Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2022 m. spalio 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. M. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu, 2014 m. Tauragės AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00325-14, kuriame įtarimai padarius nusikalstamą veiką pareikšti O. M.. 2014-11-21 Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Taikant jam BK 64 ¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimas ir iš jo priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2014-11-21 Tauragės apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad O. M. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą. Šis nusikaltimas priskiriamas prie smurtinių nusikaltimų.

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Tauragės AVPK 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 22-IL-85-00425-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Skundžiamu Sprendimu netenkintas pareiškėjo prašymasir jam neišduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Atsakovas Tauragės AVPK skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog šio Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 04 29 įstatymas Nr. XIV-283, galioja nuo 2021 05 05) nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtik17inti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos, neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015).

Pabrėžtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ar leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai, atlieka policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus. Patikrinimai atliekami, sprendimas dėl leidimo laikyti ar leidimo nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Patikrinimų metu renkami duomenys, ar prašymą pateikęs asmuo buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, nusižengimus, ar asmuo baustas (nebaustas) už šiurkščius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus, teistas dėl įvykdytų neteisėtų veikų, ar asmens atžvilgiu buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Renkant bei fiksuojant patikrinimo rezultatus remiamasi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašais apie asmenį, Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus.

Kaip jau minėta, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki 10 metų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 27 d. apie 1 val. Tauragės r. Žygaičių sen. Žygaičių m., Žygaičių gatvėje prie parduotuvės, žodinio konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvą, o šiam pargriuvus, ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvą, taip nukentėjusiajam padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą - linijinį išilginį pakauškaulio (kaukolės pamato užpakalinės duobės) lūžį, galvos smegenų sukrėtimą bei dešinės ausies sumušimą. Minėtu nuosprendžiu pareiškėjui paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, nukentėjusiajam priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 467,44 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidos (b. l. 23-27).

Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikė 2022 m. gegužės 4 d. Pareiškėjas skunde išdėsto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (Įstatymo 2019-06-27 redakcija) ir Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021-04-29 Įstatymo pakeitimai) nuostatas bei pateikia savo įvertinimą, kad akivaizdu, jog 2021-04-29 Įstatymu pakeitus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, asmens teisinė padėtis pasunkėjo. Teismas pažymi, jog siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas „lex retro non agit“ (įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą - teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis pareiškėjo prašymo pateikimo ir Sprendimo priėmimo metu galiojančiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu. Atsakovas negalėjo taikyti Įstatymą, kuris pareiškėjo prašymo pateikimo, patikrinimų atlikimo ir Sprendimo priėmimo metu negaliojo.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas per paskutiniuosius 5 metus padarė 6 administracinius nusižengimus, tai charakterizuoja pareiškėją kaip linkusį daryti teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).

Apibendrindama ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, atsakovas visas faktines aplinkybes išsamiai išdėstė, Sprendime yra nurodyti taikyti teisės aktai, todėl konstatuojama, kad Sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius skundžiamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.