Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 17 d. paduotu atsakovės J. J. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 334,80 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 334,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 21 straipsnio 1 dalį, kadangi teismas konstatavo atsakovės narystę nesant įrodymų apie jos priėmimą į bendrijos narius visuotiniame susirinkime ir pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad narystė atsiranda tik įstatų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-431/2013; Nr. 3K-3-233/2017).

2. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei taip pažeisdamas CPK 178 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio principus.

3. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Atsakovės manymu, ieškovė neįrodė nario mokesčio skolos susidarymo fakto, nes nepagrindė šios aplinkybės rašytiniais įrodymais.

4. Teismas neatsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su SBĮ, CK 6.129 straipsnio nuostatų taikymu skolos priteisimui. Teismas motyvuojamoje dalyje visiškai neatsižvelgė į atsiliepime i apeliacinį skundą nurodytus argumentus, o išimtinai rėmėsi ieškovės pateiktais dokumentais (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Teismas nenurodė nei teisinių pagrindų, nei faktinių motyvų, kodėl atmetė atsakovės argumentus ir nepateikė motyvų, kodėl atsakovės atsikirtimais nesivadovauja.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 ir 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalį mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis (75 proc. × 30 Eur minimalus indeksuotas žyminis mokestis už turtinį ginčą). Žyminis mokestis indeksuojamas atsižvelgiant į kasacinio skundo pateikimo dieną. Taigi kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 (dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 16 d. AB Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 112, kodas ZO51952.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.