- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- I1-3829-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00168-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui A. L., atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Stasiui Skersiui,
2023 m. balandžio 4 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) priteisti po 150 eurų neturtinės žalos už kiekvieną kalinimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dieną.
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo mėn. ir nuo 2022 m. balandžio 8 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose kankinančiomis ir jo orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigia, jog kalinimo sąlygos Klaipėdos AVPK areštinės kamerose neatitiko Lietuvos higienos normose, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – ir SVĮ), Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisės normų reikalavimų.
Klaipėdos AVPK areštinės kamerose trūko natūralaus apšvietimo ir oro cirkuliacijos, kadangi kamerų langai iš išorės yra uždengti nepermatoma plastikine danga, o iš vidaus yra įrengtos grotos, trukdančios juos pradaryti ir įleisti gryno oro. Kamerose yra įrengta dirbtinė ventiliacija, kuri pučia tiesiai į miegamąją vietą, todėl nuolat sutrinka sveikata – peršti gerklę, užgula nosį.
Pažymi, kad kamerose esantys čiužiniai yra padengti dirbtine oda, kuri nepralaidi drėgmei, todėl kiekvieną naktį turima patalynė bei kūnas sudrėkdavo. Taip pat kamerose nėra įrengti šviesos jungikliai, todėl dienos metu nuolat šviečia keturios ryškios lempos, o po 22 val. įjungiamas naktinis apšvietimas, kuris yra toks ryškus, jog nėra sunku skaityti knygas. Pareiškėjo akcentuoja, kad toks nuolatinis ryškus apšvietimas trukdo pailsėti dienos metu ir miegoti nakties metu.
Klaipėdos AVPK areštinės kamerose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, ko pasekmėje, pareigūnai visą parą gali stebėti jose laikomus asmenis. Akcentuoja, kad dėl nuolat vykdomo stebėjimo jaučiasi nepatogiai ir nejaukiai, ypač naudodamasis tualetu ar tenkindamas lytinę aistrą. Taip pat tualete yra įrengtos durelės su spyruokliniu mechanizmu, todėl nuolat kyla grėsmė prisiverti pirštus.
Pareiškėjas pabrėžia, jog minėti kalinimo sąlygų trūkumai žemino jo garbę bei orumą, gali būti prilyginami kankinimui. Laikosi pozicijos, kad dėl Klaipėdos AVPK negalėjimo užtikrinti tinkamų laikymo sąlygų areštinėje, atsakovei Lietuvos valstybei kilo pareiga jam atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. nurodė, jog palaiko skundą, prašė jį tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės, Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje. Areštinė veikia pripažinus ją tinkama eksploatacijai, komisijos, į kurios sudėtį įėjo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) atstovai. Minėta komisija 2015 m. gruodžio 22 d. aktu patvirtino, jog areštinės patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2023 m. vasario 6 d. buvo periodiškai laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje. Iš viso minėtu laikotarpiu pareiškėjas areštinėje praleido 61 parą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad areštinės kamerose vienam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis nei 5 kv. m. Klaipėdos AVPK akcentuoja, jog visą ginčo laikotarpį minėtas reikalavimas nebuvo pažeistas.
Nurodo, kad NVSC periodiškai tikrina Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų laikymo sąlygų atitiktį Lietuvos higienos normų reikalavimams. NVSC areštinėje patikrinimus atliko 2020 m. rugsėjo 22 d., 2019 m. rugsėjo 26 d. ir 2019 m. gegužės 7 d. Visais atvejais NVSC Lietuvos higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatė. NVSC 2020 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akte konstatavo, kad areštinės patalpose yra natūralus apšvietimas, sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, jų mechanizmai veikiantys ir tvarkingi. Saugumui užtikrinti areštinės gyvenamosiose patalpose iš išorinės pusės ant langų yra apsauginės uždangos iš skaidraus plastiko.
Areštinės patalpose yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo - kondicionavimo sistema. Jos veikimas pasireiškia tuo, kad oro srautas juda įrengtais ventiliacijos kanalais, einančiais pagal patalpų lubas, kurių angos yra uždengtos stacionariai įrengtomis grotelėmis per kurias oras patenka į patalpas. Oro temperatūra ir judėjimo greitis areštinės patalpose atitinka teisės aktų reikalavimus.
Areštinėje sanitarinių mazgų zonos nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos atitvarais, jos visiškai atitvertos, todėl tiek asmenys, esantys kamerose, tiek pareigūnai galimybės matyti asmenį, atliekantį gamtinius reikalus, neturi. Pabrėžia, kad pareiškėjas, būdamas suaugęs ir gyvenimiškos patirties turintis asmuo, turi suvokti, jog kišdamas pirštus tarp sanitarinio mazgo atitvaro durelių rizikuoja susižeisti. Jis neturi teisės reikalauti, kad sanitarinių mazgų įrengimai atitiktu jo pageidavimus.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija leido Klaipėdos AVPK areštinės kamerose vykdyti vaizdo stebėjimą. Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos siekiant užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir asmenų saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, areštinės turto apsaugą. Kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos vietos, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (sanitarinio mazgo zonoje).
Areštinės kamerų bendram apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos. Lietuvos higienos normos reglamentuoja, kad gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta privalo būti ne mažesnė kaip 200 lx. Šis reikalavimas Klaipėdos AVPK areštinėje yra įgyvendintas. Taip pat teisės aktai nustato, kad areštinėje naudojami pagalvių, čiužinių apvalkalai privalo būti iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio.
Klaipėdos AVPK viršininkas 2022 m. kovo 17 d. įsakymu patvirtino Klaipėdos AVPK areštinės vidaus tvarkos aprašą. Aprašas yra iškabintas kiekvienoje areštinės kameroje, pareiškėjas su jo turiniu supažindintas pasirašytinai. Apraše nustatyta, jog nuo 22.00 val. iki 6.00 val. yra miego laikas, kurio metu neleidžiama naudotis radijo imtuvais, televizoriais ir kitais garsiniais prietaisais. Siekiant užtikrinti dienotvarkės laikymosi, nakties metu yra įjungiamas naktinis apšvietimas bei kištukiniai lizdai.
Klaipėdos AVPK akcentuoja, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių atvejų, kad jis būtu kankintas, būtu pablogintos jo buvimo areštinėje sąlygos, žeminama garbė ar orumas, neužfiksuota, todėl įvertinus šias ir anksčiau nurodytas aplinkybes pareiškėjo skundas turėtu būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Stasys Skersys nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. L. kreipėsi skundu į teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Iš teismui pateikto Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėms) viršininko 2023 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 18-23) turinio matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje šiais laikotarpiais: 1) nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 10 d.; 2) nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. balandžio 20 d.; 3) nuo 2022 m. gegužės9 d. iki 2022 m. gegužės 13 d.; 4) nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. gegužės 23 d.; 5) nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 17 d.; 6) nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d.; 7) nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 5 d.; 8) nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2022 m. spalio 19 d.; 9) nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d.; 10) nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.; 11) nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. sausio 5 d.; 12) nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. sausio 25 d.; 13) nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 6 d. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad ginčo laikotarpis apima nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2023 m. vasario 6 d. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas iš viso Klaipėdos AVPK areštinėje praleido 61 parą.
Vertinant pareiškėjo skundo argumentus matyti, jog jis patirtą neturtinę žalą iš esmės kildina iš šių aplinkybių: 1) trūko natūralaus apšvietimo ir oro cirkuliacijos, kadangi jos langai iš išorės yra padengti plastikine danga, o pačių langų praverti nebuvo įmanoma; 2) gyvenamosiose patalpose įrengta mechaninė ventiliacija pučia per stipriai ir vėsų orą, todėl nuolat skųsdavosi gerklės skausmais, užgulta nosimi; 3) čiužiniai padengti dirbtine oda, kuri nėra pralaidi drėgmei; 4) kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas yra per ryškus; 5) gyvenamose patalpose yra vykdomas nuolatinis stebėjimas vaizdo kamerų pagalba.
SVĮ 5 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Su suimtuoju net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo. Suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Nėščioms moterims, nepilnamečiams, neįgaliesiems ir ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Nėščioms moterims pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių; jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius (SVĮ 44 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis anksčiau minėtu konstatuotina, jog Klaipėdos AVPK turėjo pareigą užtikrinti, jog administruojamoje areštinėje buities sąlygos privalo atitikti Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Gyvenamosios ir buities sąlygos privalo užtikrinti, jog nebūtų žeminama suimtojo garbė bei orumas, draudžiama suimtąjį kankinti ar kitaip su juo žiauriai elgtis.
Reikalavimai, keliami policijos areštinių patalpų įrengimui ir eksploatavimui, yra reglamentuoti Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-783 „Dėl Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taip pat ginčui yra aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).
Remiantis Taisyklių 18 punktu gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Kameroje turi būti langas, pro kurį turi patekti natūrali dienos šviesa. Lango angoje iš išorinės patalpų pusės įrengiamos metalinės grotos. Lango stiklas turi būti atsparus smūgiams (Taisyklių 19.1 punktas). Taisyklių 21 punktas teigia, jog kamerų langai ir durys turi būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis. Rekomenduotina, kad kamerų langai būtų nukreipti į vidinį policijos įstaigos kiemą. Langų kontrolė iš lauko pusės užtikrinama techninėmis priemonėmis. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas).
Taisyklių 19.9 punktas nustato, kad kameroje turi būti natūralus vėdinimas (langai su pravėrimo funkcija arba langai su orlaidėmis) arba mechaninis vėdinimas. Tuo tarpu HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad policijos areštinės patalpose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (HN 134:2015 16 punktas).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog teisės aktai numato, kad policijos areštinių gyvenamosiose patalpose privalo būti įrengti langai pro kuriuos į patalpą turi patekti natūrali dienos šviesa, tačiau HN 134:2015 nereglamentuoja patenkančios natūralios apšvietos stiprumo. Teisės aktai nedraudžia policijos areštinių gyvenamųjų patalpų langus iš išorės apsaugoti techninėmis priemonėmis pvz. plastikine danga. Taip pat policijos areštinių gyvenamosiose patalpose privalo būti sudaryta galimybė jas vėdinti arba per langus, arba juo privalo veikti mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad NVSC Klaipėdos AVPK areštinės atžvilgiu yra surašiusi tris patikrinimo aktus: 1) 2019 m. birželio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (3-1215.4.8) PA-4350 (b. l. 33-36); 2) 2019 m. spalio 9 d. patikrinimo aktą Nr. (3-12 4.80) PA-7459 (b. l. 30-32); 3) 2020 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktą Nr. (3-12 4.80) PA-3167 (b. l. 25-29). Visose trijuose patikrinimuose aktuose NVSC specialistai nurodė, kad areštinės gyvenamosiose patalpose yra natūralus apšvietimas ir sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Visų patikrinimų metų langai iš vidaus ir išorės buvo švarūs, jų atidarymo mechanizmai veikiantys ir tvarkingi. Saugumui užtikrinti areštinės gyvenamosiose patalpose iš išorinės pusės ant langų yra apsauginės uždangos iš skaidraus plastiko. 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktuose teigiama, kad areštinės gyvenamose patalpose buvo atlikti oro judėjimo greičio patikrinimai ir jų rezultatai atitiko HN 134:2015 16 punkte nurodytus reikalavimus.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK areštinėje įrengti langai bei įrengta mechaninė oro vėdinimo bei kondicionavimo sistema atitinka Taisyklių ir HN 134:2015 reikalavimus, todėl pareiškėjo skundu argumentai dėl netinkamai veikiančios mechaninės oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, per mažos natūralios apšvietos bei netinkamai įrengtų langų yra atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, jog Klaipėdos AVPK čiužiniai yra padengti dirbtine oda, nepralaidžia drėgmei, todėl per naktį sudrėkdavo čiužinys ir patalynė. Vadovaujantis HN 134:2015 41 punktu čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Akivaizdu, jog teisės aktai nustato imperatyvią prievolę, kad policijos areštinių gyvenamosiose patalpose esančių čiužinių, pagalvių ir antklodžių užvalkalai privalo būti iš skysčiams nepralaidžios medžiagos, todėl Klaipėdos AVPK veiksmuose teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Vadovaujantis Taisyklių 19.3 punktu kameroje turi būti dieninis ir naktinis apšvietimas. Kamerose turi būti įrengiami kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įrengiami elektros jungikliai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintoje Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 41 punktas nustato, kad nakties metu kameros turi būti apšviestos, kad būtu galima stebėti laikomų asmenų elgesį, o 93.6 punkte nurodyta, jog areštinės vidaus posto postinio funkcijas atliekantis pareigūnas privalo naktį stebėti, kad visos stebimos kameros būtų apšviestos. HN 134:2015 14 punktas teigia, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atkreiptinas dėmesys, kad HN 134:2015 nenustato kokia yra leidžiama maksimali dirbtinė apšvieta. Remiantis anksčiau minėtu konstatuotina, kad teisės normos įpareigoja Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti dieninį bei naktinį apšvietimą, nakties metu kameros privalo būti apšviestos, jog būtu sudaryta galimybė pareigūnams stebėti jose laikomus asmenys, o Lietuvos Respublikos higienos normos nereglamentuoja maksimalaus leidžiamo dirbtinės apšvietos koeficiento, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerose esančio netinkamo apšvietimo yra laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas dėl galimai neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų patirtą neturtinę žalą taip pat grindžia aplinkybe, kad vaizdo stebėjimo kamerų pagalba areštinės kamerose yra vykdomas nuolatinis stebėjimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje nenurodo, kad asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, stebėjimas vaizdo kameromis yra visais atvejais draudžiamas, tačiau toks stebėjimas turi turėti aiškų tikslą ir turi būti numatytas teisės aktuose (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 1 d. sprendimą byloje V.G. v. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 8704/03; 2019 m. liepos 2 d. sprendimą byloje G. ir kt. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 27057/06). Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, ir dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas objektyviai neįmanomas. EŽTT praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70)).
Taisyklių 19.4 punktas teigia, kad kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (vaizdo stebėjimo kameros (įrengiamos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo zona), telefonspynės, aliarminio iškvietimo mygtukai). Instrukcijos 3.3 punkte nurodyta, kad nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Vadovaujantis Instrukcijos 38 punktu pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą, yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areštinės kameras ir jų priežiūra. Policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), draudžiant judėjimą be policijos pareigūnų palydos (išskyrus kameroje), atliekant kamerų patikrinimus ir daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų (Instrukcijos 39 punktas). Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina galimybę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą.
Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą akcentavo, kad AVPK areštinės patalpose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz. sanitarinio mazgo zona). Analizuojant teismui pateiktas fotonuotraukas (b. l. 46-48) matyti, kad Klaipėdos AVPK areštinės gyvenamosiose patalpose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebima jose esanti sanitarinio mazgo zona, todėl akivaizdu, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo privatumo pažeidimu.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius A. L. kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuotos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe ir valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.