Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis Estijos įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-10 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-20 nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 70 MGL bauda, bauda išieškota, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 166 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. pažeidė L. I. susižinojimo neliečiamumą, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017-02-12 21.21 val., be L. I. leidimo, neteisėtai panaudodamas žinomus prisijungimo vardą ir slaptažodį, prisijungė prie L. I. naudojamos elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kurioje, įėjęs į nustatymus, padarė laiškų peradresavimą į savo naudojamą el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), ir taip stebėjo elektroninių ryšių tinklais siunčiamos informacijos – susirašinėjimų su kitais asmenimis – turinį bei skaitė atsakymus.

Kaltinamasis V. C. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su L. I. draugavo apie 7 metus, iš jų apie 2 metus gyveno kartu, išsiskyrė 2016 m. per Kalėdas. Nurodė, kad nukentėjusioji L. I. pašto dėžute (duomenys neskelbtini) praktiškai nesinaudojo, ji naudojosi darbiniu paštu. Padarė laiškų peradresavimą į savo paštą, pašto dėžutė nebuvo bendra. Dėl peradresavimo turėjo galimybę matyti L. I. adresuojamus asmeninius laiškus. Supranta, kad neturėjo teisėto leidimo daryti veiksmus, kurie nurodyti kaltinamajame akte.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius inkriminuojamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji L. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio ar gruodžio pradžioje pradėjo gyventi kartu su V. C., o 2015-12-27, po jo panaudoto smurto, išsiskyrė. Gyvenant kartu V. C. nėra prašiusi prisijungti prie savo el. pašto dėžutės, tuo labiau daryti kažkokius peradresavimus. 2017-02-23 nuo 17.00 val. iki 18.00 val., pasiimant iš darželio sūnų V. C., ji sutiko V. C., kuris nurodė, kad turi jos elektroninio pašto visus susirašinėjimus ir juos paviešins. Taip pat užsiminė, jog žino, kad ji bendrauja su advokate E. R. dėl V. C. teismo sprendimo nevykdymo. Nukentėjusioji su advokate bendrauja elektroniniais laiškais. Apie tai išskyrus ją, niekas nežino. Kiek žino, advokatė su V. C. nėra bendravusi, apie tai jis galėjo sužinoti tik prisijungęs prie jos elektroninio pašto. Prie jos elektroninio pašto ir kitų paskirų niekas neprieina, jie apsaugoti slaptažodžių, kuris yra žinomas tik jai. Pamena, kad, kol gyveno kartu, V. C. yra naudojęsis jos kompiuteriu. Tuo metu galėjo būti įjungtas ir jos elektroninis paštas, tuo pasinaudodamas V. C. galėjo pasidaryti peradresavimą į savo elektroninį paštą. Nėra buvę, kad V. C. būtų prašęs jos elektroninio pašto prisijungimo duomenų ar slaptažodžio. Kada galėjo būti padarytas tas peradresavimas, nežino, tačiau patikrinus duomenis buvo matyti, kad peradresavimas buvo padarytas į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 13-14, 36-37, 50-51, 158, 2 t., b. l. 31-32).

2018-06-29 elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ekrano kopijoje matyti, kad buvo nustatyta gaunamų laiškų kopijų persiuntimo funkcija į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39).

2018-06-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas V. C. pateiktas „Outlook express“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo archyvas. Atidarius stebėti elektroninio pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) esantys laiškai, kad laiškų archyvas yra nuo 2015 metų. Tarp pašalintų laiškų yra peradresuoti laiškai iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Pirmieji gauti laiškai fiksuoti nuo 2016-09-19, kurie yra reklaminio pobūdžio ir jie yra tarp pašalintų laiškų (1 t., b. l. 166-170).

2018-08-21 akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos metu L. I. nurodė, jog naudojasi savo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais elektroninio pašto adresais naudojasi kažkur nuo 2009 metų. Jokių prisijungimų prie savo elektroninio pašto adresų niekam nėra davusi, jokiu metu bei niekieno nėra prašiusi, kad prisijungtų prie jos elektroninio pašto dėžučių. V. C. nurodė, kad su tokiais parodymais nesutinka. Gyvenant kartu visa kompiuterinė technika buvo naudojama bendrai, be to, L. I. vieną ar kelis kartus prašė jo prisijungti prie savo darbinio el. pašto dėžutės. Ji tuo metu nesinaudojo savo el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini), o jis turėjo keletą savo el. pašto dėžučių, todėl junginėtis kas kartą į atskiras ir nuolat tikrinti jų turinį atsibosdavo, todėl jis pasiūlė L. I. padaryti peradresavimą į vieną pašto dėžutę, tai yra į jo darbinį pašto adresą (duomenys neskelbtini). Ji sutiko ir buvo padarytas peradresavimas. Kaip ir sakė, tai buvo padaryta gyvenant kartu, tačiau kokiu tiksliai laiku, tikrai nepasakys, nes neprisimena. L. I. nurodė, kad jokių prisijungimų V. C. nedavė ir neprašė, kad jis jungtųsi prie jos el. pašto dėžutės, tuo labiau, kad darytų bet kokius peradresavimus. Ataskaitas matydavo (duomenys neskelbtini) elektroninėje sistemoje ir ji visiškai nesusijusi su elektroninio pašto adresu ir prie šios sistemos taip pat nėra prašiusi V. C. prisijungti, nes tai jos darbas ir jis su juo visiškai nesusijęs. V. C. nurodė, kad yra keletą kartų prašęs L. I. pažiūrėti, ar į jo kompiuterį, kuris būdavo nuolat įjungtas, jame naudojama „Outlook“ el. pašto programa, kuri būdavo įjungta ir nereikėjo įvedinėti jokių slaptažodžių, neatėjo jam tuo metu svarbūs laiškai. Tuo metu ji galėdavo patikrinti jo pašto dėžutę ir matyti bet kokius laiškus (2 t., b. l. 26-28).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, jo teisme duoti parodymai atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi V. C. neturėdamas leidimo stebėjo elektroninių ryšių tinklais siunčiamos informacijos turinį ir taip pažeidė nukentėjusiosios L. I. susižinojimo neliečiamumą, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 166 straipsnio 1 dalį.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.). Kadangi šiuo nuosprendžiu V. C. pripažintinas kaltu dėl tyčinės veikos, padarytos nepraėjus vieneriems metams, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-26 nuosprendis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės V. C. nustoja galioti ir spręstinas baudžiamosios atsakomybės klausimas jam už visas padarytas veikas.

Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, dirbantis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam už nusikaltimus skirtini viešieji darbai.

Bausmės subendrintinos (BK 63 str. 1, 4 d.). Subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Pastaroji bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-10 nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 9 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui;

- pagal BK 166 straipsnio 1 dalį ir nuteisti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą viešųjų darbų bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti viešųjų darbų bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-10 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-20 nutartimi, paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą viešųjų darbų bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui, ir 70 MGL dydžio (2636,20 eurų) baudą.

Į bausmę – (baudą) įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-10 nuosprendį, pakeistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-20 nutartimi, visiškai atliktą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo rūmus.