Kauno apygardos teismo nutartis

2023-11-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1379-945/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-16
Bylos Nr.
e2S-1379-945/2023
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00543-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
R. S., G. S.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, A. J.
Trečiasis asmuo
K. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1379-945/2023Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00543-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.4; 3.1.2.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir G. S. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo K. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme buvo priimtas ieškovų R. S. ir G. S. (toliau kartu – ieškovai) ieškinys, kuriame prašoma įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) perskaičiuoti statinių savininkams 0,1429 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojamo žemės sklypo dalis pagal teisės aktų reikalavimus, įvertinant žemės reikalingumą pastatų – sandėlio 2F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro užstatyto 171 m² ploto, eksploatavimui, pakeičiant Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo“ nustatytas naudojamo žemės sklypo dalis bendraturčiams, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Birštono ir Prienų skyriaus, ir atsakovo A. J. sudarytas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis: 2015 m. birželio 11 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 10SŽN-57-(14.10.55), 2017 m. gegužės 30 d. susitarimą Nr. 10SŽN-92-(14.10.62 ) dėl 2015 m. birželio 11 d. nuomos sutarties pakeitimo ir 2021 m. gruodžio 29 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 10SŽN-181 (14.10.55), kurių pagrindu atsakovui A. J. išnuomotos 1 179/1 429 dalys (0,0906 ha ) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Atsakovas A. J. pateikė teismui prašymą perduoti bylą pagal teritorinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsakovas A. J. prašyme nurodė, kad NŽT buveinės adresas yra Gedimino pr. 19, Vilniuje, atsakovo A. J. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Vilniuje, todėl byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi perdavė civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Teismas nustatė, kad tiek atsakovės NŽT buveinė, tiek atsakovo A. J. gyvenamoji vieta yra ir ieškinio pareiškimo metu buvo Vilniaus mieste, todėl pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys atsakovams turėjo būti pareiškiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas, padaręs išvadą, kad, iškėlus bylą teisme, paaiškėjo, jog ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, ieškinį su civiline byla perdavė pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Civilinė byla išimtinai teisminga Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalį.

1.2. Atsakovas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Birštono ir Prienų skyrius, kurio buveinė yra Prienų mieste ir kuris turi visus įgaliojimus savarankiškai atstovauti ir veikti, priimti visus sprendimus, susijusius su ginčijamu turtu.

1.3. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios naujos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) ir kitų susijusių įstatymų redakcijos, pagal kurias miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama valdyti savivaldybėms.

1.4. Ieškovams nežinoma atsakovo A. J. gyvenamoji vieta, aplinkybė, jog Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad atsakovo A. J. deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, neturėtų būti vertinama kaip reikšminga bylos nagrinėjimui, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta gali būti nedeklaruota ar deklaruota užsienio valstybėje.

1.5. Atsakovas A. J. vykdo sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir remonto darbus, todėl turi galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose.

1.6. Trečiasis asmuo K. R. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Prienų mieste.

Atsiliepimas

6. Atsakovas A. J. atsiliepimu prašo nutraukti apeliacinį procesą ir atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, netenkinus šio prašymo, atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atskirojo skundo padavimo terminas baigėsi 2023 m. rugpjūčio 2 d., atskirasis skundas gautas 2023 m. rugpjūčio 8 d., todėl yra praleistas procesinis terminas atskirajam skundui paduoti. Ieškovai neprašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, o teismas, priimdamas atskirąjį skundą, neatnaujino šio termino. Konstatavus, kad atskirasis skundas paduotas praleidus terminą ir terminas nebuvo atnaujintas, apeliacinis procesas nutrauktinas ir atskirasis skundas paliktinas nenagrinėtu.

2.2. Ieškiniu nėra pareikšta reikalavimų nei dėl daiktinių teisių, nei dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, nei dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo. CPK 31 straipsnyje nustatytas išimtinio teismingumo sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai, todėl ieškiniui taikomos bendrosios teismingumo taisyklės (CPK 29 straipsnis).

2.3. Ieškovų argumentai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Birštono ir Prienų skyriaus įgaliojimų yra teisiškai nereikšmingi, nes skyrius yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vidinis padalinys, o juridinis asmuo yra laisvas nuspręsti, kas atstovaus juridinį asmenį teisme.

2.4. Neįsigalioję teisės aktai nėra teisės šaltinis, o ieškinio teismingumo klausimas yra sprendžiamas pagal priėmimo metu galiojančias procesines taisykles.

2.5. Atsakovės NŽT buveinės adresas ir atsakovo A. J. gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, todėl byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Atsakovas A. J. atskirajame skunde prašo nutraukti apeliacinį procesą ir atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, kadangi, atsakovo A. J. teigimu, atskirasis skundas paduotas praleidus terminą ir nebuvo atnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2023 m. liepos 24 d., ieškovų atstovei jos kopija išsiųsta 2023 m. liepos 25 d., įteikta 2023 m. liepos 26 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl terminas atskirajam skundui dėl 2023 m. liepos 24 d. nutarties paduoti baigėsi 2023 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovai atskirąjį skundą dėl 2023 m. liepos 24 d. nutarties padavė 2023 m. rugpjūčio 7 d. (pirmosios instancijos teisme atskirasis skundas užregistruotas 2023 m. rugpjūčio 8 d.), t. y. praleidę terminą atskirajam skundui paduoti. Ieškovai atskirajame skunde įvardijo atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastį – jiems atstovaujančios advokatės atostogos iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. Nors ieškovai atskirajame skunde nesuformulavo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė šį atskirąjį skundą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 5 dalimi, atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją, todėl, pirmosios instancijos teismui rezoliucija priėmus atskirąjį skundą, yra pagrindas konstatuoti, kad kartu buvo atnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti. Atsižvelgus į šias aplinkybes, atsakovo A. J. prašymas nutraukti apeliacinį procesą ir atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą netenkinamas.

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

12. Ieškovai ieškinį pareiškė Alytaus apylinkės teismui, šis ieškinį priėmė, tačiau, atsakovui A. J. pateikus prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą, Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi, remdamasis bendrosiomis teismingumo taisyklėmis, bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, t. y. pagal atsakovės NŽT buveinę ir atsakovo A. J. gyvenamąją vietą. Ieškovai nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodami pirmiausia tuo, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla išimtinai teisminga Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį.

13. Sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, svarbus yra ieškinio dalyko (materialinio reikalavimo atsakovams) nustatymas ir įvertinimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2009 m. lapkričio 17 d. priėmė įsakymą „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo“. Minėto įsakymo 1 punktu buvo nustatytos naudojamo 0,1429 ha žemės sklypo atitinkamos dalys bendraturčiams. Ieškovai nurodo turintys teisę įsigyti (išsipirkti ar išsinuomoti) be aukciono atitinkamo dydžio jų naudojamą žemės sklypo dalį ir pateikia argumentus, kad tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, kt.). Ieškovų teigimu, minėtu 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu žemės sklypo dalys bendraturčiams buvo nustatytos neteisingai. Ieškiniu iš esmės įrodinėjama, kad asmenims, iš kurių ieškovai įsigijo nuosavybės teise statinius (butą ir 29/50 dalis ūkinio pastato), buvo išnuomotos mažesnės, negu priklausytų, žemės sklypo dalys, o ginčijamais 2015 m. birželio 11 d. sutartimi, 2017 m. gegužės 30 d. susitarimu ir 2021 m. gruodžio 19 d. susitarimu atsakovui A. J. buvo nepagrįstai išnuomota per didelė žemės sklypo dalis, ir prašo įpareigoti NŽT perskaičiuoti statinių savininkams 0,1429 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojamo žemės sklypo dalis pagal teisės aktų reikalavimus, pakeičiant Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu nustatytas naudojamo žemės sklypo dalis bendraturčiams, taip pat pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT Prienų ir Birštono skyriaus, ir atsakovo A. J. sudarytas žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis. Darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo esmė – kokio dydžio naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal teisės aktų nuostatas turi teisę įsigyti ieškovai. Tai reiškia, kad, teismui patenkinus ieškinį, ieškovai įgytų teisę įsigyti atitinkamo dydžio naudojamą žemės sklypą teisės aktų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl prievolinių santykių, susijusių su valstybinės žemės išnuomojimu atsakovui A. J., o dėl daiktinių teisių, susijusių su ieškovų teise įsigyti atitinkamo dydžio žemės sklypą teisės aktų pagrindu, todėl turi būti nagrinėjamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisme, t. y. Alytaus apylinkės teisme (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Dėl to skundžiama nutartimi perdavus nagrinėjamą civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pažeistas civilinės bylos išimtinis teritorinis teismingumas.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ieškovų atskirąjį skundą patenkina, skundžiamą teismo nutartį panaikina, o bylą perduoda Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

15. Kiti ieškovų atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako, kartu akcentuodamas, kad ieškovų atskirojo skundo argumentas dėl ieškinio teismingumo pagal atsakovės NŽT Birštono ir Prienų skyriaus buveinę yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 straipsnio 1 dalis), o juridinio asmens skyrius yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, kuris nėra juridinis asmuo. Patys ieškovai ieškinyje atsakovu įvardijo NŽT, jos atstovu nurodydami NŽT Birštono ir Prienų skyrių. Taigi, patys ieškovai pripažįsta, kad atsakove nagrinėjamoje byloje yra NŽT, o ne jos Birštono ir Prienų skyrius. Pagal CPK 30 straipsnio 3 dalį, ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę. Kadangi NŽT Birštono ir Prienų skyrius Juridinių asmenų registre nėra įregistruotas kaip juridinio asmens filialas, jis neturi juridinio asmens filialo teisių ir pareigų. Darytina išvada, kad ieškovai pagal CPK 30 straipsnio 3 dalies nuostatas negalėtų su ieškiniu kreiptis į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, jeigu šioje byloje nebūtų nustatytas civilinės bylos išimtinis teritorinis teismingumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas