- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 1S-260-478/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2019 m. vasario 21 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. nuteistas 2009 m. gegužės 13 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo. 2009 m. spalio 15 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė, paskirta 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu subendrinta su 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 11 metų laisvės atėmimo. 2009 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti 2009 m. gegužės 11 d. ir 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiai apėmimo būdu bei galutinė bausmė paskirta 11 metų laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 3 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. vasario 21 d. Komisija nutarimu Nr. 81/04-131 nutarė taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos vertinimu, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl tikslinga toliau jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam darydamas išvadą, kad R. K. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.
5. Nuteistasis R. K. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas patvirtina, jog R. K. jau yra pasiruošęs likusią paskirtos bausmės dalį atlikti būdamas laisvėje, taikant jam atitinkamas poveikio priemones.
5.2. Atkreipia teismo dėmesį, jog jis atliko daugiau nei 4/5 paskirtos bausmės. Dalyvavo visose reabilitacijos, saviugdos programose. Visiškai nevartoja alkoholio jau septintus metus, teigia, kad nebaustas, tačiau skatintas. Aštuonios iš devynių, gautų 2011-2012 metais, nuobaudų buvo paskirtos dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje. Tai nėra griežti pažeidimai, o tik nesutarimo su kitais asmenimis ir perkėlimo į kitą gyvenamąją vietą poveikio priemonės. Nuteistojo socialiniai ryšiai idealūs, suteikiantys papildomos motyvacijos išėjus iš pataisos įstaigos laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Sutinka, jog jo teistumų skaičius nemažas, tačiau realia laisvės atėmimo bausme jis nuteistas tik antrą kartą. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą, neturėtų būti sunkumų susirasti ir darbą, neturi jokių finansinių įsipareigojimų, kurie keltų nerimą. Pasiruošęs įrodyti, jog bausmės ir pataisos priemonės tikslai jau pasiekė reikiamą momentą. Už padarytą nusikaltimą patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės suvaržymus. Paleidus jį lygtinai, tik labiau sustiprintų pasitikėjimą valstybe ir jos teisinėmis instancijomis. Jei būtų tenkintas jo skundas, žada geru elgesiu ir pavyzdingu integravimusi į visuomenę bei darbais pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą. Sutinka su bet kokiomis įstatymų numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir pareigomis.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 21 d. nutarimą, tinkamai taikė BPK bei BVK normas ir jų nepažeidė, nenukrypo nuo nacionalinės bei tarptautinės teisės praktikos, priimtą sprendimą motyvavo ir padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde nuteistasis konkrečių argumentų dėl skundžiamos nutarties motyvų nėra nurodęs, tačiau iš skundo turinio bei reikalavimo vertintina, jog nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvada netaikyti jam lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. R. K. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (76 balai pagal OASys metodiką), todėl teismas privalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat būtina konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
11. Nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 7 kartus, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (motina, žmona, kartą per metus bendrauja ir su seserimi). Nuteistasis turi du brolius, tačiau su jais ryšių nepalaiko. Paskutinius šešis metus nėra nusižengęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms bei režimui. Nurodo, jog visiškai nevartoja alkoholio. Nuteistasis turi išsikėlęs tikslus ir teigia, kad išėjęs į laisvę nevartos alkoholio, važiuos pas žmoną į Angliją. Socialinio tyrimo išvados duomenimis matyti, kad R. K. dalyvavo „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, Suvalkijos anoniminių alkoholikų draugijos susirinkimuose, lankė programos „Relaksacija“ užsiėmimus, lankė programas „Kitoks“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2019 m. sausio 16 d. nesistemingai lankė psichologinės programos „Dailės terapija R. A. K. T. A. S.“ užsiėmimus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teigiami pataisos aspektai nagrinėjamu atveju nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos.
12. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį, teismas gali atsižvelgti ne tik į jo elgesį bausmės atlikimo metu ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą, taipogi į atliktos ir neatliktos bausmės santykį. Ir nors šios aplinkybės nėra esminiai faktoriai, nulemiantys teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas. R. K. bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, būnant jam apsvaigus nuo alkoholio. Nurodytos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines R. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Pažymėtina, kad aplinkybės apie padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį bei likusią neatliktą bausmės dalį yra reikšmingos identifikuojant sritis, kuriose turi būti keičiamas nuteistojo elgesys bei mąstymas. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas nuteistojo požiūriui į smurtinį elgesį bei svaigiųjų gėrimų vartojimą.
13. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis apie turimą priklausomybę alkoholiui suprato tik atlikdamas bausmę pataisos namuose. Teigia, kad alkoholio nevartojo septynerius metus ir neketina jo vartoti. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis alkoholį vartodavo dažnai, būdavo „daugiadienės“, kurios tęsdavosi apie dvi savaites. Nuteistasis leisdavo laiką su netinkama draugų kompanija, kurių tarpe buvo ir asmenų, žinomų teisėsaugai, turinčių kriminalinę praeitį. Nuteistasis anksčiau yra teistas ir pats, nusikaltimus darydavo ir vienas, ir su kitais asmenimis. Dažniausiai būdamas neblaivus. Neneigia, kad kiti asmenys galėjo jį neigiamai įtakoti. Asocialaus elgesio nuostatos susiformavo suaugus. Šiomis aplinkybėmis patvirtinamas socialinio tyrimo išvadoje nurodytas kriminogeninis veiksnys – nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai. Nustatytas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys nepaneigtas, nuteistasis ankstesnius savo nusikaltimus linkęs nesureikšminti, jo kriminalinė praeitis bei asmenybė patvirtina, kad jis yra silpnos savitvarkos, ypač esant apsvaigus nuo alkoholio, taip pat silpna jo impulsų kontrolė, ją pagrindžia paskutinis R. K. padarytas nusikaltimas. Nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio nusikaltimo padarymą, pasibaigusio žmogaus mirtimi. Nusikaltimo metu buvo vartotas alkoholis ir kilus konfliktui su nukentėjusiuoju, R. K. jį tyčia peiliu nudūrė. Šiuo metu, pripažindamas alkoholio ydą, dalyvavo „AA“ susirinkimuose, tačiau tai reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio riziką didinančio veiksnio eliminavimui neturėjo. Nuteistasis pataisos namuose baustas už alkoholio vartojimą. Nutarties 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, kurių tikslas skatinti nuteistąjį analizuoti ankstesnį savo elgesį, diskutuoti su juo apie jo norą keistis, skatinti nenusikalsti, atsisakyti priklausomybių, tačiau, kad nuteistasis būtų dalyvavęs programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio prevencija, tokių duomenų nėra. Taigi, problemai dėl smurtinio elgesio pakankamo dėmesio nebuvo skirta.
14. Duomenys apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus paneigia nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių, įtakojusių elgtis neteisėtai. Terminuotam laikui suvaržius nuteistajam laisvę, R. K. pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų negerbė. Per bausmės atlikimo laikotarpį juos pažeidė 9 kartus, iš kurių vienas atvejis, kaip minėta, susijęs su alkoholio vartojimu. Kiti padaryti režimo reikalavimų pažeidimai, priešingai nei vertina pats nuteistasis skunde, buvo pakankamai griežti, nes nuteistajam kiekvieną kartą buvo taikyta griežčiausio pobūdžio nuobauda, numatyta BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte (uždarymas į baudos izoliatorių). Toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad net ir įkalintas laisvės atėmimo įstaigoje, jis linkęs piktnaudžiauti ne tik alkoholiu, bet ir nesilaikyti režimo reikalavimų. Vien tik drausminių nuobaudų egzistavimo faktas vertinamu atveju rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Nors ir nuteistojo režimo reikalavimų pažeidimai padaryti iki 2012 m. lapkričio 15 d., tačiau nuteistojo elgesio kaita, patvirtinanti vėlesnį nuteistojo tinkamą elgesį ir jo skatinimą, neeliminuoja kitų byloje aplinkybių, nepatvirtinančių nuteistojo akivaizdžios ir reikšmingos pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pataisos namuose nėra motyvuotas dirbti ir gautomis pajamomis išlaikyti save ar dengti jo turimus įsipareigojimus. Per bausmės atlikimo laikotarpį R. K. dirbo tik pusantrų metų VĮ „Mūsų amatai“, šiuo metu jis nedirba. Pataisos namuose yra išlaikomas artimųjų, draugų, kurie siunčia jam pinigus Dominuoja 200-300 eurų suma per mėnesį. Kaip pats teigia, turi finansinių įsipareigojimų (apie 3 000 eurų), tačiau tokia suma nėra didelė ir nekelia jam nerimo. Teismas pažymi, kad nuteistajam teismo nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys, tačiau duomenų apie jo atlyginimą nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina nuteistojo nepakankamą atsakomybės buvimą ir pastangų dėjimą, jog teismo nuosprendis būtų pilnai įvykdytas, o ne tik atlikta bausmė.
15. Aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas gali nuteistąjį lygtinai paleisti, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. K. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Iš bylos medžiagos spręstina, jog tam tikrų nuteistąjį ir jo elgesį pataisos namuose charakterizuojančių aplinkybių visuma gali paskatinti jį pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju. Juolab, kad nuteistasis anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo nevertino, nuteistajam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau abu kartus asmuo buvo teisiamas teisme už kitas ar naujai padarytas nusikalstamas veikas. R. K. vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nesilaikė skirtų įpareigojimų ir buvo grąžintas į įkalinimo įstaigą atlikti likusios bausmės. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą buvo nustatytos komisijos rekomendacijos: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti meno terapijos programoje. Pirmąsias dvi rekomendacijas nuteistasis įvykdė. Nuteistasis pradėjo vykdyti ir trečią, lankė psichologinės programos „Dailės terapija R. A. K. T. A. S.“ užsiėmimus, tačiau jo lankymas nebuvo sistemingas ir jis jos pilnai neįvykdė. Tai formuoja išvadą, kad R. K. dedamos pastangos keisti savo elgesį ir būti taisomam nėra pakankamos ir įtikinamos.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, Marijampolės apylinkės teismas teisingai įvertino lygtinio paleidimo taikymo tikslingumui reikšmingus nuteistojo elgesį bei asmenybę charakterizuojančius duomenis, tinkamai sprendė ir dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kuri išlieka vidutine, lyginant ją su ankstesniu atliktu tyrimo rezultatu (taip pat 76 balai pagal OASys metodiką), t. y. nuo prieš tai buvusio vertinimo nesumažėjo nė vienu balu. Nustatyti ir nusikalstamo elgesio riziką patvirtinantys statiniai (49 balai) bei dinaminiai (27 balai) veiksniai, todėl spręstina, kad 27 balus R. K. dar gali koreguoti. Tokiu atveju, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, o alternatyvioji, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepagrindžia teisėjų kolegijos išvados dėl nuteistojo akivaizdžios bei įtikinančios pažangos, mažinant šią riziką, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
17. Apibendrinus kas išdėstyta, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra motyvuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, taip pat niekiniu nepadaro Komisijos atliekamo darbo. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos teisinio pagrindo nėra. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.