Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-287-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-14
Bylos Nr.
1-287-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. U.
Nukentėjusysis
G. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-287-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-05585-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,kaltinamajam A. U.,nukentėjusiajai G. Š., jos atstovei pagal įstatymą J. Š.,prokurorui Ryčiui Ivanauskui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2019 m. vasario 9 d. apie 22.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 promilių neblaivumas), tyčia be jokios priežasties kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus kaimynei G. Š. į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė G. Š. fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2.1 Teisiamojo posėdžio metu A. U. parodė, kad kaltinimas jam suprantamas, kaltu jis neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis gyvena namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Nukentėjusioji G. Š. su mama J. Š. gyvena tame pačiame name taip pat antrame aukšte. G. Š. yra neįgali, turi judėjimo negalią, be to, ji šizofrenikė nuo vaikystės. Jis padeda G. Š. ir J. Š. pakūrenti krosnis, jų tarpusavio santykiai yra normalūs.

2.2 Nagrinėjamo įvykio dieną jis atėjo iš sandėliuko išgėręs. Jis ėjo į savo kambariuką pasikūrenti židinį, nes buvo šalta. Koridoriuje linoleumas buvo šlapias, buvo tamsu. G. Š. iš savo kambario puolė per duris ir pargriuvo tiesiai ant stalų su indais. G. Š. griuvo priekiu. Nugriuvusi G. Š. pradėjo šaukti „kur lėlės“, jis atsakė, kad „bus, bus lėlės“. Tuomet iš buto išlėkė G. Š. mama J. Š., o jis nuėjo į savo kambariuką miegoti ir net negalvojo, kad kas nors kvies policijos pareigūnus.

2.3 Prieš ketverius metus jis su J. Š. vedė bendrą ūkį, tačiau dabar kartu jie nebegyvena, komunalinius mokesčius moka atskirai, bendro ūkio nebeveda. Jam išgėrus J. Š. parašo pareiškimą ir iškviečia policiją. Prieš J. Š. jis niekada nesmurtavo. Jiems gyvenant kartu J. Š. jį bandė nunuodyti, tačiau jis jai atleido. 2013 metų gruodžio 6 d. jis buvo nuteistas, tačiau jis buvo nuteistas neteisingai. Kitą kartą jis buvo nuteistas, nors gynė moterį – jis nuteistas už tai, kad trenkė vyrui, tampiusiam moterį už plaukų. J. Š. nori, kad jam būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, o ji galėtų parduoti namus, nes visas turtas užrašytas ant jos.

3. Teisiamojo posėdžio metu G. Š. parodė, kad jos mama anksčiau gyveno su A. U., tačiau šiuo metu jos mama su A. U. pykstasi. A. U. joms neleisdavo miegoti naktimis, vartodavo alkoholį, dėl ko jai su mama yra tekę nakvoti automobilyje. Nagrinėjamo įvykio dieną ji paprašė A. U. lėlės, tuomet A. U. ją pastūmė ir tris kartus sudavė jai kumščiu į kaktos sritį. Mušdamas ją A. U. kažką murmėjo. Po A. U. smūgių ji nurito, jai skaudėjo, bėgo kraujas. A. U. sakė, kad ji paslydo, tačiau ji nepaslydo – ją pastūmė bei mušė A. U. Šio įvykio metu jos mama buvo pas kaimynę. Išgirdusi, kad ją muša, mama atbėgo ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams A. U. ją įžeidinėjo. Ji dabar bijo A. U.. A. U. jai nieko nedovanoja ir lėlių tikrai jai nedovanojo. Smūgių sudavimo fakto nematė nei jos mama, nei kaimynai.

4. Teisiamojo posėdžio metu J. Š. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su dukra G. Š. Butas yra registruotas jos vardu. Name yra penki gyventojai, kurie yra minėto namo bendrasavininkai. A. U. yra nuomininkas ir gyvena nelegaliai. Jos santykiai su A. U. apsiriboja pasisveikinimu, kartais A. U. ateina pas juos į svečius pavalgyti. Nagrinėjamo įvykio metu ji buvo koridoriuje antrame aukšte, ėjo pas kaimynes pasikalbėti. Dukra galbūt bėgo paskui ją arba ėjo į tualetą: ji išgirdo, kad dukra rėkia. Grįžusi pas dukrą ji pamatė, kaip A. U. jos dukrai kumščiu sudavė smūgį į smilkinį. Smūgiuodamas A. U. keikėsi. A. U. buvo neblaivus. Jos dukra šaukė, ten, kur buvo suduoti smūgiai, matėsi paraudimas. Koridoriaus grindys buvo sausos, o G. Š. buvo išlipusi iš lovos ir su naktiniais, paslysti tikrai negalėjo. Pas gydytojus jos dukra nebuvo. Dukra apsiramino, tačiau vakare sakė, kad skauda galvą, o ryte jautėsi normaliai. Policijos pareigūnai siūlė važiuoti pas medikus. Jos dukra serga epilepsija, cerebriniu paralyžiumi, be to, turi psichinių trūkumų, tačiau nėra agresyvi. Dukra lankosi pas psichiatrą, vartoja raminamuosius. Nagrinėjamo įvykio metu jos dukrai buvo suduoti maždaug trys smūgiai, iš kurių vieną smūgį matė ji pati. Ji matė, kad dukra po suduoto smūgio parkrito. A. U. yra alkoholikas, ji jokio pykčio jam nejaučia, tiesiog stengiasi, kad jis nepakliūtų pas jas į namus, užsirakina duris, kurias jis laužo, jei kažko neturi. Paauklėti A. U. ji tikrai nenorėjo. A. U. yra labai agresyvus, jam reikia gydymo. A. U. jai yra tik draugas. Dukra lėlių prašo tik jos, nes ji dukrai nuperka po dvi lėles per mėnesį. Jos dukros atmintis labai prasta, nes ankstyvoje vaikystėje jos dukra patyrė galvos traumą, pusę metų buvo komoje. Galbūt šis įvykis dukrai labai įstrigo, nes dukra šį įvykį vis dar atsimena. Jos dukra, pamačiusi A. U., iki šiol dreba, bijo jį susitikti koridoriuje.

5. Teisiamojo posėdžio metu Ž. A. (Ž. A.) parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Jis prisimena, kad yra buvęs ne vienas iškvietimas dėl smurtaujančio A. U. – dėl pastarojo į įvykio vietą jis vyko septynis kartus. Pranešimai dėl smurto dažniausiai pasitvirtindavo. Jis prisimena įvykį koridoriuje, kuomet policijos pareigūnus iškvietė nukentėjusiosios mama, sakydama, kad kaimynas vieną kartą į galvos sritį sudavė jos dukrai. Atvažiavus policijos pareigūnams A. U. buvo neblaivus, agresyvus, koridoriuje mėtėsi daiktai, buvo sulaužyta kėdė. A. U. pasakė, kad jo neįleidžia į namus, nors A. U. gyvena visai kitoje patalpoje. Policijos pareigūnų akivaizdoje A. U. trankėsi, beldėsi į kitą butą. Pranešėja pasakė, kad A. U. vieną kartą sudavė jos dukrai į galvos sritį. Dukra nesakė nieko, buvo susijaudinusi ir verkė, jai ant galvos buvo matomas nedidelis gumbas. Jiems atvykus į įvykio vietą A. U. nemiegojo, o beldėsi į duris ir vėliau nubėgo į savo kambarį, užsidėjo akinius ir pradėjo skaityti laikraštį. Į įvykio vietą jis vyko su kolega L. K.

6. Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Teismo posėdžių salėje esančios moterys (J. Š. ir G. Š.) jam yra matytos buvusių iškvietimų metu. Dėl to, kad A. U. pranešėjas muša, skriaudžia ir neleidžia joms ilsėtis, policijos pareigūnai kviečiami dažnai. A. U. taip pat dažnai mušasi ir su savo broliais, triukšmauja, dėl ko būna kviečiama policija. Jis prisimena įvykį, kurio metu policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl to, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), A. U. mušė neįgalią pranešėjos dukrą. Atvykę į įvykio vietą jie bendravo su motina, kuri sakė, kad A. U. skriaudė jos neįgalią dukrą ir išgėręs pastoviai visus skriaudžia.

7.1. Ikiteisminio tyrimo metu A. U. parodė, kad prieš mėnesį jis gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. 2019 m. vasario 9 d. apie 22.00 val. jis neblaivus grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prieš tai jis išgėrė vyno ir brendžio. Grįžęs namo jis nuėjo parūkyti, nieko sutikęs nebuvo, G. Š. jis nematė. Parūkęs jis grįžo į savo butą, kur užmigo. Tada jį pažadino policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis nežino, už ką jis buvo sulaikytas, nes jis nemušė kaimynės G. Š.. Jo manymu, G. Š. motina J. Š., kuriai jis dažnai skolina pinigus ir padeda ūkyje, supyko ant jo dėl to, kad jis grįžo girtas, nes jis J. Š. buvo žadėjęs daugiau nebegersiąs. J. Š. tokiu būdu nusprendė jį paauklėti ir iškvietė policiją (T. 1, b. l. 69-70).

7.2. Ikiteisminio tyrimo metu A. U. papildomai parodė, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 22.00 val. jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis buvo neblaivus, nes buvo vartojęs vyno ir brendžio. Iš pradžių jis nuėjo į savo mūrinį sandėliuką, esantį namo kieme, kur jis išgėrė dar alkoholinių gėrimų, po ko ėjo į savo butą. Jis užlipo laiptais į antro aukšto koridorių, kurio grindys buvo išklotos linoleumu ir kuris buvo sušlapęs nuo batais iš kiemo prinešto sniego. Tada iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo neįgali kaimynė G. Š., kuri pradėjo jo klausinėti, kur yra jos lėlės, nes jis buvo pažadėjęs jai padovanoti lėlę. Tuo momentu G. Š. viena koja užsikabino už buto durų slenksčio, o kita koja paslydo ant šlapių koridoriaus grindų, sukniubo ant koridoriuje stovėjusios spintelės ir galbūt susitrenkė rankų dilbius. G. Š. pradėjus šaukti savo motiną jis nuėjo į savo butą ir atsigulė į lovą. Jis nematė, kaip J. Š. buvo išėjusi į namo antro aukšto koridorių. Po dešimties minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Šio įvykio liudininkų nėra, nes koridoriuje buvo tik jis ir G. Š.. Jokių smurtinių veiksmų G. Š. atžvilgiu jis neatliko, jis yra apkaltintas melagingai. G. Š. motina J. Š. jam jokių turtinių pretenzijų nepareiškė (T. 1, b. l. 79-81).

2. Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. parodė, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 22.00 val. ji ėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriumi pas kaimynę. Tuo metu ji koridoriuje sutiko savo kaimyną A. U., gyvenantį bute Nr. (duomenys neskelbtini). A. U. buvo girtas ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. A. U. ranka ją pastūmė ir dešinės rankos kumščio apatine briauna sudavė jai tris kartus per viršugalvį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, todėl pradėjo šaukti. Išgirdusi šauksmą į koridorių iš jų buto išbėgo jos mama J. Š., kuri pasiėmė ją už rankos ir nusivedė į butą, užrakino buto duris ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė A. U. ir pastarąjį išvežė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą medikai atvykę nebuvo. Kitą dieną ji dešinės akies apačioje pastebėjo nedidelę kraujosruvą. Šio konflikto liudininkė yra tik jos mama J. Š. (T. 1, b. l. 38-40).

3. Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su dukra G. Š., kuri yra neįgali. 2019 m. vasario 9 d. apie 22.00 val. G. Š. ėjo į tualetą. Tuo metu ji išgirdo, kad iš savo buto į koridorių išėjo kaimynas A. U., iš kurio eisenos garso ji suprato, kad A. U. yra girtas. Po minutės ji išgirdo savo dukrą šaukiant „Mama, mane muša“. Išbėgusi į bendrą koridorių ji pamatė, kaip A. U. dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jos dukrai į viršugalvio dešinę pusę. Ji A. U. pastūmė nuo dukros ir šis atsirėmė į sieną, nes buvo girtas, o dukrą ji nusivedė į savo butą ir iš vidaus užrakino buto duris. G. Š. jai pasakė, kad A. U. iš viso jai kumščiu sudavė tris kartus į viršugalvį. Iš dukros reakcijos (dukra buvo labai išsigandusi) ji suprato, kad dukra patyrė stiprų fizinį skausmą. Dukros kaktos dešinėje pusėje ji pastebėjo gumbą. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė A. U. ir pastarąjį išvežė į policijos komisariatą. Ji atsisakė medikų pagalbos, nes jos dukra paniškai bijo gydymo įstaigų ir gydytojų. Šio įvykio liudininkų nėra, nes šio įvykio metu namo antro aukšto bendrame koridoriuje jie buvo tik trise. Dėl agresyvaus A. U. elgesio ji dažnai užsirakina duris ir stengiasi nesirodyti jo akiratyje. Dėl agresyvaus A. U. elgesio policijos pareigūnus ji kviečia jau nebe pirmą kartą. Dėl tokių A. U. veiksmų jis negali ramiai gyventi, jis nuolatos gąsdina ją su dukra. Ji bijo dėl savo ir dukters sveikatos. A. U. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o būdamas girtas priekabiauja prie kaimynų, įžeidinėja juos necenzūriniais žodžiais, daužo langų stiklus ir gadina kaimynų duris (T. 1, b. l. 44-46, 48-50, 52-53).

4. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. A. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2019 m. vasario 9 d. apie 22.40 val. patruliavimo su vyriausiuoju patruliu L. K. metu buvo gautas pranešimas, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kažkas atėjo ir muša pranešėjos vaiką. Nuvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi J. Š., kuri paaiškino, kad jos kaimynas A. U., gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22.30 val. namo bendrame koridoriuje necenzūriniais žodžiais iškeikė jos neįgalią dukrą G. Š. ir pastarajai ranka sudavė kelis kartus per viršugalvį. J. Š. nurodė, kad tai pasikartoja nebe pirmą kartą. Apžiūrėjus G. Š. galvą jokių kūno sužalojimų nepastebėta. Jis J. Š. pasiūlė iškviesti medikus, tačiau J. Š. medikų pagalbos atsisakė. Po to J. Š. parašė pareiškimą. Vėliau jis ir jo kolega užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame sulaikė A. U. ir pastarąjį pristatė į policijos komisariatą. A. U. buvo akivaizdžiai neblaivus (T. 1, b. l. 55-57).

5. Alkoholio kiekio matuoklio šaknelėje užfiksuota, kad 2019 m. vasario 9 d. 23.17 val. A. U. iškvepiamame ore nustatyta 2,28 promilių alkoholio (T. 1, b. l. 62).

6. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu A. U. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. smūgiavęs G. Š. į galvos sritį, teigdamas, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis išėjo iš savo buto, kuomet iš gretimo buto išėjo G. Š., kuri paslydusi ant šlapios grindų dangos krito ant koridoriuje buvusių daiktų ir taip galėjo susižalojo pati, o jis tiesiog nuėjo namo ir atsigulė miegoti. Visgi teismas pažymi, kad A. U. parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs –pirmosios apklausos metu tikinęs G. Š. įvykio dieną iš viso nematęs, vėliau A. U. parodymus pakeitė, tvirtindamas, jog G. Š. paslydusi ir užkliuvusi už slenksčio parkrito pati. Tuo tarpu tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu J. Š. nuosekliai tvirtino mačiusi, kaip A. U. kumščiu smūgiavo jos neįgaliai dukrai į galvos sritį – ji tvirtino išgirdusi dukros šauksmą ir pamačiusi, kaip A. U. atitraukia kumštį po smūgio į G. Š. galvos sritį bei smūgiuoja dar kartą. Nukentėjusioji G. Š. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, jog A. U., būdamas neblaivus, tris kartus kumščiu sudavė jai į smilkinio sritį, dėl ko ji juto fizinį skausmą ir labai išsigando.

7. Vertindamas G. Š. ir J. Š. parodymų teisingumą teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai Ž. A. ir L. K. patvirtino 2019 m. vasario 9 d. apie 22.00 val. vykę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs A. U., o įvykio vietoje buvusi nukentėjusioji G. Š. buvo susijaudinusi ir verkė, jai ant galvos buvo matomas nedidelis gumbas. J. Š. jau kreipdamasi į Bendrąjį pagalbos centrą, nurodė aplinkybes, kurias vėliau nuosekliai tvirtino ir apklausų metu, taip pat policijos pareigūnai matė išsigandusią ir verkiančią G. Š. bei gumbą G. Š. galvos srityje. Teismas neturi pagrindo abejoti G. Š., J. Š. bei policijos pareigūnų parodymais, kurie tarpusavyje sutampa.

8. Pastebėtina ir tai, jog iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog A. U. ne kartą baustas už įžūlų bei agresyvų elgesį to paties namo bendro naudojimo laiptinėje tiek kaimynų, tiek atvykusių policijos pareigūnų atžvilgiu (T. 1, b. l. 123-135), be to, A. U. visai netrukus po nagrinėjamo įvykio padarė smurtinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas 2019 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (T. 1, b. l. 120-122). Nurodytos aplinkybės, nors ir neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl A. U. kaltės dėl šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamos nusikalstamos veikos, tačiau charakterizuoja A. U. ir leidžia abejoti A. U. teiginiais apie tai, jog jis smurtauti nėra linkęs.

9. Nukentėjusiosios G. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys – J. Š., Ž. A., L. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 22.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 promilių neblaivumas), tyčia be jokios priežasties kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus kaimynei G. Š. į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė G. Š. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

10. A. U. sudavė ne mažiau kaip tris kartus kaimynei G. Š. į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, taigi A. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

11. A. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

12. Spręsdamas dėl A. U. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. U. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad A. U. šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (T. 1, b. l. 106-119), jis nedirba (T. 1, b. l. 105), reguliariai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis už nusižengimus, kuriuos padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (T. 1, b. l. 123-135), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. U. skyrus švelniausios rūšies bausmę, kuriai nereikalingas nuteistojo sutikimas – laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. U. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. U. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. U. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

13. A. U. nuo 2019 m. vasario 9 d. 23.15 val. iki 2019 m. vasario 10 d. 17.51 val., kas atitinka vieną dieną, buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 64, 72), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. U. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Procesinės prievartos priemonės

14. Ikiteisminio tyrimo metu A. U. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 71), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti A. U. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. U. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. U. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Į A. U. skirtą bausmę įskaityti A. U. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti A. U., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas