Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB arba Bendrovė) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybė biudžetui, teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, dėl ko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2022 m. vasario 11 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 78 693,63 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt eurus 63 ct), tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. apie paskirtą teismo posėdį buvo informuotas tinkamai elektroniniu paštu, į teismo posėdį neatvyko, prašymų, pareiškimų, atsiliepimo į pareiškėjos pateiktą pareiškimą byloje negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie paskirtą teismo posėdį pareiškėja informuota tinkamai, byloje gautas prašymas pateiktą pareiškimą tenkinti (2 t., b. l. 135–138), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Kadangi nei pareiškėja, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. į teismo paskirtą posėdį neatvyko, teismas protokoline nutartimi nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu.

Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 51 387,48 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, kuri 2022 m. sausio 5 d. sprendimu buvo nutraukta, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį nemokėjo. Tai, kad įmonė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, patvirtina VMI prie FM pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pateikta informacija, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. liepos 11 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką valstybei sudaro 78 693,63 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bankų sąskaitose esančių lėšų vykdomas nuo 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. vasario 15 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Nei lėšų nei turto išieškota nebuvo. Nustatyta, kad bankams buvo siunčiami paklausimai dėl lėšų judėjimo sąskaitose. Pagal 2022 m. vasario 25 d. iš ,,Swedbank“, AB gautus sąskaitų išrašus nustatyta: piniginių lėšų likutis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 27 d. buvo 0,00 Eur, per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. vasario 24 d. gauta 39,45 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 47,45 Eur, likutis 2022 m. vasario 24 d. sudarė 8,00 Eur. Piniginių lėšų likutis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 27 d. buvo 9 650,16 Eur, per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. vasario 24 d. gauta 998 968,77 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 1 008 652,84 Eur, likutis 2022 m. vasario 24 d. sudarė 33,91 Eur. Iš pateikto mokėjimų išrašo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus (duomenys neskelbtini), MB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Mokėjimai buvo atlikti tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti įmokas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę be pirmiau minėto VMI prie FM pateikto pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodytos visos teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, taip pat patvirtina ir prie jo pridėti rašytinai įrodymai: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų (juridinio asmens) išrašas (1 t., b. l. 7–12); mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų (fizinio asmens) išrašas (1 t., b. l. 13–15); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2022 m. liepos 11 d. balansas (1 t., b. l. 16–17); „Swedbank“ AB 2022 m. vasario 25 d. rašto nuorašas (1 t., b. l. 18); finansinių operacijų išrašas nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. vasario 24 d. (1 t., b. l. 19–176); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. kovo 5 d. balansas (1 t., b. l. 177–178); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. kovo 9 d. balansas (1 t., b. l. 179–180); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. kovo 10 d. balansas (1 t., b. l. 181–182); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. kovo 16 d. balansas (1 t., b. l. 183–184); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. kovo 17 d. balansas (1 t., b. l. 185–186); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. kovo 22 d. balansas (1 t., b. l. 187–188); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. kovo 26 d. balansas (1 t., b. l. 189–190); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. balandžio 2 d. balansas (1 t., b. l. 191–192); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. balandžio 7 d. balansas (1 t., b. l. 193–194); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. balandžio 13 d. balansas (1 t., b. l. 195–196); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. balandžio 15 d. balansas (1 t., b. l. 197–198); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. balandžio 23 d. balansas (1 t., b. l. 199–200); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. balandžio 29 d. balansas (2 t., b. l. 1–2); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. gegužės 6 d. balansas (2 t., b. l. 3–4); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. gegužės 25 d. balansas (2 t., b. l. 5–6); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. gegužės 26 d. balansas (2 t., b. l. 7–8); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. gegužės 27 d. balansas (2 t., b. l. 9–10); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. birželio 3 d. balansas (2 t., b. l. 11–12); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. birželio 16 d. balansas (2 t., b. l. 13–14); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. birželio 17 d. balansas (2 t., b. l. 15–16); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. birželio 30 d. balansas (2 t., b. l. 17–18); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. liepos 13 d. balansas (2 t., b. l. 19–20); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. liepos 22 d. balansas (2 t., b. l. 21–22); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. liepos 30 d. balansas (2 t., b. l. 23–24); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. rugpjūčio 13 d. balansas (2 t., b. l. 25–26); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. rugpjūčio 19 d. balansas (2 t., b. l. 27–28); sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį 2022 m. sausio 5 d. Nr. (23.24-08) 327-265 (2 t., b. l. 40); VMI duomenų išrašo kopija (2 t., b. l. 41); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. balandžio 26 d. balansas (2 t., b. l. 42–43); mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys – 2021 m. liepos 14 d. balansas (2 t., b. l. 44–45).

Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad M. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybė biudžetui, teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, dėl ko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2022 m. vasario 11 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 78 693,63 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt eurus 63 ct), tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo šį nusižengimą pripažinti mažai pavojingu ir netraukti M. P. administracinėn atsakomybėn ar kitais pagrindais nuo jos atleisti.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas M. P. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, į M. P. asmenybę, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis jis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti M. P. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant lygų šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

M. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-806-720/2022.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.