Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant V. P., dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovui J. V. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-03-18 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė E. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0759-0105, už tai, kad 2014-02-24, 10.20. val., UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rastas dirbantis K. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad mokosi paruošti gaminius prieš dažymą, darbo sutarties nepasirašė, su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi susitarė, kad tik apsimokinus, jei patiks, sudarys darbo sutartį. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. M. paaiškino, kad K. A. atvažiavęs 2014-02-24 su R. A. paklausė, ar būtų darbo, tada sutarė, kad pažiūrės koks darbas ir jei patiks, tai įdarbins, sutars dėl atlyginimo ir pradės dirbti. Ž. M. leido dirbti K. A. nepasirašius darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tokiu būdu Ž. M. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio 3, 6 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. M. su inkriminuojama veika nesutiko, nurodė, kad įvyko sutapimas, nes K. A. buvo tik atvykęs apsižiūrėti dėl darbo, o jis tuo metu neturėjo laiko su juo pabendrauti, todėl buvo paprašytas palaukti. K. A. buvo su R. A., nieko nedirbo, tik laukė pokalbio su direktoriumi.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovas J. V. P. palaikė protokole nurodytas aplinkybes.

Liudytoja E. D. paaiškino, kad į UAB (duomenys neskelbtini) vyko patikrinti informacijos, kad darbuotojai dirba pilną darbo dieną, tačiau darbo sutartyse ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra nurodyta, kad dirba keturias valandas. Patikrinimo metu nustatė, kad Ž. M. leido dirbti K. A. nepasirašius darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. K. A. švitriniu popieriumi šveitė, šlifavo gaminius, apsaugos priemonių nebuvo, bet jis tuo metu buvo su „Crocs“ tipo avalyne, apsirengęs darbui skirtais drabužiais, dulkinas, specialios aprangos neturėjo, respiratoriaus neturėjo, tačiau ir jo brolis R. A., taip pat buvo be respiratoriaus, be pirštinių.

Liudytoja D. L. – Ž. patvirtino E. D. duotus paaiškinimus, nurodė, kad matė, kaip galinėje patalpoje, K. A. šveitė su švitriniu popieriumi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y., kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties; 2 punktas nustato, kad nelegaliu darbu yra laikomas darbas, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; 6 dalyje nurodyta, jog darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šioje byloje yra požymių, kad buvo dirbama nelegaliai – K. A. dirbo nesudarius rašytinės darbo sutarties su direktoriumi Ž. M., pastarasis prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1, 2 p.), K. A. neturėjo jokių dokumentų, privalomų turėti prieš leidžiant darbuotojui dirbti (Lietuvos Respublikos DK 99 str. 3 d.) – darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.), t.y. nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose – nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus – protokolą, paaiškinimus, darytina išvada, jog Ž. M. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes 2014-02-24, apie 10.20 val. UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, esančiose Statybininkų g. 12, Gargždų mieste, Klaipėdos rajone, dirbo K. A., tai yra mokėsi paruošti gaminius prieš dažymą, tačiau buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t.y. su K. A. nebuvo pasirašyta darbo sutartis, nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Minėtas aplinkybes patvirtina institucijos, surašiusios protokolą, atstovas bei pareigūnės, surašiusios protokolą. Teismo posėdžio metu R. A. ir K. A. parodymai vertinami kritiškai ir teismas jais nesirems, nes jų parodymai yra prieštaraujantys paaiškinimams, duotiems raštu, ir labiau tikėtina, kad jie siekia padėti išvengti Ž. M. administracinės atsakomybės.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, baudos dydį nustatant pagal sankcijoje nustatytą minimumo ir maksimumo vidurkį. Padarytas administracinis teisės pažeidimas darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Ž. M. dėl padaryto pažeidimo neprisipažino. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudos dydis nustatomas įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį Ž. M. skirti administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Informuoti Ž. M., kad paskirta bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6401. Įmokos kvitą būtina pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.