Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kazio Kailiūno (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-3/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nidos rūta“ ieškinį atsakovui R. S. dėl paskolos grąžinimo ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nidos rūta“ dėl paskolos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino įrodymus bei neatsižvelgė į įrodymų visumą. Nežiūrint to, kad teismas analizavo įrodomuosius duomenis, kurie buvo liudytojų UAB „Nidos Rūta“ direktoriaus R. D. , kasininkės R. J. bei vyr. finansininkės J. P. parodymuose ir padarė teisingą išvada - jog jie patvirtino faktą, kad 100 000 Lt suma atsakovui realiai nebuvo perduota, tačiau nepagrįstai šiuos įrodomuosius duomenis pripažino nepakankamais.Teismas nepagrįstai rašytiniams įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią ir padarė klaidingas išvadas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp UAB „Nidos rūta“ direktoriaus R. D. ir atsakovo anksčiau buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai pagal 1995 m. liepos 2 d. paskolos sutartį, kuria R. S. paskolino UAB „Nidos Rūta“ 600 000 Lt, UAB „Nidos rūta“ paskolos negrąžino. Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0369-05 metu nustatyta, kad R. S. 1998 m. rugpjūčio 19 d. įsigijo UAB „Nidos rūta“ akcijų už 100 000 Lt ir R. D. šiai sumai išrašė kasos išlaidų orderį, tačiau ši suma turėjo būti užskaityta kaip dalies paskolos gražinimas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tarp UAB „Nidos rūta“ direktoriaus R. D. ir atsakovo buvusius fiduciarinius bei bendro verslo interesu paremtus santykius. Teismui pateikta 1998 m. balandžio 3 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad R. D. ir atsakovas buvo sudarę fizinių asmenų grupę akcijoms iš valstybės įsigyti, kurios įgaliotu asmeniu buvo R. D. , pasirašinėjęs dokumentus ir atsakovo vardu. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo parodymų apie tai, kad atsakovas, pasitikėdamas R. D. , pasirašė tuščią, neužpildytą 1998 m. rugpjūčio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. 252.Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek R. D. , tiek atsakovas siekė įgyti UAB „Nidos Rūta“ akcijų, todėl tarpusavyje jų sudaryti kasos pajamų bei išlaidų orderiai, esant aiškiems ir tiksliems abiejų tariamos paskolos sandoryje dalyvavusių asmenų patvirtinimams, kad pinigai pagal paskolos sutartį realiai nebuvo perduoti, teismo turėjo būti įvertinti kritiškai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš tarpusavyje sudarytų kasos pajamų bei išlaidų orderių bei jais patvirtinamų tariamų sandorių R. D. turėjo finansinės naudos. R. D. UAB „Nidos rūta“ akcininkų knygoje padarė įrašą, jog 2000 m. birželio 17 d. R. S. perdavė tokį pat kiekį akcijų, kokį įsigijo pagal 1998 m. rugpjūčio 10 d. akcijų pasirašymo sutartį R. D. . Šiomis akcijomis padidėjo R. D. akcijų paketas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad visa tai buvo padaryta be atsakovo žinios.Teismas nepagrįstai priteisė palūkanas nuo 2003 m. rugpjūčio 10 d., nes patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, palūkanos priteistinos nuo ieškinio padavimo dienos (CK 6.37 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB „Nidos rūta“ ir atsakovas R. S. 1998 m. rugpjūčio 10 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovui 300 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo iki 2003 m. rugpjūčio 10 d. grąžinti ieškovui paskolos sumą. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ieškovas pagal paminėtą paskolos sutartį paskolino ir perdavė atsakovui 100 000 Lt pinigų sumą, o atsakovas negrąžino ieškovui 100 000 Lt paskolos sumos. Klaipėdos apygardos teismo 200 4 m. lapkričio 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Nidos rūta“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio tenkinimo ir priešieškinio atmetimo yra pagrįstos teismo teisingai nustatytomis turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis bei tinkamu teisės normų taikymu (1964 m. CK 47, 291, 293 str.; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2, 4 str.; CK 6.1, 6.4, 6.37, 6.59, 6.210, 6.870, 6.874, 6.875 str.). Rašymo apsirikimai nėra pagrindas teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti ir gali būti taisomi įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl apeliaciniame skunde neteisingai nurodomų dalies turinčių reikšmės bylai aplinkybių ir netinkamai aiškinamo teisės normų taikymo.

Teisėjų kolegija pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertindama apklaustų byloje liudytojais R. D. , R. J. , J. P. parodymus sprendžia, kad paminėtų liudytojų parodymai yra nekonkretūs bei nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių, kad 100 000 Lt pinigų suma pagal 1998 m. rugpjūčio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr.252 1998 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutarties pagrindu nebuvo perduota atsakovui ir kad atsakovas pasirašė nesurašytą kasos išlaidų orderį. Teismo posėdžių protokolai patvirtina, kad paminėti liudytojai konkrečiai neparodė, jog 100 000 Lt pinigų suma pagal paskolos sutartį ir kasos išlaidų orderį nebuvo perduoti atsakovui. Apklausta liudytoja buvusi BUAB „Nidos rūta“ kasininkė R. J. parodė, kad 1998 m. rugpjūčio 19 d. kasos išlaidų orderis Nr.252 ir 1998 m. rugpjūčio 19 d. kasos pajamų orderis serija SAC Nr.03047575 surašyti jos. Atsakovas neginčija, kad pasirašė nurodytus orderius. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieškinio pagrįstumą ir paneigiančiais priešieškinio pagrįstumą (CPK 176-178 str.; CK 6.875 str.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagal įstatymo reikalavimus neįrodė, kad 100 000 Lt pinigų suma pagal 1998 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį bei 1998 m. rugpjūčio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr.252 nebuvo perduota atsakovui, o nurodytas kasos išlaidų orderis patvirtina 100 000 Lt pinigų sumos perdavimą atsakovui.

Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad 100 000 Lt pinigų suma turėjo būti užskaityta kaip dalies paskolos sumos pagal BUAB „Nidos rūta“ ir R. S. 1995 m. liepos 2 d. paskolos sutartį grąžinimas. 1998 m. rugpjūčio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr.252 turinys paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes, kad orderyje nurodyta 100 000 Lt suma yra dalies paskolos sumos pagal 1995 m. liepos 2 d. sutartį grąžinimas. Prievolės pagal 1995 m. liepos 2 d. sutartį dalies įvykdymo patvirtinimas nėra įformintas pagal 1964 m. CK 244 straipsnio (CK 6.65 straipsnio) reikalavimus. Atsakovas pagal 1964 m. CK 245 straipsnio (CK 6.131 str.) reikalavimus nepateikė pareiškimo dėl prievolės pagal 1995 m. liepos 2 d. sutartį dalies pabaigos įskaitymu. Todėl ieškovo perduota atsakovui 100 000 Lt pinigų suma pagal 1998 m. rugpjūčio 10 d. sutartį nėra dalies paskolos sumos pagal 1995 m. liepos 2 d. sutartį grąžinimas. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nėra pareiškęs ieškovui reikalavimų dėl 1995 m. liepos 2 d. paskolos sutarties.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl R. D. ir R. S. verslo bei kitų santykių, atsakovo R. S. pirkimo BUAB „Nidos rūta“ akcijų, R. D. padarytų įrašų BUAB „Nidos rūta“ akcininkų knygoje teisiškai nėra reikšmingos ieškinio bei priešieškinio pagrįstumui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, kadangi atsakovas pažeistas akcininko ar kitas teises galėjo ir turėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl atsakovo pažeistų akcininko ar kitų teisių gynimo.

Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų palūkanų yra nepagrįsti.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš atsakovo R. S. valstybei 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 6 Lt (šešis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.