- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-857-527/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- B. M., G. Z., Kauno miesto
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2651-454/2009 pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl notarės D. K. veiksmų (suinteresuoti asmenys B. M., G. Z. ir Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D. K.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2008-07-08 skundu (b. 1. 2-4) ir patikslintu skundu (b. 1. 29-31) prašė:
1) panaikinti Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (toliau – notarė) atsisakymą į 2008-07-02 paveldėjimo teisės liudijimą (duomenys neskelbtini) (b. l. 5) (toliau – Liudijimas) įrašyti, jog pareiškėjas paveldėjo teisę privatizuoti 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį 1964-07-01 pareiškėjo tėvui J. M. skyrė Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (toliau – VK) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas);
2) įpareigoti notarę įrašyti į Liudijimą, kad pareiškėjas paveldėjo iš mirusio tėvo M. J. ir motinos E. M. teisę privatizuoti 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį 1964-07-01 pareiškėjo tėvui skyrė VK Sprendimu;
3) įpareigoti notarę įrašyti į Liudijimą, kad pareiškėjas bendrai su savo broliu B. M. paveldėjo iš tėvo ir motinos teisę naudotis visu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir teisę lengvatinėmis sąlygomis, nurodytomis Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-08-01 rašte Nr. Sl-2588 (1.10), privatizuoti 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-03-17 nutartimi (b. l. 129-130) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 140-145) prašo panaikinti 2009-03-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - skundą patenkinti ir įpareigoti notarę tinkamai ir pagal CK 5.1 str. 1 ir 2 d. bei kt. įstatymų nuostatas surašyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas atsisakė nustatyti, kad pareiškėjas iš mirusio tėvo ir motinos, iki mirties gyvenusių pareiškėjo gimimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis CK 5.1 str. 1 ir 2 d., paveldėjo turtinę reikalavimo teisę ir kitas įstatymų nustatytas turtines teises ir pareigas. Šias teises įrašius į Liudijimą, pareiškėjas jau 2008-07-02 turėjo įgyti teisę reikalauti, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius (toliau KAVA) leistų pareiškėjui privatizuoti – išsipirkti arba išsinuomoti iš KAVA 1/3 dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kaip teisėtam pirmos eilės įpėdiniui (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.). Minėtas žemės sklypas pareiškėjo tėvui iki šiol priklauso pagal Liudijimą, nes Liudijime pažymėta, kad paveldimas turtas įregistruotas pareiškėjo tėvo vardu, tad ir ginčo žemės sklypas, vadovaujantis CK 5.5 str. 1 d. (CK 2.12 str.), iki šiol priklauso pareiškėjo tėvams, o ne LR valstybei. Teismas nenustatė, kad paskutinė nuolatinė pareiškėjo tėvų gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas ir pažeidė CK 5.1 str. 1 ir 2 d., nes atėmė iš pareiškėjo teises reikalauti palikėjų turtinių reikalavimo teisių. Be to, teismas pažeidė CK 5.3 str. 1 d., kuri numato, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, bei CK 5.4 str. 1 d., kuri numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 2.12 str.). Pareiškėjo tėvų paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ir buvo (duomenys neskelbtini), o taip pat ir palikimo atsiradimo vieta (CK 5.4 str.), o tai reiškia, kad paveldėjimas minėto žemės sklypo nepriklauso nuo to, ar šis sklypas privatizuotas (išpirktas iš LR valstybės) ar dar neprivatizuotas (neišpirktas). Pareiškėjo nuomone, notarės veiksmai, tinkamai nesurašius Liudijimo, yra neteisėti ir pažeidžiantys pareiškėjo turtines teises. Dėl tokių notarės veiksmų 2008-10-20 KAVA priėmė neteisingą įsakymą Nr. 02-01-11563 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo sklypo bendraturčiams“ (b. l. 87) ir neteisingai nustatęs kad ginčo sklype pareiškėjo brolis B. M. ir jo sutuoktinė E. M. pasistatė savavalinės statybos ūkinį pastatą (faktiškai 3 aukštų namą), neteisingai nustatė bendraturčiams sklypo dalis, priklausančias privatizuoti arba išsinuomoti ginčo sklype: pareiškėjo broliui 0,0207 ha, jo brolio sutuoktinei E. M. 0,0067 ha, mirusiam pareiškėjo tėvui 0,0139 ha (šią dalį sklypo KAVA turėtų paskirti suinteresuotam asmeniui - pareiškėjo seseriai Z. G., nes ji dar nesitvarko šio sklypo dalies paveldėjimo) bei pareiškėjui KAVA nustatė skirti tik 0,0140 ha. Dėl pareiškėjo brolio ir jo sutuoktinės savavalės statybos KAVA nusprendė ginčo sklypą padalinti į 4 dalis, o ne į 3 - trims pirmos eilės įpėdiniams. KAVA nusprendė ginčo sklypo dalį skirti ir pareiškėjo brolio sutuoktinei, nors ji ir nėra pirmos eilės įpėdinė. Be to, pareiškėjo broliui KAVA nusprendė skirti 67 kv. m daugiau ginčo sklypo nei pareiškėjui, nors teisė ir negali atsirasti neteisės pagrindais ir neteisėtais būdais, kuriais pareiškėjo brolis ir jo sutuoktinė įgijo ginčo sklypo dalis, pasistatydami ant minėto sklypo savavalinės statybos ūkinį pastatą. Teismas nutartyje pripažįsta, kad paveldimas turtas (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas pareiškėjo tėvo vardu, o ne LR valstybės vardu. Šį faktą patvirtina ir VK Sprendimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skyrimo pareiškėjo tėvui. Teismas nustatė, jog pareiškėjas notarei buvo pateikęs 2008-07-09 prašymą „dėl Liudijimo išdavimo“ (b. l. 51), kuris buvo atmestas, nurodant, kad ginčo žemės sklypas nėra įregistruotas VĮ „Registrų centre“ pareiškėjo tėvų vardu. Tačiau pareiškėjas liudija, kad minėtas žemės sklypas dar prieš jo tėvų mirtį, 1963 m., buvo įregistruotas VĮ „Registrų centre“, kaip pareiškėjo tėvui paskirtas VK Sprendimu. Pareiškėjas minėtą faktą patikrino VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale, esančiame Ožeškienės g. 12, archyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Byla), kurią pareiškėjas prašė teismo išreikalauti, tačiau teismas prašymą atmetė. Tai viena iš priežasčių, kodėl ši bylą išnagrinėta neteisingai ir ne iš esmė, nes išnagrinėta tinkamai neįvertinus ir fakto, kad ginčo žemės sklypas iki pareiškėjo tėvų mirties buvo įregistruotas VĮ „Registrų centre“, Kauno filiale pareiškėjo tėvo vardu, o ne LR valstybės vardu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepriklausomai nuo to, kad iki pareiškėjo motinos mirties nebuvo ir iki šiol nėra privatizuotas pareiškėjo tėvui skirtas naudotis ginčo žemės sklypas, pareiškėjas turi teisę privatizuoti (išsipirkti) arba išsinuomoti ginčo sklypą. Teismas aiškina, kad nėra duomenų, įrodančių, kad būtų pateiktas prašymas dėl ginčo sklypo privatizavimo, tačiau tokią teisę pareiškėjo motina turėjo. Tai reiškia, kad ir pareiškėjas turi tokią reikalavimo teisę, nes pareiškėjas paveldėjo reikalavimo teisę privatizuoti ginčo sklypą (CK 5.1 str. 1, 2 d.). Teismas neteisingai aiškina, kad pareiškėjo motinai nepasinaudojus asmenine teise privatizuoti ginčo sklypą, nėra galimybės įpėdiniui paveldėti tokią mirusio fizinio asmens teisę. Tačiau pareiškėjo turtinės reikalavimo teisės bei kitos teisės ir pareigos yra reglamentuotos CK 5.1 str. 1 d., kuri numato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą ir 2 d., įtvirtinančioje, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Nustatyta, kad 1965-05-08 mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų B. M. bei Z. G. tėvas J. M., o 2008-03-26 mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų motina E. M..
Pareiškėjas 2008-04-08 kreipėsi į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po motinos E. M. mirties fakto nustatymo. Notarė 2008-04-08 išdavė liudijimą, kuriuo paliudijo, kad po E. M. mirties į ją kreipėsi ir palikimą priėmė pareiškėjas ir jo brolis B. M.. 2008-06-17 pareiškime (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) notarei pareiškėjas nurodė, kad jo motina E. M. buvo priėmusi visą palikimą po sutuoktinio J. M. mirties, bet neapiforminusi paveldėjimo teisių ir prašė išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. 2008-06-17 pareiškime (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) notarei pareiškėjas nurodė, kad jis po tėvo J. M. mirties 1965-05-06 palikimo nepriėmė ir ateityje pretenzijų neturės, ,,bet su ta sąlyga, jeigu Žemės ir kito nekilnojamojo turto registro Valstybinės įmonės registrų centras įregistruos man 9-ojo Kauno m. notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą tėvo M. J., Petro turtą paveldėti“. Notarė 2008-06-25 išdavė liudijimą, kuriuo paliudijo, kad po E. M. mirties į ją kreipėsi ir palikimą priėmė duktė G. Z..
Taip pat nustatyta, kad notarė 2008-07-02 išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (b. l. 5), kuriuo, vadovaudamasi CK 5.11 str., patvirtino, kad pil. E. M., kuri pagal 1999-11-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-16207/99 priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. M. mirties, bet neapiformino paveldėjimo teisių, mirusios 2008-03-25, turtą paveldi: 1/3 dalį sūnus R. M.. Paveldimą turtą, kuriam išduodamas Liudijimas, sudaro: gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastatas/gyvenamas namas 1A1Ž, 35,93 kv. m bendro ploto, 95 kub. m tūrio (unikalus numeris 1995-1003-4010), su kitos paskirties kitais statiniais/kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora, pavėsinė) (unikalus numeris 1995-1003-4054), pagalbinio ūkio paskirties pastatas/ūkio pastatas 311 m, užstatytas plotas 11,00 kv. m, tūris 21 kub. m (unikalus numeris 1995-1003-4021), pagalbinio ūkio paskirties pastatas/ūkio pastatas 411 m, užstatytas plotas 5,00 kv. m, tūris 9 kub. m (unikalus numeris 1995-1003-4032) esantys (duomenys neskelbtini) (Pagrindas: Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2008-06-28 pažyma Nr. 44-2319581 apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymėjimas Nr. 20/56339 apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, 1993-01-05 Valdybos potvarkis Nr. 7-v).
Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas notarei 2008-07-03 pateikė prašymą paruošti jam ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. į 179 kv. m ir 33 kv. cm, paveldėti ir privatizuoti.
2008-07-09 nutarimu (b. l. 51) notarė nutarė neišduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes šis žemės sklypas VĮ Registrų centre nėra įregistruotas E. M. ar J. M. vardu.
Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad minimas žemės sklypas nebuvo privatizuotas iki E. M. mirties. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. M. iki savo mirties būtų kreipusis su prašymu dėl ginčo žemės sklypo privatizavimo, laikytina, jog šioje byloje ginčas yra kilęs tik dėl to, ar į paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą turi būti įtraukiama įpėdinio teisė privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis namų valdos žemės sklypą.
CK 5.1 str. 2 d. numatyta, jog paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių žeklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. CK 5.1 str. 3 d. numatyta, jog nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. M. turėjo teisę, bet ne pareigą privatizuoti ginčo žemės sklypą. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad ji, būdama gyva, šia teise būtų pasinaudojusi (šią teisę įgyvendinusi) ir kad būtų pradėjusi žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūrą, kolegijos nuomone, pareiškėjas nepaveldėjo palikėjos turtinės teisės sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko ši teisė visiškai pagrįstai ir nebuvo įtraukta į pareiškėjui išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.
Tačiau kolegija pažymi, jog pareiškėjas, skųsdamas notarės veiksmus ir prašydamas panaikinti notarės atsisakymą į 2008-07-02 paveldėjimo teisės liudijimą įrašyti, jog pareiškėjas paveldėjo teisę privatizuoti 1/3 dalį žemės sklypo, kartu šioje byloje 2008-09-22 skundu yra pareiškęs ir reikalavimą įpareigoti notarę įrašyti į Liudijimą, kad jis bendrai su savo broliu B. M. paveldėjo iš tėvo ir motinos teisę naudotis visu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pagal CPK 511 str. XXXI nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Kadangi nei pareiškėjo notarei 2008-07-03 pateiktame prašyme nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl paveldėjimo teisės naudotis visu ginčo žemės sklypu, nei skundžiamame notarės veiksme, įformintame 2008-07-09 nutarimu, nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo ir jo brolio Boleslovo teisės naudotis visu ginčo žemės sklypu, pripažintina, kad toks skundo reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas pareiškėjui nepasinaudojus ikiteismine ginčo sprendimo tvarka pirmiausia kreiptis į notarę (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį pakeičia (CPK 337 str. 4 p.): panaikina nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas įpareigoti notarę įrašyti į Liudijimą, kad jis bendrai su savo broliu B. M. paveldėjo iš tėvo ir motinos teisę naudotis visu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir šį skundo reikalavimą palieka nenagrinėtą, o nutartį likusių atmestų reikalavimų dalyse palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-17 nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas įpareigoti notarę įrašyti į Liudijimą, kad jis bendrai su savo broliu B. M. paveldėjo iš tėvo ir motinos teisę naudotis visu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šį skundo reikalavimą palikti nenagrinėtą.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-17 nutartį likusių atmestų reikalavimų dalyse palikti nepakeistą.