- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-1199-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13495-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“
- Atsakovas
- V. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – atsakovas) 584,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė, kaip atliekų tvarkytoja Kauno mieste, tvarko atsakovo komunalines atliekas. Atsakovas laiku nemokėjo nustatyto mokesčio už atliekų tvarkymą, nuo 2009 m. sausio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d. įsiskolino ieškovei 584,75 Eur. Tai, kad tarp šalių nėra rašytinės komunalinių atliekų tvarkymo sutarties, nereiškia, jog ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo sumokėti skolą už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas, o atsakovas neturi pareigos ją sumokėti. Prievolė mokėti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą atsakovui atsirado Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 32 straipsnio, Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu. Atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas sudarymo, nepareiškė pageidavimų ieškovei raštu ar žodžiu, todėl atsakovas yra pripažįstamas sudariusiu sutartį pagal standartines sąlygas. Pagal šias sąlygas ieškovė įpareigota tvarkyti komunalines atliekas, o atsakovas apmokėti už paslaugas pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovė tvarko atsakovo atliekas, atsakovas naudojasi ieškovės paslauga, tačiau už ją nemoka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Atsakovas teigė, kad nėra sudaręs su ieškove sutarties ir nesinaudoja ieškovės paslaugomis. Reikalaudama mokėti už nesuteiktas paslaugas ieškovė pažeidžia atsakovo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, konstitucines teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu patenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo 584,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, priteisė valstybei iš atsakovo 7,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
5. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė įvykdžiusi įstatymo nustatytą pareigą raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį atsakovui, kadangi ieškovė į bylą pateikė duomenis, jog atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, ieškovė, kaip atliekų tvarkytoja Kauno mieste, tvarko atsakovo komunalines atliekas. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų (2007 m. lapkričio 15 d. Nr. T-581, 2008 m. lapkričio 13 d. Nr. T-545, 2009 m. rugsėjo 3 d. Nr. T-456, 2010 m. kovo 20 d. Nr. T-103, 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T-708, 2013 m. liepos 18 d. Nr. T-451 ir Nr. T-452) pagrindu atsakovui atsirado pareiga sudaryti sutartį su ieškove, apie tai informacija buvo pateikta 2013 m. rugpjūčio 3 d., 2019 m. gegužės 18 d. dienraštyje „Kauno diena“, ieškovės interneto svetainėje www.svara.lt., taip pat atsakovas buvo asmeniškai informuotas pranešimu. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas sudarymo, nepareiškė pageidavimų ieškovei raštu ar žodžiu. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti pagrįstais ieškovės argumentus, jog pagal ATĮ 30¹ straipsnio 2 dalies nuostatą atsakovas pripažįstamas sudariusiu sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas.
6. Nustatęs, kad ieškovė teisėtai teikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas atsakovui pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, teismas sprendė, jog atsakovui kyla teisės aktuose nustatyta pareiga atsilyginti ieškovei už teikiamas paslaugas, kurių teikimo įrodymus ieškovė pateikė į bylą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog ieškovė teikia komunalinių paslaugų tvarkymo paslaugas, atsakovui buvo siųsti pranešimai apie susidariusius įsiskolinimus. Teismas deklaratyviomis, nepagrįstomis į bylą pateiktais įrodymais pripažino atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nenori naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis, jis gali pasirinkti kitus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjus, jam nereikia šių paslaugų, nes jis gyvena asketiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo peržiūrėti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sprendimu pažeistos atsakovo, kaip piliečio, konstitucinės teisės.
1.2. Sprendimu pažeistas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, nes atsakovas turi teisę naudotis kitų atliekų tvarkymo įmonių paslaugomis, taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų tvarkymo įstatymas.
1.3. 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškimu atsakovas pranešė ieškovės direktoriui, kad jis nėra sudaręs sutarties su ieškove, nesinaudoja jos paslaugomis. Ieškovė neįrodė priešingų aplinkybių. Atsakovas 2014–2017 m. gyveno Jungtinėje Karalystėje.
1.4. Atsakovas negavo 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasiūlymo sudaryti atliekų tvarkymo sutartį, neskaitė 2019 m. gegužės 18 d. straipsnio dienraštyje „Kauno diena“, todėl jam nežinoma apie sutartį, sudarytą be atsakovo žinios. Jeigu sutartis buvo sudaryta 2019 m., tai skola turi būti skaičiuojama nuo sutarties sudarymo dienos.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo teiginiai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, priėmė sprendimą, paremtą bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Byloje kilo ginčas dėl prievolės mokėti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą nesudarius sutarties.
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 1995 m. birželio 15 d. Remiantis Gyventojų registro išrašu, atsakovas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs nuo 1986 m. liepos 11 d. Ieškovė teigė, kad nuo 2009 m. sausio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d. atsakovas už atliekų tvarkymą įsiskolino ieškovei 584,75 Eur sumą. Atsakovas pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jis nėra sudaręs su ieškove sutarties dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo, todėl skola už buitinių atliekų tvarkymą iš jo negali būti priteista. Tą patį argumentą atsakovas nurodė ir apeliaciniame skunde.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, vadovaujantis ATĮ 30¹ straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, pripažįstami sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Ieškovės pateiktais duomenimis, pasiūlymas visiems atliekų turėtojams sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio 3 d., 2019 m. gegužės 18 d. dienraštyje „Kauno diena“, ieškovės interneto svetainėje www.svara.lt. Atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas sudarymo, nepareiškė pageidavimų ieškovei raštu ar žodžiu, todėl atsakovas yra pripažįstamas sudaręs sutartį pagal standartines sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvada, kadangi atsakovas, apeliaciniame skunde teigęs, kad jis negavo 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasiūlymo sudaryti atliekų tvarkymo sutartį, neskaitė 2019 m. gegužės 18 d. straipsnio dienraštyje „Kauno diena“, todėl jam nežinoma apie sutartį, sudarytą be atsakovo žinios, apeliacinės instancijos teisme surengtame teismo posėdyje iš esmės neginčijo aplinkybės, jog ieškovės siunčiamos sąskaitos ir kiti pranešimai pasiekdavo jo pašto dėžutę, tačiau, atsakovo teigimu, ši buvo netvarkinga, laiptinė nerakinama, todėl jis nebūtinai ieškovės siunčiamus dokumentus gaudavo asmeniškai. Aplinkybę, kad atsakovui buvo pasiūlyta iki 2013 m. rugsėjo 20 d. kreiptis į ieškovę dėl individualios atliekų tvarkymo sutarties sąlygų suderinimo, patvirtina ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės išrašyta sąskaita už suteiktas buitinių atliekų išvežimo paslaugas, kurioje buvo nurodyta aktuali informacija, taip pat pažymėta, jog, nepasirašius sutarties pagal individualias sąlygas, bus pripažįstama, kad sutartis sudaryta pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pranešimų ignoravimas nėra tolygus tokių pranešimų negavimui, todėl atsakovas, neatvykdamas į atliekų tvarkymo paslaugas teikiančią bendrovę sudaryti sutarties, savo veiksmais parodė, kad sutinka, jog jo atžvilgiu bus taikomos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinės sąlygos ir sutartis šiomis sąlygomis su juo bus laikoma sudaryta, nors jis jos ir nepasirašė.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATĮ 30¹ straipsnis, reglamentuojantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarčių sudarymą, įsigaliojo 2013 m. liepos 1 d. Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovui buvo siūloma sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas iki 2013 m. rugsėjo 20 d., tačiau duomenų, kurių pagrindu susidarė atsakovo skola už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., ieškovė nebuvo pateikusi, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Siekdamas išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Vykdydama apeliacinės instancijos teismo nurodymus, ieškovė pateikė papildomus įrodymus, kurių pagrindu ji prašo priteisti iš atsakovo skolą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., taip pat ieškovės atstovė davė paaiškinimus 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje dėl aplinkybių, susijusių su komunalinių atliekų tvarkymu Kauno miesto teritorijoje nurodytu laikotarpiu ir atsakovui kilusia pareiga mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas.
15. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno miesto savivaldybės taryba 2008 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-142 patvirtino Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Šiose taisyklėse buvo numatyta, kad Kauno miesto savivaldybė organizuoja, administruoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“, t. y., visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų komunalinių atliekų turėtojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) (18 punktas). Komunalinių atliekų tvarkymo tarifą sudaro Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir Kauno miesto savivaldybei tenkančios regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir eksploatavimo sąnaudos (19 punktas). Komunalinių atliekų tvarkymo tarifo dydžiai nustatomi taip, kad surenkamos lėšos padengtų visas Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir Kauno miesto savivaldybei tenkančios regioninės komunalinių atliekų sistemos administravimo ir eksploatavimo sąnaudas (20 punktas). Kauno miesto savivaldybės teritorijoje komunalines atliekas surenka įstatymų nustatyta tvarka parinktas komunalinių atliekų tvarkytojas, kuris teikia paslaugas pagal sutartyje su Kauno miesto savivaldybe nustatytas sąlygas (24 punktas). Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esantys komunalinių atliekų turėtojai gali naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų, su kuriais Kauno miesto savivaldybė sudaro sutartis, paslaugomis (70 punktas). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimu dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo ieškovei buvo pavesta tvarkyti mišrias komunalines (buitines) atliekas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje iki rinkliavos už atliekų tvarkymą nustatymo, taip pat pritarta mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutarties projektui. Minėtas sprendimas neteko galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-210. 2002 m. birželio 25 d. tarp ieškovės ir Kauno miesto savivaldybės buvo pasirašyta mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugos pirkimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo tvarkyti mišrias komunalines (buitines) atliekas, užtikrinti, kad mokestis, surinktas už atliekų tvarkymo paslaugos teikimą, būtų panaudojamas tik paslaugos teikimo reikmėms, rinkti mišrias (komunalines) atliekas iš Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių ir individualių namų savininkų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir išvežti jas į Lapių sąvartyną, informuoti Kauno miesto savivaldybę apie Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, jų nesilaikymo atvejus ir kitas aplinkybes (2 punktas). Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo koordinuoti atliekų tvarkymą, nustatyti ir tikslinti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo tarifą, pateikti ieškovei įmonių, įstaigų ir organizacijų sąrašus duomenų pateikimui (3 punktas). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu dėl Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus Nr. T-451 pavesta ieškovei, Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorei, atlikti Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. 2014 m. balandžio 15 d. tarp ieškovės ir Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta nauja komunalinių atliekų tvarkymo Kauno mieste paslaugų teikimo sutartis, kuria Kauno miesto savivaldybė pavedė ieškovei teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esantiems atliekų turėtojams sutartyje numatytomis sąlygomis, o ieškovė įsipareigojo teikti tokias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir prisiimti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (4 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, konstatuoja, kad visu ginčui aktualiu laikotarpiu būtent ieškovei Kauno miesto savivaldybėje buvo pavesta atlikti komunalinių atliekų tvarkymo funkcijas, todėl atsakovo argumentai apie tai, jog jis pats gali pasirinkti jo atliekų tvarkytoją, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, jog jo atliekas gali išvežti bet kuri kita tokia veikla užsiimanti įmonė, nepateikė įrodymų, kad atsakovas organizuoja susikaupusių atliekų tvarkymą nesinaudodamas ieškovės teikiamomis paslaugomis ar kitu įstatymų leidžiamu būdu (CPK 178 straipsnis). Kaip nepagrįstas vertinamas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nesinaudoja ieškovės paslaugomis, nes nesukuria šiukšlių. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai įtvirtina principą „teršėjas moka“, dėl ko yra preziumuojama, jog kiekvienas asmuo sukuria atliekas, jei neįrodo kitaip.
17. ATĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia iš esmės tai, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas. Pažymėtina, kad ATĮ tiesiogiai neįtvirtinta, jog atliekų turėtojas jų tvarkymo išlaidas turi apmokėti tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Kadangi ATĮ, be kita ko, skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų taikymą, jo nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), analizuodamas aptariamą principą atliekų tvarkymo srityje savo sprendimuose, yra išaiškinęs, kad dėl komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, pažymėtina, jog valstybės narės, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, turi užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (ESTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Futura Immobiliare byloje Nr. C-254/08, 46 par.), o valstybės narės turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (ESTT 2008 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Commune de Mesquer, bylos Nr. C-188/07, 80 par.). Europos Sąjungos teisėje nėra akto, kuriame valstybėms narėms būtų nustatytas privalomas konkretus komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodas. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos nedraudžia apskaičiuoti mokesčius ir ne pagal faktiškai susidariusį bei perduotą tvarkyti atliekų kiekį, o pagal galintį susidaryti, jei tiksliai apskaičiuoti faktiškai sutvarkytų ir pašalintų atliekų kiekį neįmanoma, be to, nuosavybės teise priklausančių patalpų plotas laikytinas kitu svarbiu kriterijumi, kuris taikytinas apskaičiuojant mokestį už atliekų išvežimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).
18. Atsakovui neįrodžius, kad jis nesukuria atliekų, nepateikus konkrečių duomenų (pvz., dėl faktinio išvežtų atliekų kiekio), kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ar apimtį, su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. su atsakovu buvo raštu sudaryta atliekų tvarkymo sutartis, to neteigia ir ieškovė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi ieškovė tvarkė atsakovo atliekas, o atsakovas naudojosi ieškovės paslaugomis, už jas nemokėdamas nustatyto mokesčio.
20. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais (2007 m. lapkričio 15 d. Nr. T-581, 2008 m. lapkričio 13 d. Nr. T-545, 2009 m. rugsėjo 3 d. Nr. T-456, 2010 m. kovo 20 d. Nr. T-103, 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T-708, 2013 m. liepos 18 d. Nr. T-452) buvo nustatyti mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo tarifai. Ieškovė pateikė atsakovo finansinę apyvartą ir sutarties apyvartos ataskaitą, iš kurių matyti kas mėnesį atsakovui priskaičiuotos mokėti sumos už komunalinių atliekų išvežimą (iki 2010 m. kovo mėn. pagal bute deklaruotų gyventojų kiekį, nuo 2010 m. balandžio mėn. pagal buto plotą). Atsakovas neginčijo ieškovės už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiuoto mokesčio pagrįstumo, visos ieškovės apskaičiuotos skolos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to detaliau nepasisako.
21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui buvo siunčiamos sąskaitos už buitinių atliekų išvežimą (ieškovė pateikė sąskaitas, išrašytas laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d., ankstesnės sąskaitos nėra išsaugotos, dėl vėlesnių ginčo iš esmės nekilo). Apie susidariusį įsiskolinimą už komunalinių atliekų išvežimo paslaugą atsakovui buvo priminta 2018 m. liepos 19 d. pranešimu dėl skolos Nr. (17.15)-SV-9090, 2018 m. spalio 24 d. pranešimu dėl skolos Nr. (17.15)-SV-30364, 2019 m. sausio 23 d. pranešimu dėl skolos Nr. (17.15)-SV-42635, 2019 m. kovo 3 d. pakartotiniu pranešimu dėl skolos Nr. (17.15)-12397, 2019 m. balandžio 18 d. pranešimu dėl skolos Nr. (17.15)-SV-57422, 2019 m. liepos 28 d. pranešimu dėl skolos Nr. (17.15)-SV-73203, 2019 m. spalio 24 d. pranešimu dėl skolos Nr. (17.15)-SV-95848, 2019 m. lapkričio 28 d. pranešimu dėl skolos Nr. (17.15)-SV-101856, 2020 m. sausio 23 d. pranešimu dėl skolos Nr. (17.15)-SV-106290, 2020 m. liepos 9 d. priminimu dėl mokėjimo Nr. (17.15)-SV-121436. Kaip minėta, atsakovas iš esmės neneigė turėjęs galimybę gauti sąskaitas už buitinių atliekų išvežimą, pranešimus dėl skolos, todėl spręstina, kad apie prievolę mokėti mokestį už suteiktas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas atsakovas buvo tinkamai informuotas.
22. Byloje nesant duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovui suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, atsakovui neginčijus už jam suteiktas paslaugas susidariusios skolos dydžio, apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta skundžiamą sprendimą priteisti ieškovei iš atsakovo 584,75 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nemokėtą mokestį už atliekų tvarkymą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.