- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-07-23
- Bylos Nr.
- I-1504-189/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00371-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Henrikas Sadauskas, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjui K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Valdyba) 2009-03-04 sprendimą Nr. 10-10-S-4127 ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybą grąžinti jo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiunčiant jį registruotu paštu, per kurjerį ar per Vyriausiojo policijos komisariato pareigūną. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad nustatyti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-05-02 įsakymu Nr. 1V-163 patvirtintos instrukcijos „Dėl vairuotojų pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, tvarkos aprašo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 23 straipsniams, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 269 str. ir 326 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 23 str., 32 str. Paaiškino, kad 2009-03-02 kreipėsi į Valdybą ir pateikė prašymą grąžinti paimtą jo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiunčiant jį registruotu paštu, per kurjerį ar policijos pareigūną. Vairuotojo pažymėjimo iki šiol negavo, tai reiškia, kad Vilniaus apskrities Kelių policijos valdyba atsisakė grąžinti jo vairuotojo pažymėjimą, nors Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko sprendime teigiama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikas jam yra pasibaigęs 2008-10-10.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-03-04 sprendimu Nr. 10-10-S-4127 jam negrąžinamas vairuotojo pažymėjimas, tai reiškia, kad šiuo metu neturi jokio dokumento, patvirtinančio jo teisę vairuoti transporto priemones. Reikalavimas asmeniškai atvykti į komisariatą ir pateikti galiojančią medicininę pažymą yra žmogaus orumą žeminantis veiksmas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 33-34) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-05-02 įsakymo Nr. 1V-163 „Dėl vairuotojo pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 1 str. konkrečiai apibrėžia subjektų ratą, kuriems yra taikoma apraše įtvirtinta vairuotojo pažymėjimo grąžinimo tvarka. Pagal aprašo 2 str., pasibaigus teisės vairuoti atėmimo laikui, vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui grąžinamas tik asmeniškai, pateikus policijos įstaigai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojančią sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra tinkama vairuoti atitinkamos kategorijos kelių transporto priemones ir išduotą pagal vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr.301, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai neatsiranda pareiga grąžinti asmeniui saugomo dokumento (vairuotojo pažymėjimo) iki tol, kol pareiškėjas valdybai nepateiks galiojančios sveikatos patikrinimo medicininės pažymos bei kitų apraše nurodytų dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009-03-02 raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities kelių policijos valdybą, kuriame prašė grąžinti paimtą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 10).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2009-03-04 rašte informavo, kad pareiškėjo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikas pasibaigė 2008-10-10. Nurodė, kad remiantis teisės aktų nuostatomis vairuotojo pažymėjimas K. S. bus grąžintas asmeniškai policijos įstaigai pateikus prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojančią sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (b.l. 11).
Dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009-03-04 sprendimo.
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009-03-04 raštą Nr. 10-10-S-4127 ir įpareigoti Valdybą, remiantis K. S. 2009-03-02 prašymu, gražinti jo vairuotojo pažymėjimą, išsiunčiant jį registruotu paštu, per kurjerį, ar per VPK pareigūną. Pareiškėjas teigia, kad minėtu sprendimu jam atsisakoma grąžinti jo vairuotojo pažymėjimą, nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikas yra pasibaigęs.
Byloje ginčijamas Valdybos 2009-03-04 raštas „Dėl prašymo“ laikytinas individualiu administraciniu aktu, tokio rašto atitikimą administracinio akto sąvokai sąlygoja Valdybos viešojo administravimo sistemai, rašto turinys, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjui. Vadinasi, teisės aktas turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus, t. y. turi būti nustatyta, ar ginčo sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ar jame aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ar jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar įgalioto asmens. Ginčo santykius nagrinėjamu atveju reglamentuoja reikalavimus individualiam administraciniam aktui nustatantis Viešojo administravimo įstatymas, LR vidaus reikalų ministro 2007-05-02 įsakymu Nr. 1V-163 patvirtintas „Vairuotojo pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas).
Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad K. S. nebuvo atsisakyta grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Nurodyta, kad pažymėjimas gali būti grąžinamas tik remiantis Apraše nustatyta tvarka, t.y. pareiškėjui atvykus į policijos įstaigą ir pateikus reikalaujamus dokumentus. Kaip matyti iš skunde pateiktų argumentų, pareiškėjas pageidauja, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtų išsiųstas registruotu paštu, per kurjerį ar VPK pareigūną.
Kaip minėta, vairuotojo pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, tvarką nustato Aprašas. Pagal Aprašo 2 punktą pareiškėjams vairuotojo pažymėjimai, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, grąžinami asmeniškai pateikus policijos įstaigai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą, galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; galiojančią sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra tinkama vairuoti atitinkamos(-ų) kategorijos(-ų) kelių transporto priemones, ir išduotą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad įvertinusi Aprašo 3 punkte numatyto patikrinimo rezultatus, policijos įstaiga dalyvaujant pareiškėjui grąžina ar atsisako grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimo grąžinimo faktą pareiškėjas patvirtina pasirašytinai prašyme. Sprendimas atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui įforminamas raštu ir pareiškėjas apie jį informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Apraše nėra numatyta galimybė grąžinti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjo nurodytu būdu, t.y. registruotu paštu, per kurjerį, ar VPK pareigūną. K. S. neginčija, kad ministro, šiuo atveju Vidaus reikalų ministerijos, įsakymus privaloma vykdyti ministerijai pavaldžių tarnybų tarnautojams ar pareigūnams. Atsakovė pagrįstai atsisakė grąžinti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą jo pageidaujamu būdu, nes galiojantys teisės aktai to neįtvirtina. Skundžiamame rašte yra išsamiai nurodyta, kokiomis teisės aktų normomis remiantis ir kokia tvarka pareiškėjas gali atsiimti vairuotojo pažymėjimą.
Darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, priimtas remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo jį naikinti nėra.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-05-02 įsakymu Nr. 1V-163 patvirtintos instrukcijos „Dėl vairuotojų pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, tvarkos aprašo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 23 straipsniams.
Abejones dėl minėto teisės akto atitikties Konstitucijai pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad nustatytą tvarką atvykti atsiimti vairuotojo pažymėjimo į policijos įstaigą, pateikti galiojančią sveikatos patikrinimo medicininę pažymą jis laiko kaip žeminančia orumą, bei pats vairuotojo pažymėjimo paėmimas pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamumo teisę.
Atsižvelgus į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodyto teisės akto nuostatų atitikties Konstitucijos 21 ir 23 str. Darytina išvada, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 269 str. ir 326 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 23 str., 32 str. Kaip minėta, pagal ABTĮ 4 str. 2 d., bylos nagrinėjimas stabdomas ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą tik dėl įstatymo ar kito teisės akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, atitikimo Konstitucijai. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo pasibaigus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikui. Šioje byloje nėra sprendžiama dėl nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones bei paties vairuotojo pažymėjimo paėmimo padarius administracinį teisės pažeidimą. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje neturi būti taikomos ATPK nuostatos, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu tirti nurodytų ATPK normų atitikimo Konstitucijai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.