Kauno apygardos teismo nutarimas

2021-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-455-634/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
AN2-455-634/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01060-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
R. R.
Institucija
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-455-634/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01060-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMAS2021 m. liepos 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutarimo, kuriuo R. R. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) 2021 m. gegužės 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-20811-2021, R. R. už tai, kad jis, 2021 m. gegužės 6 d., apie 19.49 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,26 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė asmeniui, kuriam išduotas vairuotojo pažymėjimas, susirgo ligomis, kuriomis sergant draudžiama vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones (51.5 punktas), važiuodamas į priekį nepasirinko saugaus atstumo, greičio, neįvertino važiavimo sąlygų, vietovės reljefo, meteorologinių sąlygų ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 127 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. birželio 3 d. priimtas nutarimas, kuriuo R. R. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, už šiuos administracinius nusižengimus paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1250 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, su transporto priemonės – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 10170 Eur išieškojimu.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė administracinių nusižengimų aplinkybes, netinkamai taikė ANK straipsnių nuostatas, todėl prašo panaikinti 2021 m. birželio 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą arba pakeisti nutarimą ir pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą kartu su paskirtomis poveikio priemonėmis.

Šalies argumentai

3.1. Skunde R. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarime nepasisakė dėl kokių konkrečių kelių eismo taisyklių (toliau – KET) normų pažeidimo jis kaltinamas tuo pačiu padaręs ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusižengimą. Teigia, kad nėra detalizuota, kokiais konkrečiais veiksmais šis nusižengimas pasireiškė, kokiomis aplinkybėmis jis jį padarė. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog jo padaryti nusižengimai pasireiškė KET 14 ir 127 punktų pažeidimu, tačiau buvo nevertinta, jog KET 127 punktas nustato bendro pobūdžio pareigą, būtiną vykdyti vairuojant transporto priemones. Be to, tiek KET 14 punkto, tiek 127 punkto nuostatos atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies sudėtį, todėl jo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl tų pačių KET 14 ir 127 punktų pažeidimus – galimai reikštų draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus pažeidimą. Pažymi, kad pakeitus šią nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, neliktų jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – pakartotino nusižengimo.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad asmens padarytas administracinis nusižengimas sukėlė kitiems asmenims turtinę žalą. Tvirtinama, kad byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų apie jo padarytą žalą, nėra duomenų, kad koks nors asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, kad būtų pareiškęs pretenzijas, reikalautų žalos atlyginimo, nėra duomenų apie padarytą žalą ir jos dydį, taigi byloje nebuvo nustatytas ANK 423 straipsnio 3 dalies kvalifikuojamasis požymis – padaryta žala. Nurodo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal tam tikrus ANK straipsnius, neužtenka vien nustatyti, jog buvo padaryta žala, o yra būtina įrodyti tikslų ir konkretų žalos dydį.

3.3. Apeliaciniame skunde R. R. taip pat tvirtina, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog tikrindamasis sveikatą, kuomet jam buvo nustatyta liga, dėl kurios negali vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonių, gydytojo buvo informuotas, jog šios teisės neteks po to, kai gaus pranešimą iš VĮ Regitra, todėl, neturėdamas pagrindo abejoti gydytojo suteikta informacija bei atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo vis dar gavęs jokio pranešimo iš VĮ Regitra dėl teisės vairuoti sustabdymo, nuoširdžiai tikėjo, kad įvykio dieną teisę vairuoti transporto priemones vis dar turi. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertino, kad jis neturėjo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Taip pat nurodo, jog jis nevairavo neblaivus, o nežinodamas, kad po eismo įvykio kyla pareiga nevartoti alkoholinių gėrimų, alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio, todėl nebuvo tyčios ir pažeisti ANK 423 straipsnio 3 dalį.

3.4. R. R. skunde nesutinka ir su jam paskirta poveikio priemone – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu. Kaip jau minėta, pažymi, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, o transporto priemonę vairavo nežinodamas, kad šios teisės jis jau nebeturi. Pažymi, kad teismas nevertino, ar tokios poveikio priemonės skyrimas nebus per daug didelė našta, t. y. teismas nevertino jo finansinių galimybių sumokėti tokią ypač didelę pinigų sumą bei ar tokios priemonės skyrimas bus proporcingas. Jis nėra nurodytos transporto priemonės savininkas ir valdytojas, todėl galimybės parduoti šią transporto priemonę ir gauti pinigų – neturi. Nurodo, kad yra direktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri verčiasi restoranų veikla. Jo atlygis kartais nesieki net minimalaus nustatyto atlyginimo, tuo labiau, kad per karantiną buvo apribota restoranų veikla, dėl ko bendrovės pajamos dar labiau sumažėjo. Nurodo, kad šiai dienai turi labai didelius įsipareigojimus (55 671,23 Eur), kurie verčia teismo paskirtą poveikio priemonę ne tik neįmanomą įvykdyti, bet ir pati poveikio priemonė jam taptų nepakeliama našta.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į R. R. apeliacinį skundą. Atsiliepime Institucija nurodo, jog su skundo argumentais nesutinka, nurodo, kad apylinkės teismas įvertino visas byloje reikšmingas aplinkybes, esminių prieštaravimų nėra, nutarimas priimtas įvertinus objektyvius bylos įrodymus. Be to, teismas tinkamai įvertino bylos duomenis skirdamas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę, todėl nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. skundas tenkinamas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad jis yra nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nurodytus administracinius nusižengimus. Taip pat teigia, jog paskirtos nuobaudos yra per griežtos, o administracinio poveikio priemonė yra paskirta nepagrįstai.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. R. kaltė, padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, yra įrodyta, tačiau nepagrįstai jį pripažino padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusižengimų

8. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

9. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

10. Byloje nustatyta, kad R. R. būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,26 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę BMW, neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė asmeniui, kuriam išduotas vairuotojo pažymėjimas, susirgo ligomis, kuriomis sergant draudžiama vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones (51.5 punktas)), važiuodamas į priekį nepasirinko saugaus atstumo, greičio ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Fiesta“, ir jį apgadino.

11. Apeliaciniame skunde R. R. nurodė, kad jis nežinojo, jog nebeturi teisės vairuoti, kadangi jokio pranešimo iš VĮ „Regitra“ negavo. Aukštesnysis teismas šį skundo argumentą laiko nepagrįstu. Kaip nurodo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. R., apie tai, kad jis serga liga, dėl kurios nebegalės vairuoti, jį informavo gydytojas. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.5 punkte numatyta, kad vairuotojo pažymėjimai skelbiami negaliojančiais, Vairuotojų registre pažymint nuostatuose įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę, asmeniui, kuriam išduotas vairuotojo pažymėjimas, susirgus ligomis, kuriomis sergant draudžiama vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre yra pažymėta, jog R. R. vairuoti transporto priemones teisės nebeturi nuo 2021 m. sausio 26 d. (b. l. 41). Iš nurodytų teisės normų matyti, kad asmens teisės vairuoti netekimo momentas yra diagnozavus atitinkamą ligą ir pažymėjus apie tai Vairuotojų registre, duomenų apie pranešimą ir jo tinkamą įteikimą asmeniui, kurio teisė vairuoti yra sustabdoma, teisės aktai nereikalauja. Nors R. R. tvirtina, kad jis jokio pranešimo negavo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtame registre duomenys apie negaliojantį vairuotojo pažymėjimą buvo pažymėti dar 2021 m. sausio 26 d., o administraciniai nusižengimai padaryti 2021 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams, akivaizdu, kad asmuo, suvokdamas diagnozuotos ligos pasekmes, suprato jog vairuoti teisės nebeturi, o taip pat pasitikrinti vairuotojo pažymėjimo statusą bet kada galėjo VĮ Regitra internetiniame tinklalapyje.

12. Apeliaciniame skunde R. R. nurodo ir tai, kad transporto priemonės jis nevairavo neblaivus, o alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, kad po įvykio vartoti alkoholį draudžiama – nežinojo. Kelių eismo taisyklių 221 punkte numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis), todėl šis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentas jo kaltės padarius administracinius nusižengimus nepaneigia.

13. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kadangi nėra nustatyta, kad jis būtų padaręs žalą. Aukštesniojo teismo nuomone, šis skundo argumentas yra nepagrįstas, paneigtas byloje esančiais įrodymais. Byloje nustatyta, kad R. R. vairuojama transporto priemonė įvažiavo į stovintį automobilį „Ford Fiesta“. Šiuos duomenis patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Akivaizdu, kad susidūrus dviem transporto priemonėms, žala yra neišvengiama. Be to, kad buvo padaryta žala, pripažino ir pats R. R. tą patvirtindamas savo paaiškinime, kuriame nurodė, kad žalą merginai apmokėjo (b. l. 6). ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė už neblaivaus asmens padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, akivaizdu, kad R. R. pažeidimas lėmė transporto priemonės „Ford Fiesta“ apgadinimą, dėl kurio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su automobilio vairuotoja susitarė ir žalą jai atlygino. Nors žala atlyginta ir nukentėjusioji jokių pretenzijų nereiškė, tai paties administracinio nusižengimo fakto nepaneigia.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad R. R. pagrįstai pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

Dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies

15. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį asmenys atsako už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus administracinių nusižengimų kodekse numatytuosius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto skundo argumentams, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutarime nėra nurodyta, kokiais konkrečiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais yra kaltinamas R. R., dėl ko jam kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nurodoma, kad R. R. pažeidė KET 14 ir 127 punktus. KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. KET 127 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

17. Kaip teisingai nurodo apeliantas, šios KET normos įeina į ANK 423 straipsnio 3 dalies ir ANK 424 straipsnio 4 dalies nusižengimų sudėtį, todėl papildomai jų kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį negalima. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. R. nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Dėl to apylinkės teismo nutarimas keistinas ir administracinio nusižengimo byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl administracinės nuobaudos

18. Apeliaciniame skunde R. R. taip pat nesutinka su nuobaudų individualizavimu. Nurodo, kad nepadarė ANK 417 straipsnio 7 dalies pažeidimo, dėl ko negali būti ir pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei nesutinka su paskirtu transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimu.

19. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už padarytą administracinį nusižengimą skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Žemesnės instancijos teismas

20. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. R. R. už šį administracinį nusižengimą, skirta 1250 Eur dydžio bauda, kuri yra mažesnė nei sankcijos vidurkis, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams.

21. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. R. R. už šį administracinį nusižengimą skirta 1150 Eur bauda, kurios dydis mažesnis, nei sankcijos vidurkis.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir nutraukus administracinę bylą dalyje dėl R. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį bei šalinant pirmosios instancijos teismo nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) ir konstatuojant, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, galutinė administracinė nuobauda nesikeičia, nes galutinė nuobauda paskirta vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, t. y. galutinė nuobauda paskirta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – ANK 423 straipsnio 3 dalį.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki byloje analizuojamų administracinių nusižengimų padarymo R. R. administracine tvarka baustas beveik 20 kartų, dalis nuobaudų dar galioja, skirtos baudos nesumokėtos (b. l. 18-36). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo skirtos piniginės baudos, net ir nesant R. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskirtos ženkliai mažesnės nei sankcijos vidurkis, todėl dar labiau jas švelninti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

24. ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taip pat ir ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

25. Konfiskavimas yra alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

26. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudas R. R. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje padarytus administracinius nusižengimus nusprendė skirti ir transporto priemonės konfiskavimą, tačiau atsižvelgęs, kad transporto priemonė, su kuria buvo padaryti administraciniai nusižengimai priklauso ne pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, pritaikė ANK 29 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – šiuo atveju automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 10 170 Eur.

27. Skirdamas šią administracinio poveikio priemonę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad transporto priemonę R. R. vairavo žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra sustabdyta ir to nepaisė, be to, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ir kita transporto priemonė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šios administracinio poveikio priemonės paskyrimas R. R., atsižvelgiant ir į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, yra proporcinga ir pagrįstai taikytina priemonė. Apeliaciniame skunde pateikti R. R. argumentai dėl turimų finansinių įsipareigojimų ir nepakeliamos finansinės naštos nelaikytini pagrįstais, juo labiau pats R. R. turėjo įvertinti šias aplinkybes prieš darydamas itin šiurkščiais laikomus administracinius nusižengimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutarimo dalį, kuria R. R. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną R. R. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutraukti.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis