Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2022-07-05 · Byla Nr. BIK-382/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-05
Bylos Nr.
BIK-382/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12312-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
V. P.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3440/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12312-2021-7
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. P. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų nagrinėjamoje byloje reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Akcentuojama, kad byloje nebuvo nustatyta, koks konkretus V. P. neblaivumas buvo tuo metu, kai jis vairavo transporto priemonę, nes neblaivumas buvo nustatytas tik praėjus daugiau nei valandai nuo transporto priemonės vairavimo. Kasatoriaus vertinimu, teismas nepagrįstai pripažino įrodymu pareigūnų nešiojamos kameros (body cam) duomenis įrodymu, taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareigūnų veiksmai buvo pertekliniai – nuteistasis buvo iš esmės tardomas, kas sąlygoja esminį BPK 20 bei 44 straipsnių nuostatų pažeidimą. Nurodoma, kad prokurorė baudžiamajame procese piktnaudžiavo procesu prašydama vykdyti nuteistojo telefoninių pokalbių kontrolę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Susipažinusi su kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde keliami klausimai bei pateikti argumentai nesuponuoja kasacijos pagrindų. Kasatorius nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų jo poziciją dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti ir aptarti įrodymai, susiję su nuteistojo neblaivumo fakto nustatymu (nuosprendžio 14-15 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, kuriomis buvo tikrinamas nuteistojo (ne)blaivumas, įvertino laiką, kuris praėjo nuo pareigūnų atvykimo iki pirminės patikros, nuteistojo veiksmus ieškant butelio ir kt. Kasatorius formaliai akcentuoja, jog neblaivumas turi būti nustatomas tuo pačiu metu, kai buvo vairuojama transporto priemonė, tačiau tokią nuteistojo gynybinę versiją motyvuotai paneigė apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad nuteistasis nepripažįsta kaltės ir nesutinka su jam nepalankiomis teismo išvadomis, nesuponuoja teismo priimto nuosprendžio trūkumų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad kasatorius selektyviai kvestionuoja atskirus bylos aspektus, tačiau nepateikia argumentų, kokią konkrečią įtaką priimant teismo sprendimą turėjo tariami procesiniai pažeidimai. Pažymėtina, kad kasatoriaus išsamiai kritikuojamiems įrodymams skundžiamame nuosprendyje nebuvo suteikta išimtinė įrodomoji reikšmė, o jie analizuoti kartu su kitais objektyviais bylos duomenimis. Taigi, kasatorius iš esmės siekia pakeisti apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą savu, jam palankiu vertinimu, kas, kaip minėta, nesuponuoja kasacijos pagrindų.

Kasaciniame skunde įvardyti pažeidimai grindžiami subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas ŠeškauskasDaiva Pranytė-ZalieckienėAlbinas Antanaitis