Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-72-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-20
Bylos Nr.
1A-50-72-2012
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00489-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
Nukentėjusysis
J. L.
Nuteistasis
V. G.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Baudž. bylos Nr. 1A-50-72/2012

Teisminio proceso Nr.1-66-1-00489-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, nukentėjusiajam J. L., nukentėjusiojo atstovui advokatui A. R., nuteistajam V. G., gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 178 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įparegojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (adresu (duomenys neskelbtini), Dotnuvos mstl., Kėdainių r.), dirbti, iki 2012-09-01 atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Priteista iš V. G. nukentėjusiojo J. L. naudai 6220 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, nuo J. L. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Josvainių sen., Kėdainių r., laiptų konstrukcijos, pagrobė J. L. priklausantį turtą – 6,8 m bendro ilgio, 142,8 kg bendro svorio du varinius vamzdžius, kurių bendra vertė 6220 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, konstatuojant, kad jo veikoje yra administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. numatytas pažeidimas. Nurodo, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 4 ir 5 d. reikalavimus, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus bei liudytojų parodymus apie pagrobto turto rūšį ir vertę, todėl padarė neteisingas išvadas. Dėl to jo veika, kaip nusikalstama, kvalifikuota neteisingai. Atitinkamai neteisingai išspręstas ir civilinis ieškinys. Savo pirmoje apklausoje nukentėjusysis J. L. nurodė, kad jo turtas draustas AB „Lietuvos draudimas“, tačiau nepateikė duomenų, kokią išmoką jis gavo ir už kokį turtą, kokias aplinkybes nustatė draudimo bvendrovė. Iš to seka, kad nukentėjusiajam, be nuosprendžiu priteistos 6220 Lt, draudimo bendrovė dar kartą atlygins (atlygino) žalą. Mano, kad draudimo bendrovė turėjo būti įtraukta į bylą bendraatsakoviu. J. L. namo, nuo kurio pavogė 2 padarytas iš ketaus, padengtas variu kolonas, vertė – 25 900 Lt, kolonų, teismo nuosprendžiu nustatyta vertė – 6220 Lt, t. y. du trijų metrų vamzdžiai sudaro daugiau nei ketvirtadalį viso namo vertės. Teismas nepagrįstai jo parodymus laikė nenuosekliais, o nukentėjusiojo - nuosekliais ir patikimais, nors nukentėjusysis tvirtina, kad vamzdžių, vadinamų kolonomis, paskirtis – funkcinė (atraminė), ir estetinė (dėl grožio). Bylos duomenys patvirtina, kad vamzdžiai buvo pastatyti be pamato, įkasti į žemę ne daugiau kaip 60 cm, kad nenugriūtų – apibetonuoti. Tas faktas, kad jis juos vienas lengvai išvertė, o laiptinė, po kuria jie buvo, stovi iki šiol, funkcinę jų paskirtį paneigia. Namas apgriuvęs, aplinka apgailėtina, todėl variniai vamzdžiai absoliučiai nesiderino. Nustatyta, kad vamzdžiai rasti 1989-1999 metais. Tačiau neįtikėtina, kad variniai vamzdžiai būtų išmesti į sąvartyną. Be to, namo projekte vamzdžių nebuvo numatyta, jie buvo pastatyti po to, kai namas jau buvo pastatytas. Tiek nukentėjusysis, tiek ir jo sūnus M. L. teigia, kad vamzdžiai buvo su kiaurymėmis ir raštuoti. Šiuos parodymus paneigia tas faktas, kad ant likusių betono luitų vidinės pusės nerasta jokių žymių apie minėtas kiaurymes ir raštą, priešingu atveju, jeigu vamzdžiai būtų buvę raštuoti ir skylėti, juos užliejus betonu, neišvengiamai būtų atsispaudęs jų raštas. Nurodo, kad nešališkas liudytojas S. K. parodė, kad jokio pamato nebuvo, pats matė, jog vamzdžių vidinė dalis buvo tamsaus metalo (špižiaus), išorė – aplieta variu, kad vamzdžiai buvo be jokių raštų. Teismas šio liudytojo parodymus užrašė tendencingai. Be to, nukentėjusiojo parodymai dėl kolonų ilgio bei jų vertės buvo nenuoseklūs. Nurodo, kad teismo tik dalies specialisto išvados citavimas yra šališkas. Mano, kad specialisto išvada šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės. Paimant pavyzdžius lyginamajam tyrimui tyrėja užfiksavo, kad tos vietos, į kurias buvo įremti vamzdžiai ir iš kurių ėmė pavyzdžius, stipriai subraižytos nenustatytu daiktu. Tai yra, buvę špižiaus pėdsakai nuvalyti, o tai galėjo padaryti tiktai namo savininkas. Be to, specialisto išvadoje nurodoma, kad dalelės įklimpusios lipnių juostų klijuose ir yra per mažos, kad būtų galima jas preparavimo adata pernešti ant elektroninės mikroskopijos tyrimams pritaikytų lipdukų. Dėl to specialistas negalėjo nustatyti, kokios metalizacijos pėdsakai palikti balkono apačioje – nerasta netgi vario pėdsakų. Nesutinka su nustatyta pagrobto turto verte. Civilinį ieškinį byloje privalėjo įrodyti valstybės kaltintojas ir nukentėjusysis. Teismo argumentas, kad liudytojas S. K. apie vamzdžių metalo rūšį sužinojo tik iš jo brolio, neatitinka jo parodymų turinio, nes teisme šis liudytojas tvirtino, kad statant matė, jog vamzdžių vidus buvo iš juodo metalo (špižiaus). Teismas nuosprendyje skirtingai nurodė pavogtų vamzdžių svorį bei jų kainą. Teismas neatsižvelgė į UAB „Torlina“ duomenis, kad jei varinis vamzdis ne naujas, pajuodęs ir buvo eksploatuotas, jo kaina lygi metalo laužo kainai. Vario laužas superkamas po 6 Lt už kg, 142,8 kg kainuotų 856,87 Lt. Ta aplinkybė, kad tokiais vamzdžiais šiuo metu bendrovės neprekiauja, nereiškia, jog neprekiauja ir kitos, juo labiau kad tokių vamzdžių 1998 metais nebuvo. Kadangi vamzdžiai surasti sąvartyne, neatmetama, jog ketiniai vamzdžiai buvo variuoti žymiai anksčiau, ir negamykliniu būdu. Mano, kad tokią kainą būtų galima priteisti, jei būtų neginčijamų įrodymų, jog vamzdžiai buvo variniai. To neįrodžius, teismas turėjo vadovautis kita bylos medžiaga: špižius (švino laužas – 2,10 Lt už kg – 295,45 Lt). Gabaritinis metalo laužas – 823 Lt už toną, t. y. už kg – 0,823 Lt, atitinkamai 140,69 kg – 115,78 Lt, o tai nesiekia 1 MGL, todėl šiuo atveju jam kyla tik administracinė atsakomybė. Nurodo, kad teismas rėmėsi nukentėjusiojo ir kai kurių liudytojų parodymais, jų neįvertindamas visų įrodymų kontekste, nekreipdamas dėmesio į galimą liudytojų suinteresuotumą atitinkamų asmenų atžvilgiu, giminystės ryšius, buvusius ir esamus santykius.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras, nukentėjusysis bei pastarojo atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai pripažino V. G. kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. bei teisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą. Apeliaciniu skundu nuteistasis, neneigdamas savo kaltės dėl namo laiptų atraminių vamzdžių vagystės, nesutinka su tuo, kad nusikalstamos veikos objektas – du vamzdžiai buvo variniai, o ne špiliniai, išorėje padengti variu ir kartu ginčija pagrobto turto vertę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pagal LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 4 ir 5 d. reikalavimus, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus bei liudytojų parodymus apie pagrobto turto rūšį ir jų vertę, todėl padarė neteisingas išvadas, yra nepagrįsti ir atmetami. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai išspręsti teisingai. Kalbant apie konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimą visumoje, paminėtina, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota LR BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kurie įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti ir laikomi įrodymais, o įvertinęs jų visetą padarė teisingą išvadą, kad J. L. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio Juodkaimių k., Josvainių sen., Kėdainių r., laiptų konstrukcijos vamzdžiai, kuriuos apeliantas pagrobė, buvo variniai, o ne špižiniai, išorėje padengti variu. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.

Nuteistojo V. G. skundo teiginiai, kad nukentėjusiajam J. L. priklausę du vamzdžiai, kuriuos jis pagrobė, buvo ne variniai, o špižiniai, išorėje padengti variu, todėl ir jų vertė turėtų būti žymiai mažesnė, nėra nauji - analogiškus paaiškinimus jis pateikė ir pirmosios instancijos teisme, teismas šias aplinkybes aiškinosi ir vadovaudamasis įrodymų visuma – nukentėjusiojo J. L., liudytojo M. L. parodymais, įmonių, prekiaujančių metalais, gauta informacija, specialisto išvada, pažymomis apie metalo vertę, šiuos nuteistojo teiginius motyvuotai atmetė. Su šiais teismo motyvais visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Nukentėjusysis J. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, kad nuo jo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Josvainių sen., Kėdainių r., laiptų konstrukcijos, pagrobti du raštuoti 100 mm skersmens, 8 mm sienelės storio, 6,8 m bendro ilgio, 142,8 kg bendro svorio vamzdžiai, kurie buvo namo fasado dalis ir atliko ne tik dekoratyvinę, bet ir atraminę funkciją, buvo variniai. Jis pats matė, kaip nuteistojo brolis (miręs) statė tas kolonas bei sakė, kad jos yra varinės. Be to, jis pats buvo įrėžęs kolonas ir matė, jog jos yra gryno vario, nes buvo šviesiai rusvos spalvos. Taip pat jis prie kolonų dėjo magnetą, tačiau jis nelipo, o prie špižiaus magnetas būtų lipęs. Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais kolegija neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Tą aplinkybę, kad abi pavogtos kolonos buvo gryno vario, patvirtino liudytojas M. L.. Lietuvoje veikiančios pagrindinės metalais prekiaujančios įmonės – UAB „Medelsta“, UAB „Varinės sistemos“ ir UAB „Torlina“ taip pat nurodė, jog joms nežinomi vamzdžiai, kurie būtų kombinuoti kaip špižius dengtas variu. Be to, nuteistojo paaiškinimus, kad jis pagrobė ne varinius, o iš špižiaus, išorėje padengtus variu vamzdžius, paneigia 2011-10-21 specialisto išvada Nr. 11-2517(11), kurioje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų betono luitų, paimtų iš įvykio vietos, vamzdžio atspaudų vietose yra vario metalizacijos pėdsakų. Ryškių geležies metalizacijos pėdsakų (nuo gaminių iš plieno arba špižiaus) betono luitų vamzdžio atspaudų vietose nėra. Silpnų geležies metalizacijos pėdsakų nuo objektų iš plieno arba špižiaus ant betono luitų aptikti negalima dėl aplinkos užteršimo geležimi. Nesivadovauti šia specialisto išvada nėra pagrindo, nes šie duomenys atitinka BPK 20 str. reikalavimus – išvadoje pateikti duomenys yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, juos galima patikrinti ir jie reikšmingi bylai teisingai išspręsti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejones tyrimą atlikusio specialisto nešališkumu ar dalykine kompetencija. Nuteistojo V. G. skundo teiginys dėl vietų, į kurias rėmėsi vamzdžiai, subraižymo, taip paslepiant špižiaus pėdsakus tėra prielaida, nepagrįstas jokiais objektyviais bylos įrodymais. Atsižvelgusi į pirmiau paminėtų tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visumą kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. L. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Josvainių sen., Kėdainių r., laiptų konstrukcijos vamzdžiai, kuriuos apeliantas pagrobė, buvo variniai, o ne špižiniai, išorėje padengti variu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojų S. B. (nuteistojo sugyventinės) ir S. K. parodymus, kad jiems gerai yra žinoma, jog vamzdžiai buvo iš vario ir špižiaus, nes tokie jų parodymai aiškiai prieštarauja pirmiau aptartų įrodymų visumai. Kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pagrobtų vamzdžių (kolonų) verte, nes ji paskaičiuota ne vienos, o vertinant kelių įmonių pateiktas kainas, be to, paskaičiuota imant ne maksimalią pateiktų kainų vertę. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad nukentėjusiojo gyvenamasis namas, esantis Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) k., Josvainių sen., yra draustas AB „Lietuvos draudimas“. Tačiau iš AB „Lietuvos draudimas“ 2011-08-11 pranešimo matyti, kad draudimo bendrovė J. L. dėl vagystės patirtų nuostolių neatlygino vadovaudamasi Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 II dalies 4.1.4 punktu – nuostoliai dėl vagystės su įsibrovimu neatlyginami pavogtoms pastato (patalpų) dalims, konstrukcijoms ir elementams.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė kvito šaknelę ir prašė iš nuteistojo V. G. nukentėjusiojo naudai priteisti atstovavimo išlaidas. Iš 2012-01-05 pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 207901 matyti, kad advokatui A. R. už baudžiamąją bylą ir patarimus nukentėjusysis J. L. sumokėjo 1000 Lt. Atsižvelgusi į tai, kad advokatas A. R. nukentėjusįjį atstovavo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, kolegija konstatuoja, kad prašomos priteisti 1000 Lt atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl prašymas tenkintinas ir iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistina prašoma suma (BPK 106 str. 2 d.).

Skundo ribose keisti nuosprendį ar jį panaikinti pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo V. G. priteisti nukentėjusiojo J. L. naudai 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Pranas ŠimkusSigitas Bagdonavičius