010-07-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 411 Lt bylinėjimosi išlaidų naikintina ir šioje dalyje priešieškinio reikalavimas atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą neperduodant bylos nagrinėti iš naujo atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 5 d.). Pakeitus Plungės rajono apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimą iš esmės ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinis atmesti, todėl pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš dalies tenkinus apeliantės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, ieškovei priteistina jos patenkintų reikalavimų daliai proporcinga apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis – 70 Lt apeliantės sumokėto žyminio mokesčio. Įrodymai apie apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismui nepateikti, todėl dėl šių išlaidų atlyginimo nepasisakoma (LR CPK 98 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškiniu ieškovė buvo pareiškusi turtinį reikalavimą priteisti iš atsakovės 363 Lt nuostolių atlyginimo, tačiau už šį turtinį reikalavimą, pateikdama ieškinį pirmosios instancijos teisme ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme, sumokėjo tik po 11 Lt žyminio mokesčio. LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. reglamentuoja, kad turtiniuose ginčuose iki vieno šimto tūkstančių litų mokėtino žyminio mokesčio dydis yra 3 procentai nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų. Taigi už minėtą turtinį reikalavimą, remiantis LR CPK 82 str., mokėtinas 66 Lt dydžio žyminis mokestis. Už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (LR CPK 80 str. 4 d.). Kadangi ieškovė sumokėjo ne visą už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir šis ieškinio ir apeliacinio skundo trūkumas nebuvo pašalintas, iš ieškovės priteistina 110 Lt ((66 Lt x 2) – (11 Lt x 2)) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės UAB „Vigrima“ atsakovei UAB „Saukupa“ priteista 1 210 Lt skolos už krovinio pervežimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priešieškinio pateikimo 2010-07-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 411 Lt bylinėjimosi išlaidų; šioje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Saukupa“ ieškovei UAB „Vigrima“ 70 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisi iš ieškovės UAB „Vigrima“ 110 Lt nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie valstybei sumokėtą žyminį mokestį būtina pateikti teismui.