Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-732-2012 pagal ieškovo B. K., jo teisių perėmėjų ieškovų R. K., N. O. ir J. K. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriui dėl sklypo ribų nustatymo ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovui B. K. dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas B. K., o jam (duomenys neskelbtini) mirus, jo teisių perėmėjai ieškovai R. K., N. O., J. K. prašė nustatyti jiems priklausančio nuosavybės teise 0,9497 ha ploto sklypo (po atliktų kadastrinių matavimų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Balninkų kadastrinėje vietovėje, kadastro Nr. 6207/0001:68, (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., ribas pagal žemės sklypo projektą paruoštą S. B. individualios įmonės.

Nurodė, kad tuometinio Utenos apskrities valdytojo administracijos 1996-04-24 įsakymu Nr. 10-4-53 B. K. buvo leista privatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypą jį išperkant iš valstybės. Pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį 1997-01-13 Nr. 62/987-0280 buvo įsigytas žemės sklypas 0,89 ha ploto pagal abrisą Nr. 180 ir žemės sklypas 2,20 ha ploto pagal abrisą Nr. 180-1, esantys (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav. Žemės tvarkymo byloje, ieškovo asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte, parengtame tuometinės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkės J. K. 1995-11-09, nurodoma, kad ariama žemė sudaro 0,74 ha, daugiamečių sodinukų – 0,06 ha, žemė po pastatais ir kelias – 0,09 ha. Viso išpirkta namų valdos 0,89 ha. Atsakovas atlikdamas kadastrinius matavimus „užlipo“ ant jau ieškovo padarytų kadastrinių matavimų atimdamas 13,13 m. Alaušų ežero pakrantės (pagal atsakovo pateiktą planą). Ieškovui S. B. IĮ 2006-12-20 atliko kadastrinius matavimus sutinkamai su valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties priedu – žemės sklypo planu. Po kadastrinių matavimų gautas plotas sudarė 0,9497 ha. Į šį plotą įskaičiuotas ir ežero pakrantės apsaugos juostos plotas 0,0815 ha, kuris rengiant projektą nebuvo priskirtas žemės sklypui. Todėl paaiškinama, kaip vietoje įregistruoto jo žemės sklypo 0,89 ha atsirado 0,9497 ha. Pagal 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 524 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 3 skyriaus 32.1.1.4 punktą, atsakovas turėjo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, sudarytame 2006-11-15, tačiau dėl nežinomų priežasčių nedalyvavo ir atsisakė pasirašyti. Tuo metu atsakovo žemės sklypo ribos nebuvo paženklintos ir kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Vėliau atsakovas atsikėlė žemės sklypą (anksčiau buvo laisva valstybinė žemė) ir, atlikęs matavimus, ieškovo žemės sklypo dalyje prie ežero įkalė kuolą. Šiuo metu prie Alaušų ežero pakrantės yra du žymekliai: ieškovo žymeklis su kapčiu ir atsakovo įkalta lentelė be kaupo ieškovo žemės sklype apie 10 metrų, todėl atsakovas atima iš jo 10 metrų ežero pakrantės.

Atsakovas R. B. teismui pateikė priešieškinį, prašydamas atmesti ieškovo ieškinio reikalavimus ir nustatyti jo žemės ūkio paskirties žemės sklypo 0,5024 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r., ribas pagal UAB „Aristoma“ geodezinių matavimų 2010-10-12 planą.

Nurodė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypų brėžinys yra vienintelis planas įsigyto žemės sklypo 0,89 ha. Šio sklypo geodezinių matavimų plane ribos visiškai neatitinka brėžinyje nurodyto sklypo 0,74 ha dydžio, konfigūracijos ir ribos. Ieškovo geodezinių matavimų plane sklypo ribos yra keičiamos nepagrįstai, nes jokio kito dokumento dėl sklypo ribų pakeitimo ieškovas nepateikia. Ginčijama sklypo riba pažymėta brėžinyje atstumais „16-59-40-30-68“, tačiau visiškai neaišku, kaip paskaičiuoti šie atstumai ir sklypo plotas, nes nėra nurodyti taškai nuo kurių šie atstumai yra skaičiuojami, nėra nurodytas brėžinio mastelis. Geodezinių matavimų plane ribos pažymėtos indeksais „14-13-12-11-10-9-8-7-6-5“ yra ne 90 laipsnių kampu, bet kitais įvairiais kampais. Ieškovo pateiktame žemės sklypų brėžinyje akivaizdžiai yra nurodytas mažesnis žemės plotas (0,74 ha), negu geodezinių matavimų plane (0,9497 ha), t. y. geodezinių matavimų plane plotas yra didesnis 0,2097 ha, sklypo kraštinių ilgiai geodezinių matavimų plane akivaizdžiai ilgesni, sklypo kampai netolygūs. Tokiu būdu pagal geodezinius matavimus ieškovas pasiima atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo 219 kv. m. plotą, nors šalia yra valstybinės žemės plotas. Atsakovas žemės sklypą 0,51 ha įsigijo Utenos apskrities viršininko 2002-04-15 sprendimu Nr. 60821-62-11268. Šio žemės sklypo ribos paženklintos plane, patvirtintame Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Z. Č.. Šis planas yra neatskiriamoji nuosavybės dokumentų dalis. Jo įgytas žemės sklypas su nustatytomis ir pažymėtomis ribomis kadastro žemėlapyje yra jo nuosavybės objektas, kuris negali būti kokiu nors būdu suvaržomas, keičiamas, tuo labiau negali būti keičiamos įteisintos sklypo ribos. Jis atliko savo žemės sklypo 0,51 ha dydžio geodezinius matavimus ir nustatė tikslų sklypo plotą, pažymėtomis kadastro žemėlapyje ribomis – 0,5024 ha. Šis plotas yra net mažesnio dydžio, negu buvo įgijęs. Tuo tarpu ieškovas, pradėjęs geodezinius matavimus, atsakovui apie tai nepranešė, sklypo ribų su juo nederino. Atsakovas, pradėjęs daryti savo žemės sklypo geodezinius matavimus, informavo ieškovą apie tai. Geodezinius matavimus atliekanti įmonė „Aristoma“ raštiškai pranešė ieškovams apie jo sklypo matavimus, siunčiant pranešimus. Pats ieškovas jo žemės sklypo matavimų metu nedalyvavo, dalyvavo tik ieškovo sutuoktinė R. K..

Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Patvirtino atsakovo žemės ūkio paskirties žemės sklypo 0,5024 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, ribas pagal UAB „Aristoma“ geodezinių matavimų 2010-10-12 planą.

Teismas nustatė, kad pagal 1997-01-13 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 62/987-0280 buvo įsigytas žemės sklypas 0,89 ha ploto pagal abrisą Nr. 180, esantis (duomenys neskelbtini), Molėtų r. Atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus buvo gautas sklypo plotas – 0,9497 ha. Į šį plotą įskaičiuotas ir ežero pakrantės apsaugos juostos plotas, kuris rengiant projektą nebuvo priskirtas žemės sklypui. Žemės sklypo Nr. 180 viena iš kraštinių, kuri plane yra iš kairės, ribojasi su Alaušų ežeru. Jos ilgis yra 80 m. Kraštinės linija yra laužyta. S. B. IĮ plane ši kraštinė yra pažymėta indeksais 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 12. Tarp šios linijos ir Alaušų ežero kranto linijos, kuri pažymėta indeksais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 yra valstybinės žemės fondas, kurį S. B. IĮ įmatavo į ieškovų sklypą. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, nurodė, jog leistina sklypo paklaida (LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedas) nuo įregistruoto ir apskaičiuoto ploto atlikus kadastrinius matavimus yra 0,0660 ha. Įregistruotas sklypo plotas 0,8900 ha, pridėjus paklaidos dydį, sklypo plotas gali būti 0,9650 ha. Po kadastrinių matavimų gautas plotas 0,9497 ha į šį plotą įskaičiuotas ir ežero pakrantės apsaugos juostos plotas 0,0815 ha, kuris rengiant projektą nebuvo priskirtas žemės sklypui. Teismo nuomone, pats ieškovas patvirtina, jog 1995-11-09 atliekant preliminarius matavimus žemės sklypas, esantis tarp kraštinių 31-12 ir kraštinių 1-10 buvo priskirtas valstybinės žemės fondui. Tuo tarpu atsakovo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Molėtų r., pagal 2001-11-22 abrisą yra 0,51 ha, jis ribojasi su Alaušų ežeru. Jokios valstybinės žemės ploto tarp sklypo ir ežero pakrantės nėra. Atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, sklypo plotas sumažėjo iki 0,5024 ha., tačiau pailgėjo sklypo riba, kuri ribojasi su ežeru. Pagal abrisą ežero pakrantės riba yra 91,50 m, o pagal UAB „Aristoma“ – 93,44 m. Atlikus kadastrinius matavimus atsakovui priklausančio sklypo pakrantė pailgėjo 1,94 m. Teismo vertinimu, vadovaujantis ieškovų sklypo abrisu ir kadastrinių matavimų planu, ieškovai, įsigydami 0,89 ha valstybinės žemės sklypą, neįsigijo sklypo, kuris ribotųsi su Alaušų ežeru. Tarp jų įsigyto sklypo ir ežero liko valstybinės žemės fondas, kurį ieškovai, taikydami žemės sklypų plotų skaičiavimo paklaidos institutą, nori pasisavinti ir šiuo pagrindu ginčija atsakovo žemės sklypo ribą, kuri ribojasi ne su jų sklypu, o su valstybinės žemės fondu. Sprendė, kad ieškovai byloje neįrodė, jog jiems priklausančio žemės sklypo plotas po atliktų kadastrinių matavimų pakito ir kad tuo buvo pažeistos jų teisės. Teismo nuomone, net ir pripažinus ieškovams teisę į ežero pakrantę ir į sklypo padidinimą paklaidos instituto sąskaitą, ieškovams tektų 9 278 kv. m. (9 497 kv. m. – 219 kv. m.), kas vis tiek sudaro didesnį žemės plotą, negu ieškovai nusipirko iš valstybės. Tačiau toks valstybinės žemės fondo pasisavinimas paklaidos instituto sąskaitą negalimas, nes ieškovai neįrodė, jog preliminaraus matavimo metu ir atliekant kadastrinius matavimus jų įsigyto sklypo išorinės ribos nepakito, o sklypo plotas padidėjo dėl tikslaus matavimo.

Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo neteisingai, padarytos išvados neatskleidžia bylos esmės, netinkamai taikytos procesinės (įrodymų aiškinimas ir vertinimas) bei materialinės teisės normos, reglamentuojančios žemės sklypų kadastrinius matavimus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), teismas nesivadovavo Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, reglamentuojančiomis žemės sklypų paženklinimą, kadastrinių matavimų, planų parengimą bei kadastro bylos suformavimo tvarką. Teismui nustačius žemės sklypo ribą pagal UAB „Aristoma“ matavimų planą yra pažeista ieškovo turtinė daiktinė teisė, nes faktiškai jis netenka dalies nuosavybės, tuo tarpu neaišku, kuo blogas yra ieškovo B. K. užsakymu S. B. parengtas žemės sklypo planas. Šiuo atveju teismas privalėjo įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes ir nustatyti, kurios šalies žemės sklypo planas parengtas teisėtai, o kurios kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, koks pažeidimų pobūdis, ir pagal tai spręsti, kurio savininko interesai turi būti ginami. Teismas sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino kaip įrodymo byloje pateikto 2008-11-18 prašymo UAB „Aristoma“ vadovui kopijos, kur nurodoma, kad ieškovai prašo matuojant R. B. žemės sklypą nepažeisti jų namų valdos geodezinių matavimų ribų. UAB „Aristoma“, žinodama realią situaciją, iš anksto informuota ir turėdama ieškovo žemės sklypo planą su sklypo ribomis, atliekant atsakovo žemės sklypo matavimus, privalėjo į tai atsižvelgti ar bent jau sureaguoti, susisiekti su ieškovais, elgtis apdairiai, išsiaiškinti prieštaravimus, kad ateityje išvengti ginčo. Parengus atsakovo 2010-10-12 žemės sklypo planą, ieškovas nebuvo kviečiamas ribų suderinimui, todėl sutikimas su žemės sklypo ribomis nėra patvirtintas parašu. Byloje teismui parodymus davė liudytojai J. K., S. B., V. Š., tačiau teismas sprendime nei vieno parodymus davusio liudytojo nepaminėjo, dėl jų parodymų nepasisakė, nesugretino su rašytiniais įrodymais. Be to, byloje pasisakyta dėl V. Š. įmonės, S. B. IĮ, UAB „Aristoma“ kaip suteikusių šalims atlygintinas paslaugas teisių, pareigų, taip pat VĮ Registrų centras Utenos filialo teisių ir pareigų, tačiau šie asmenys į bylą neįtraukti.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, visiškai atskleidė bylos esmę, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas B. K. ieškinyje ir teismo posėdyje, taip pat jo teisių perėmėjas ieškovas J. K. teigė, jog pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį 1997-01-13 buvo įsigytas žemės sklypas 0,89 ha ploto pagal abrisą Nr. 180 ir žemės sklypas 2,20 ha ploto pagal abrisą Nr. 180-1, esantys (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav. S. B. IĮ 2006-12-20 atliko kadastrinius matavimus sutinkamai su valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties priedu – žemės sklypo planu. Atsakovas R. B. atsikėlė žemės sklypą ir, atlikęs kadastrinius matavimus, ieškovų žemės sklypo dalyje prie ežero įkalė kuolą, t. y. „užlipo“ ant jau ieškovo padarytų kadastrinių matavimų atimdamas 13,13 m. Alaušų ežero pakrantės. Ieškovų teigimu, prieš matuojant atsakovui žemės sklypą, jis kreipėsi su prašymu į UAB „Aristoma“, kad darant matavimus atsižvelgtų į jau padarytus kadastrinius matavimus, pateikė planą, tačiau į jau faktiškai valdomas ribas nebuvo atsižvelgta. Nurodytas aplinkybes grindė pažymėjimu apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (t. 1, b. l. 6), 1997-01-13 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 9), B. K. žemės sklypo brėžiniu (t. 1, b. l. 10), 2006-11-15 S. B. individualios įmonės žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu ir žemės sklypo planu (t. 1, b. l. 12, 13) ir kitais įrodymais. Tuo tarpu atsakovas, be kitų įrodymų, pateikė 2010-10-12 UAB „Aristoma“ parengtą planą, vadovaujantis R. B. žemės sklypo planu ir žemės sklypo abrisu (t. 1, b. l. 27, 30, 33). Ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl ieškovo nuosavybės teisės į dalį jam priklausančio žemės sklypo praradimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas atsakovo R. B. reikalavimą patenkino ir patvirtino žemės sklypo ribas pagal jo pateiktą UAB „Aristoma“ 2010-10-12 atliktą geodezinių matavimų planą, tačiau visiškai nemotyvavo ir nepasisakė, kuo neteisėtas yra ieškovo B. K. užsakymu parengtas žemės sklypo planas, sudarytas 2006-12-20 S. B. individualios įmonės. Teismas iš esmės tik nurodė, kad savo pažeistas teises ieškovai įrodinėja 1995-11-09 padarytu žemėtvarkininkės J. K. abrisu bei S. B. IĮ atliktais kadastriniais matavimais. Be to, kaip matyti, atsakovas žemės sklypą 0,51 ha įgijo Utenos apskrities viršininko 2002-04-15 sprendimu atkuriant nuosavybės teises į žemę, perkėlus grąžintiną žemę į naudojamą asmeninio ūkio žemę (ekvivalentine natūra) kaip žemės ūkio paskirties žemę. Šio žemės sklypo planą rengė ir ribas vietovėje paženklino bei suderinimus atliko V. Š. įmonė (t. 1, b. l. 27). Ieškovo teigimu, ženklinant žemės sklypo ribas nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, t. y. ribų ženklinimo metu nedalyvavo kviestiniai asmenys (gretimų žemės sklypų savininkai), todėl neturėjo galimybės pareikšti pastabų ar pretenzijų. Atsakovo 2001-11-22 Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas surašytas nedalyvaujant gretimų sklypų savininkams ir kviestiniams asmenims, todėl kadastro duomenys bei ribos Nekilnojamojo turto registre ir kadastre patvirtintos pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytas procedūras ir tvarką. Taip pat parengus atsakovo 2010-10-12 žemės sklypo planą ieškovas nebuvo kviečiamas ribų suderinimui, todėl sutikimas su žemės sklypo ribomis nėra patvirtintas parašu, tačiau žemės sklypo ribas UAB „Aristoma“ vis tiek paženklino. Teismas skundžiamame sprendime dėl tokių ieškovo nurodytų aplinkybių nepasisakė. Teismas taip pat visiškai nepasisakė ir nevertino nei dėl vieno byloje apklaustų liudytojų parodymų, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžiuose liudytojai J. K. (1995-11-09 parengė ieškovo žemės sklypo brėžinį), S. B. (2006-12-20 atliko kadastrinius matavimus), V. Š. (2001-11-22 parengė atsakovo žemės sklypo planą) pateikė išsamius paaiškinimus.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog teismas neanalizavo ir neįvertino byloje esančių įrodymų. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokius faktus teismas nustatė, o kuriuos laikė nenustatytais. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas faktiškai yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p., tačiau pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; kt.). Kadangi teismo sprendime nėra motyvų dėl ginčo esmės, Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimas naikintinas CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi.

Teisėjų kolegija neskiria bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kaip nebūtino, nes yra konstatuoti absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 2 str., 177 – 179 str., 320 str., 322 str., 328 str.). Apeliantas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal 2012-11-19 mokėjimo nurodymą (t. 2, b. l. 9). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodytų absoliučių jo negaliojimo pagrindų, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (CPK 80 str., 87 str. 1 d. 7 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokėtą 2012-11-19 įmokos mokėjimo kvitu „Swedbank“, AB gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300).