- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- B2-2382-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00877-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Krobis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“, įgaliotam asmeniui I. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl ginčytino finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Krobis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“, bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. prašo atnaujinti praleistą terminą jo kreditoriniam reikalavimui pareikšti UAB „Krobis“ bankroto byloje, įtraukti jį į įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą bendrai 27 198,20 Eur (93 909,93 Lt) Eur sumai dėl skolos už prekes.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens BUAB „Krobis“ bankroto administratoriaus įgaliota atstovė su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Bylos duomenimis, pareiškėjas neuždirbo tiek pajamų, kokiai sumai nurodytas jo kreditorinis reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų pagrįstumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1291/2011; 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2296/2011).
Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi UAB „Krobis“ iškelta bankroto byla; 2015 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas patikslintas jos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (LITEKO duomenys civ. byla Nr. B2-1125-480/2015, CPK 179 str. 3 d.).
2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 6 d., terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2015 m. sausio 6 d., o A. M. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir praleisto termino šiam reikalavimui pareikšti atnaujinimo teisme gautas 2015 m. liepos 28 d. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį teismas turi teisę priimti tvirtinti reikalavimus, kurie pateikti praleidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Nagrinėjamu atveju A. M. nurodo, kad apie įmonei iškeltą bankroto bylą atsitiktinai sužinojo tik 2015 m. birželio mėnesį, kuomet gavo informaciją apie administratoriaus Kauno apygardos teisme užvestą ir nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1976-555/2015 jam ir A. G. dėl žalos atlyginimo. LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1976-555/2015 pagal ieškovės BUAB “Krobis” ieškinį atsakovams A. G. ir A. M. dėl 57 599 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau iš 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties iškelti įmonei bankroto bylą turinio matyti, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis UAB „Krobis“ įregistruota 2008 m. sausio 31 d., bendrovės vadovas nuo 2013-04-25 A. G.; VĮ „Registrų centras“ duomenimis bendrovė neteikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2009 m.; VSDFV 2014 m. lapkričio 24 d. duomenimis įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 7045,05 Lt; Kauno apskrities VMI duomenimis, atsakovė pagal pateiktas deklaracijas bei mokesčių apskaitos duomenis 2014 m. spalio 10 d. turėjo 25295,03 Lt mokestinę nepriemoką valstybės, savivaldybių biudžetams; VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Krobis“ nekilnojamojo turto neturi; VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė jos vardu registruotų transporto priemonių neturi, o A. M. pareiškimo turinys rodo, kad įmonė pagal susitarimą dėl įsiskolinimo likvidavimo jam buvo skolinga 93 909,93 Lt, ir visa tai leidžia spręsti, jog žinodamas apie įmonės sunkią finansinę būklę, A. M., veikdamas kaip rūpestingas asmuo, perleidęs įmonės akcijas, pats turėjo pareigą domėtis įmonės galimybe grąžinti skolą, todėl A. M. nurodytos termino praleidimo finansiniam reikalavimui pareikšti priežastys nepripažintinos svarbiomis ir atsisakytina atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti (CPK 178 str., 185 str.).
ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užsitikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto finansinio reikalavimo turinio, jo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas atsirado iš 2013 m. balandžio 19 d. susitarimo dėl įsiskolinimo likvidavimo už prekes. Pareiškėjas, teigdamas ne bankroto administratoriui, bet teismui savo finansinius reikalavimus, nepateikė visų jį pagrindžiančių įrodymų; o ir pateikti įrodymai (2013 m. balandžio 19 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2013/04/19, 2013 m. balandžio 19 d. susitarimas dėl įsiskolinimo likvidavimo, 2013 m. balandžio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 02, du 2013 m. balandžio 19 d. priėmimo – perdavimo aktai, akcininkų sąrašas, prašymas įregistruoti Juridinių asmenų registre, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija) neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes tai nėra dokumentų originalai ar įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos jų kopijos, todėl vertintini tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Sisteminė analizė pareiškėjo pateiktų dokumentų, nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ir byloje Nr. Nr. 2-1976-555/2015 pareikšto papildomo ieškinio leidžia daryti išvadą, jog A. M. iki 2013 m. balandžio 25 d. buvo UAB „Krobis“ akcininkas ir šios įmonės direktorius nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2010 m. gegužės 14 d. Prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą pareiškėjas įrodinėja 2013 m. m. balandžio 19 d. susitarimu dėl įsiskolinimo likvidavimo. Pažymėtina, jog paprastai tokiu susitarimu per se nepagrindžiamas jame nurodytų aplinkybių egzistavimas. Kitų įrodymų, kuriais remiantis teismas turėtų pagrindą manyti, kad šis reikalavimas yra pagrįstas, pareiškėjas nepateikė, o nurodė, kad po akcijų pardavimo įmonės turtą bei dokumentus (tame tarpe – buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę) jis perdavė naujam įmonės akcininkui ir direktoriui A. G., tačiau finansuodamas įmonę pakankamai didele suma (kaip fiziniam asmeniui) ir pats pareiškėjas turėjo pareigą saugoti (turėti) dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Jog reikia papildomų dokumentų, teismas apie tai A. M. informavo 2015 rugsėjo 10 d. nutartimi, 2015 m. spalio 1 d. raštu. Bankroto administratoriaus įgaliota atstovė teigia, jog reikalavimą patvirtinančių dokumentų ji negali pateikti, nes direktorius A. G. neperdavė nei įmonės turto, nei dokumentų, o nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) yra socialinis būstas ir ten jo nėra. Teismas, nagrinėdamas finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, nesant tiesioginių įrodymų, būdamas aktyvus, rinko netiesioginius įrodymus. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenys apie A. M. ir A. G. metines pajamų deklaracijas bei individualios veiklos pajamas, SoDros duomenys apie jų gautas užmokesčio sumas, išrašai iš Nekilnojamojo turto registro apie nekilnojamąjį turtą ir iš VĮ „Regitra“ - apie registruotas kelių transporto priemones, leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog A. M. neturėjo finansinių galimybių finansuoti įmonę prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo suma - 27 198,20 Eur, kaip ir A. G. pirkti iš A. M. akcijas už 10 000,00 Lt. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamą 27 198,20 Eur finansinį reikalavimą į bylą nepateikta, todėl A. M. finansinis reikalavimas 27 198,20 Eur sumai yra nepagrįstas, neįrodytas ir netvirtintinas (CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., Įmonių bankroto įstatymo 26 str.,
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti praliestą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir A. M. pareiškimą dėl 27 198,20 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Krobis“ bankroto byloje atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.