Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-318-436/2008

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-06-11
Bylos Nr.: 2A-318-436/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arūnas Rudzinskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
Ieškovas: V., V. J.
Atsakovas: A. J., I. M.
Advokatai: Inga Blaževičienė, Alfonsas Šarka

Civilinė byla Nr.2A-318-436/2008

Pirmosios instancijos teismo teisėjaVirginija Šeškuvienė

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1; 32.1; 99.3; 99.7; 99.9; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Nijolės Indreikienės, Leono Jachimavičiaus,sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,

dalyvaujant ieškovei V. J. , ieškovės atstovams advokatui Alfonsui Šarkai, atstovui pagal įgaliojimą P. J.,

atsakovams A. J. , I. M. , atsakovų atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. ir atsakovų A. J. bei I. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1833-329/2007 pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovams A. J. , I. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir vidinių ribų nustatymo, bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir kompensacijos už ją išmokėjimo bei pagal atsakovų I. M. ir A. J. patikslintą priešieškinį ieškovei V. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti 779 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarką, žemės sklypo vidines ribas, pagal ieškovės V. J. pasiūlymu 2006-03-28 UAB „Žemėtvarkos darbai“ specialistų sudarytą ir teismui pateiktą žemės sklypo projektą - planą ir paskirti ieškovei V. J. naudotis: bendru gyv. namu (1A2p) užstatytą žemės plotą P-47 kv. m.; bendrą naudojimosi taką, vedantį įėjimui į gyvenamąjį namą ir žemės plotą apėjimui aplink namą - 36 kv. m.; bendro naudojimosi priėjimą prie kanalizacijos šulinių P-10 kv. m., viso bendro ploto (140 kv. m.) 1/2 dalį, kurią -70 kv. m.; kiemą P-48 kv. m.; įvažiavimą P-64 kv. m.; daržą P-207 kv. m., viso bendro ploto 319 kv. m. (70 kv. m. + 319 kv. m. = 389 kv. m.) Atsakovams I. M. ir A. J. paskirti naudotis bendru gyvenamuoju namu (lA2p.) užstatytą žemės plotą P-47 kv. m. (l/2 dalį 94 kv. m.), bendrą naudojimosi taką vedantį įėjimui į gyvenamąjį namą ir žemės plotą apėjimui aplink namą - 36 kv. m.; bendro naudojimosi priėjimą prie kanalizacijos šulinių P-10 kv. m. (viso bendro naudojimosi žemės plotu 140 kv. m., kurio 1/2 dalį sudaro 70 kv. m.); kiemą P- 28 kv. m.; (3) kiemą, įvažiavimą ir daržą (B2) - 292 kv. m., bendro naudojimo plotą P 70 kv. m., viso bendro ploto 390 kv. m. (70 kv. m. + 320 kv. m. = 390 kv. m.), suteikiant atsakovams teisę prieiti prie jiems priklausančio ūkio pastato 5Ilp ir prie garažo 311šb l m nuo pastato sienos, kai jie prižiūrės ir remontuos tuos pastatus; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės garažą 2I1p (buvęs 2G1p), (duomenys neskelbtini) , jį paskiriant ieškovei natūra, o atsakovams išmokant piniginę kompensaciją kiekvienam po 1765 Lt. Nurodė, kad ji su atsakovais yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , bendraturčiai, jai priklauso nuosavybės teise 389 kv. m. žemės sklypo, o atsakovams - po 195 kv. m. Kadangi tarp bendraturčių yra nesutarimai, todėl ji prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ir vidines sklypų ribas pagal jos paruoštą ir teismui pateiktą 2006-03-28 UAB „Žemėtvarkos darbai“ projektą. Projektas padarytas pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, jis atitinka bendraturčiams priklausančias sklypo dalis. Ieškovė negali naudoti garažu 2I1p pagal paskirtį. Atsakovai garažu niekada nesinaudojo, o ieškovė šiuo garažu naudojasi nuo 1973 m. pagal žodinį buvusių savininkų susitarimą, atsakovai turi kitą garažą jiems priklausančioje sklypo dalyje. Atsakovų pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai pažeidžia jos teises – pagal pirmąjį projektą atsakovai nori iš jos nepagrįstai atimti 40 kv. m. žemės sklypo ir taip praturtėti jos sąskaita, o taip pat ji ir jos šeimos nariai negalėtų patekti prie namo paradinio įėjimo į jį, pagal antrąjį projektą ji taip pat negalėtų naudotis paradiniu įėjimu į namą ir jai siūlomas naudotis sklypas būtų iš dviejų dalių, o tai būtų nuostolinga, nes sumažėtų jos sklypo vertė, o taip pat ji negalėtų tinkamai naudoti tos atskiros žemės sklypo dalies, kadangi joje stovi atsakovų šiltnamis, rūkykla, auga vaismedžiai. Gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal atsakovų pateiktą UAB „Energetinių projektų centras“ paruoštą ir sudarytą planą, sudarytų ieškovei papildomas pinigines išlaidas ir kitus nepatogumus. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra nustatyta dar jų tėvų, buvusių gyvenamojo namo savininkų, pasirašytoje 1965-01-30 dovanojimo sutartyje, kuri įregistruota viešajame registre ir yra privaloma ir dabartiniams namo bendraturčiams. Name apie 3-4 m. yra atskira šildymo sistema, abiejuose aukštuose yra dujiniai katilai, rūsyje šildymo sistemos nėra. Rūsyje yra išlikęs bendras tik katilas ir stovi boileris. Ieškovė nesutinka su rūsio pertvarkymu, nes iš rūsio reikėtų iškelti vandentiekio, dujų įvadus. Pagal VĮ Registrų centro duomenis jai taip pat priklauso namo paradinis įėjimas, patalpa 1-9, 1-8. Todėl atsakovų pateiktas projektas pažeidžia jos teises ir interesus - jai nelieka įėjimo į namo pirmą aukštą. Užmūrijus durų angą patalpoje 1-8 ieškovė nebegalėtų patekti į rūsį ir į namo antrą aukštą. Ieškovė nesutinka daryti rekonstrukcijos net ir tokiu atveju, jei atsakovai viską darytų savo lėšomis, kadangi visi vamzdynų įvadai daryti ne seniai, kainavo didelis pinigines lėšas ir jie niekam netrukdo.

Atsakovai A. J. ir I. M. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) atidalinti jiems dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , pagal UAB „Energetinių projektų centras“ planą ir pastato dalių apskaičiavimo projektą ir nustatyti I. M. ir A. J. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas: R-l (4,84 kv. m.), R-6 (12,94 kv. m.), R-2-1 (7,88 kv. m.), 1-8 (2,57 kv. m.), 1-9 (4,62 kv. m.), II-1 (1,2 kv. m.), II-2 (4,54 kv. m.), II-3 (3,14 kv. m.), II-4 (9,4 kv. m.), II-5 (16,4 kv. m.), II-6 (16 kv. m.), II-7 (6,17 kv. m.) , II-8 (8,2 kv. m.) viso 97,90 kv. m. (0,522 dalys), ieškovei V. J. nustatyti nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas: R-3 (1,14 kv. m.), R-4 (5,23 kv. m.), R-2-2 (5,39 kv. m.), R-5 (19,26 kv. m.), 1-1 (1,22 kv. m.), 1-2 (5,46 kv. m.), 1-3 (10,03 kv. m.), 1-4 (3,09 kv. m.), 1-5 (6,37 kv. m.), 1-6 (16,2 kv. m.), 1-7 (16,32 kv. m.), viso 89,71 kv. m. (0,478 dalys); 2) įpareigoti ieškovę V. J. , pusiau, bendromis lėšomis kartu su atsakovais I. M. ir A. J. pagal UAB „Energetinių projektų centras“ planą, pastatyti sieną patalpoje pažymėtoje R-2, savo lėšomis iškirsti durų angą tarp patalpos plane pažymėtos R-2-2 ir patalpos R-5 bei perkelti vandentiekio įvadą ir vamzdžius iš patalpos plane pažymėtos R-2-1; 3) įpareigoti atsakovus I. M. ir A. J. , pusiau, bendromis lėšomis kartu su ieškove V. J. , pagal UAB „Energetinių projektų centras“ planą, pastatyti sieną patalpoje pažymėtoje R-2, savo lėšomis užmūryti durų angą, esančią tarp patalpų, plane pažymėtų R-5 ir R-2-1 bei užmūryti durų angą, esančią patalpoje, pažymėtoje 1-8; 4) nustatyti 0,0779 ha žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) : (duomenys neskelbtini) ., esančio (duomenys neskelbtini) , naudojimo tvarką pagal pateiktą 2007-05-10 UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoštą projektą, nustatant V. J. naudotis žemės sklypo plotu pažymėtu plane: „C1“ - 103 kv. m., „C2“ - 111 kv. m., „C3“ - 97 kv. m., A. J. ir I. M. žemės sklypo plotu pažymėtu plane: „B1“ - 196 kv. m., „B2“ -II6 kv. m. ir paliekant šalims naudotis bendrai žemės sklypo plotu pažymėtu plane: „A1“, „A2“ - viso 156 kv. m.; 5) nustatyti servitutą, suteikiantį atsakovams I. M. ir A. J. teisę naudotis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalimi, UAB „Žemėtvarkos darbai“ plane pažymėtu raide „C2“ - 1 m. nuo pastato sienos, kai jie prižiūrės ir remontuos prie šio sklypo ribos esančius ūkinį pastatą, plane pažymėtą Nr. 5I1p, unikalus (duomenys neskelbtini) garažą, plane pažymėtą Nr. 3I1šb, unikalaus (duomenys neskelbtini) ir plane pažymėtu raide „C1“ - kai prižiūrės ir remontuos kanalizacijos šulinius; 6) nustatyti, kad kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) , atsakovai I. M. , A. J. ir ieškovė V. J. naudosis tokia tvarka - tam, kurio sklypo dalyje jie yra. Nurodė, kad ieškinys dėl vidinių ribų nustatymo negali būti nagrinėjamas, remiantis CK 4.45 str., nes ieškovė ir atsakovai yra bendrasavininkiai vieno bendro žemės sklypo, o ne atskirų sklypų, todėl kilęs ginčas tarp šalių yra dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo gali būti sprendžiamas tik išsprendus gyvenamojo namo padalijimo klausimą. Atsakovų šeima daug kartų siūlė atsidalinti turtą, tačiau ieškovės šeima vengė susitikimų ir susitarimų. 2001 m. dėl nesutarimų atsakovai įsivedė atskirus vandentiekio ir dujų įvadus su atskirais apskaitos skaitikliais. Namas turi du priestatus. Ieškovės ir atsakovų šeimos naudojasi atskirais įėjimais. 1970 m. į rūsį buvo atvestas gamtinių dujų įvadas, todėl kuro patalpa, kuri pagal 1965-01-30 dovanojimo sutartį buvo paskirta naudotis bendrai, buvo rekonstruota į patalpas R-3, R-4. Nuo tada ieškovės šeima į rūsį patenka R-4 patalpoje esančiais atskirais laiptais. Brolių A. ir J. J. susitarimu buvo padaryta rekonstrukcija priestate 2Ap. Šis priestatas buvo be durų ir be langų, tik kolonos ir antrame aukšte balkonas. Atsakovų tėvas įrengė patalpą 1-9, o ieškovė šiuo įėjimu niekada nesinaudojo. 1965 m. dovanojimo sutartimi buvo nustatyta, kad A. J. naudosis antru aukštu ir vakarine pusrūsio namo dalimi, o J. J. naudosis pirmu aukštu ir rytine namo pusrūsio dalimi, pagal tokią tvarką gyvenamuoju namu buvo ir yra naudojamasi iki šiol. Ieškovė ir jos šeima paradiniu įėjimu niekada nesinaudojo, į visas patalpas, kuriomis naudojasi ieškovė ir jos šeimos nariai, galima patekti per kitą įėjimą, rytinėje namo pusėje, kuriuo ieškovė visada naudojosi ir naudojasi. Faktiškai šalys šiuo metu turi tik vieną bendrojo naudojimo patalpą rūsyje R-2. Atsakovų pateiktas UAB „Energetinių projektų centras“ atidalinimo planas - projektas nepažeis ieškovės teisių ir interesų, nes jis atliktas pagal faktinę patalpų naudojimosi tvarką, o atlikus nesudėtingus rekonstrukcinius darbus neliks bendro naudojimo patalpų. Kadangi pertvarkymus pagal pateiktą projektą reikia atlikti tiek ieškovei priklausančiose patalpose, tiek ir atsakovams priklausančiose patalpose, todėl jie prašo įpareigoti ir ieškovę prisidėti savo lėšomis prie pastato rekonstrukcijos. Atsakovai nesutinka su ieškovės pateiktu projektu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi šis projektas pažeidžia jų interesus – griauna nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, projektas yra su klaidomis ir neatitinka protingumo, sąžiningumo, faktinio naudojimosi principų, taip pat turimo nekilnojamojo turto, jame nenumatyta, kaip atsakovai pateks į bendro naudojimo kiemo statinius - kiemo aikštelę, stoginę, tvorą. Tarp šalių jau yra susiklosčiusi tokia tvarka, kad nė viena iš šalių nesinaudoja ta žemės sklypo dalimi, kuria naudojasi kita šalis, todėl nėra tikslinga priimti ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą. Be to, atsakovai negalės patekti į jiems ir ieškovei dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą 2I1p (buvęs 2Glp). Pagal ieškovės pateiktą projektą jos dalis naudojamo žemės sklypo didinama taip, kad jai atitenka visas vidinis kiemas, kuris yra daug didesnės vertės, nei atsakovams suformuojamas ilgas ir siauras sklypas. Be to, jei naudojimo žemės sklypu tvarka būtų nustatyta pagal ieškovės pateiktą projektą, vandens vamzdžiai, kanalizacijos vamzdžiai esantys po žeme, kuriais atsakovai naudojasi, atsirastų ieškovei priskirtoje žemės sklypo dalyje. Turi būti palikta galioti 1988 m. teismo sprendimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp buvusių ankstesnių ginčo sklypo naudotojų, kuri atitinka ir dabartinę faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, nedalinti naujai šio sklypo, o padalinti tik šiuo metu esamą papildomą sklypo plotą ir paskirti ieškovei papildomai iš jo prie jos jau naudojamo sklypo dar 97 kv. m. Ieškovei paskyrus tą sklypo dalį, kurioje yra atsakovų šiltnamis, jį būtų galima nukelti, tačiau atsakovai paliktų jį ieškovei, o rūkykla yra bendro naudojimo. Iš pateiktų žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projektų matyti, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančių ūkinio pastato 5I1p ir garažo 3I1šb sienos ribotųsi su ieškovės žemės sklypo riba, todėl jie neturėtų galimybės, reikalui esant prieiti prie šių pastatų sienų juos prižiūrint ir remontuojant, todėl turi būti nustatytas servitutas, suteikiantis atsakovams teisę naudotis sklypo dalimis, pažymėtomis plane raide C2, 1 m nuo pastato sienos (kai atsakovai prižiūrės ir remontuos prie šio sklypo skiriamosios ribos esančius pastatus: ūkinį pastatą 5Ilp ir garažą 3I1šb) ir C1 (kai atsakovai prižiūrės ir remontuos kanalizacijos šulinius). Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu garažu 2I1p, šiuo metu naudojasi tik ieškovė, tačiau atsakovai padidintų jį, atsitvertų sienas ir galėtų taip naudoti pagal paskirtį. Anksčiau atsakovai juo nesinaudojo, nes ieškovė neleido. Kanalizacijos šuliniai, esantys prie namo, turi būti paskirti naudotis bendrai, o kiti kiemo statiniai paskirti naudotis tam, kurio sklypo dalyje jie yra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino dalinai. Nurodė, kad ieškovė V. J. ir atsakovai I. M. ir A. J. yra bendraturčiai 0,0779 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t. 161-163 l., prie bylos prijungta Namų valdos techninės apskaitos byla). Ieškovei 2005-09-20 Kauno miesto 19 notaro biuro notaro patvirtintos dovanojimo sutarties pagrindu priklauso asmeninės nuosavybės teise 389/779 dalys iš 0,0779 ha žemės sklypo, ½ dalis pastato - gyvenamojo namo 1A2p, ½ dalis pastato - garažo 2I1p (buvęs 2G1p), ½ dalis kiemo statinių – tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, rūkyklos, kanalizacijos šulinių, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t. 13-15, 161-163 l.). Atsakovams I. M. ir A. J. 2007-01-26 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise kiekvienam priklauso po 195/779 dalis 0,0779 ha žemės sklypo, o 2002-02-18 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu nuosavybės teise kiekvienam priklauso po ¼ dalį pastato - gyvenamojo namo 1A2p, ¼ dalį pastato - garažo 2I1p (buvęs 2G1p), ½ dalį ūkinio pastato 5I1p, ½ dalį garažo 3I1šb, ¼ dalį kiemo statinių – tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, rūkyklos, kanalizacijos šulinių (1 t. 157-160, 161-163 l.). Ginčo namų valdos statytojas buvo ieškovės tėvas J. J. , kuris 1965-01-30 Kauno valstybinės notarinės kontoros notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi savo broliui (atsakovų tėvui) A. J. , padovanojo ½ idealinę dalį mūrinio dviejų aukštų su dviem priestatais, su dviem pusrūsiais gyvenamojo namo, kuriame tuo metu viso buvo 5 kambariai ir 1 virtuvė, bendro naudingo ploto 176,25 kv. m., tame tarpe 74,32 kv. m. gyvenamojo ploto su kiemo įrengimais. Šios sutarties 3 p. buvo nustatyta ir naudojimosi namu tvarka, pagal kurią A. J. nuolatiniam naudojimuisi suteikiamas gyvenamojo namo visas antras aukštas, vakarinėje namo pusrūsio dalyje esanti patalpa 1-19/12,94 kv. m. ir vakarinė pusė daržo - sodo. Dovanojimo sutartyje taip pat buvo numatyta, kad kiemu, jo įrengimais, namo aukštu, katiline su patalpa kurui, laiptais ir kitomis bendro naudojimosi vietomis šalys naudosis bendrai (1 t. 12 l.). Buvę gyvenamojo namo savininkai J. J. ir A. J. mirę. Po gyvenamojo namo dalies 1965-01-30 dovanojimo sutarties, name buvo atliekamos rekonstrukcijos, dėl kurių bendrasis namo plotas nuo 176,25 kv. m. padidėjo iki 188,08 kv. m., buvo sukurtos patalpos 1-9 ir 1-8 priestate 2Ap, rūsyje buvusi bendro naudojimo katilinės patalpa kurui buvo pertvarkyta, įvedus name gamtines dujas, sukurtos naujos rūsio patalpos, o bendram naudojimui liko patalpa R-2, kurioje liko sena katilinė. Ieškovė ir atsakovai yra garažo 2I1p bendraturčiai – ieškovei priklauso ½ dalis šio garažo, o atsakovams – po ¼. Iš prijungtos prie bylos Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad pastatas 2I1p yra garažas. Ieškovė taip pat įvardija jį kaip garažą. Atsakovai, teigdami, kad šis statinys tėra tik ūkinis pastatas, nepateikė jokių įrodymų, nuginčijančių statinio (garažo) 2I1p paskirtį, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius dėl šio statinio 2I1p teisinio statuso. Teismas nurodė, kad garažo paskirtis yra laikyti jame transporto priemones, ginčo garažo plotas nėra didelis – 29 kv. m. ir atsižvelgiant į tai, kad tarp bendraturčių vyksta ilgalaikiai nesutarimai, tikslinga atidalinti garažą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kadangi bendraturčiams padalinti garažą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai nėra galimybės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šis statinys yra vienintelis pagalbinis namų valdos pastatas, kurio dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o atsakovų nuosavybėje yra dar du pagalbiniai pastatai (5I1p ir 3I1šb), teismas sprendė, kad atidalinus garažą, jis natūroje visas paskiriamas ieškovei, o atsakovams priteisiama piniginė kompensacija kiekvienam po 1765 Lt, nors atsakovai ir nesutiko su garažo vidutine rinkos verte - 7060 Lt, tačiau jos nenuginčijo. Teismas nurodė, kad sklypo ribos galėtų būti nustatomos, jeigu ieškovė būtų reiškusi reikalavimą atidalyti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškovės reikalavimą nustatyti vidines sklypo ribas, laikė kaip reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovai su ieškovės siūlomu naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu nesutinka. Bylos eigoje atsakovai teikė du pasiūlymus kaip turėtų būti nustatytas naudojimais ginčo sklypu, tačiau ieškovė nė su vienu iš jų projektu nesutiko. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus projektus (1 t. 16, 112, 2 t. 70 l.), sprendė, kad nė vienas iš jų nėra geras, nėra optimaliai išlaikantis šalių interesų pusiausvyrą. Tačiau šalims nepateikus daugiau kitų galimų variantų, teismas kilusiam ginčui spręsti pasirinko ieškovės teismui pateiktą 2006-03-28 UAB „Žemėtvarkos darbai“ specialistų sudarytą projektinį pasiūlymą, kadangi šis pasiūlymas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo, racionalumo, patogumo ir nuosavybės valdymo ir naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus ir mažiausiai pažeidžia šalių teises ir jų interesus. Atsakovų pateiktus pasiūlymus teismas atmetė ir nurodė, kad pagal atsakovų pateiktą 2006-11-02 sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą (1 t. 112 l.) nebūtų išlaikyta interesų pusiausvyra ir ieškovei atitektų naudotis net 40 kv. m. mažesnis sklypas, negu jai priklauso nuosavybės teisės (389 kv. m.). Ieškovė nesutinka už prarastą nuosavybę gauti kompensaciją. Pagal atsakovų pateiktą 2007-05-10 sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą (2 t. 70 l.) būtų pažeistas racionalumo, patogumo ir nuosavybės valdymo ir naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, kadangi ieškovei siūlomas paskirti naudotis žemės sklypas būtų skaldomas į 2 nesusisiekiančius tarpusavyje gabalus, kuriuos skirtų atsakovams paskirtas naudotis žemės sklypas, o tai sukeltų didelių nepatogumų šalims, įvertinant jų ilgai trunkančius konfliktiškus šalių tarpusavio santykius. Taip pat atmetė atsakovų prašymą vadovautis nusistovėjusia žemės sklypo naudojimosi tvarka, nustatyta 1988 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu tarp buvusių ankstesnių žemės sklypo naudotojų, kadangi minėtu teismo sprendimu buvo nustatyta žymiai mažesnio ploto (187 kv. m. + 187 kv. m. + 61 kv. m.) naudojimosi tvarka, o iš pateiktų byloje teismų sprendimų (1 t. 18-20 l., 2 t. 29-38 l.) seka, kad atsakovai ir iki jų buvęs žemės sklypo naudotojas A. J. faktiškai naudojosi didesne žemės sklypo dalimi. Priešingai, teismas sprendė, kad ieškovės pasiūlytas projektas atitinka bendraturčių turimas nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje žemės sklypo nuosavybėje, neesmingai pasikeičia jau nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, nustačius atsakovams servitutus į ieškovei skiriamą naudotis sklypo dalį, mažiausiai nukentės šalių interesai, mažiausiai kils šalims nepatogumų nuosavybės valdyme. Taigi įvertinus visus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovei V. J. skirtinas naudotis žemės sklypas jos pateiktame 2006-03-28 UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoštame projekte (1 t. 16 l.) pažymėtas raide „C“ , kurio plotas 319 kv. m., ir ½ dalis 140 kv. m. bendro naudojimo žemės sklypo, pažymėto raide „A“; iš viso 389 kv. m., o atsakovams I. M. ir A. J. skirtina naudotis žemės sklypais, pažymėtais raidėmis „B1“, kurio plotas 28 kv. m., „B2“, kurio plotas 290 kv. m., ir ½ dalimi 140 kv. m. bendro naudojimo žemės sklypu, pažymėtu raide „A“; iš viso 390 kv. m. Minėtame Žemės sklypo projekte ir priede (1 t. 16-17 l.), nurodoma, kad ieškovei nuosavybės teise bendras žemės plotas sudaro: gyvenamojo namo užstatytas plotas – P-94 kv. m., bendro naudojimo priėjimo prie namo takas ir 1 m. ploto apėjimas aplink gyv. namą P-36 kv. m., bendro naudojimosi priėjimas prie kanalizacijos šulinių P-10 kv. m. Viso bendro naudojimosi žemės plotas-140 kv. m., pažymėta plane raide „A“. Po ½ šio ploto -70 kv. m. priklauso šalims bendro naudojimosi teise.(1) kiemas P-48 kv. m., (1) įvažiavimas P-64 kv. m., daržas P.207 kv. m. (319 kv. m. + 70 kv. m.) = 389 kv. m. žemės plotas priklauso ieškovei. Atsakovų žemės plotą sudaro: kiemas B1 28 kv. m., kiemas (3), įvažiavimas ir daržas B-2, sudaro-292 kv. m ir bendro naudojimosi plotas P-70 kv. m. Viso : 390 kv. m. ploto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančių ūkinio pastato 5I1p ir garažo 3I1šb sienos ribojasi su ieškovei paskirtu naudotis žemės sklypu, kad jie galėtų reikalui esant prieiti prie šių pastatų sienų juos prižiūrėti ir remontuoti, tenkinant atsakovų priešieškinio reikalavimą, teismas nustatė servitutą ieškovės sklype, plane pažymėtame raide „C1“ - 1 m nuo pastato sienos, kai atsakovai prižiūrės ir remontuos prie šio sklypo skiriamosios ribos esančius pastatus: ūkinį pastatą 5Ilp ir garažą 3I1šb, o taip pat nustatė servitutą ieškovei paskirtame sklype, plane pažymėtame raide „C1“, kai atsakovai prižiūrės ir remontuos kanalizacijos šulinius ir vamzdynus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (1 t. 18-20, 147, 151, 152-154, 2 t. 29-32, 33-38, 3 t.39-40 l.), o taip pat šalių elgesio proceso metu, teismas nustatė, kad konfliktiniai santykiai tarp jų dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdomo turto vyksta nuo 1988 m.– vyko eilė teisminių procesų. Atsakovai pateikė 2007-02-02 UAB „Energetinių projektų centras“ paruoštą gyvenamojo namo pirmo, antro aukštų bei rūsio planą ir pastato dalių apskaičiavimo projektą, kurie atitinka faktinę šalių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką bei atitinka bendrasavininkių dalis. Iš pateikto plano - projekto akivaizdu, kad po patalpų rekonstrukcijos neliks bendro naudojimo patalpų, o tai užtikrins šalims galimybę ateityje išvengti konfliktų ir nesutarimų. Byloje dalyvavusi KAVA atstovė patvirtino, kad atlikus pasiūlytame projekto eskize patalpos R-2 nešančiosios sijos nurodytus sutvirtinimo darbus, būtų galima iš bendro naudojimo patalpos R-2 įrengti dvi atskiras izoliuotas patalpas be žalos visam statiniui. O vandentiekio įvadų ir vamzdynų perkėlimas būtų galimas suderinus projektą su atitinkamomis žinybomis – UAB „Kauno vandenys“. Atsakovai pateikė šias aplinkybes patvirtinančius raštus iš UAB „Kauno vandenys“ ir AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo. Ieškovė teigė, kad atidalinus patalpas pagal atsakovų projektą, bus pažeistos jos teisės – ji negalės naudotis paradiniu įėjimu į namą, patalpomis 1-8 ir 1-9, tačiau nepasiūlė jokio kito galimo ginčo sprendimo varianto. Byloje apklausti liudytojai Č. T. V. J. , A. U. , S. P. B. patvirtino atsakovų nurodytas aplinkybes, kad name padaryta eilė rekonstrukcijų, kad apie 1970 m. buvo rekonstruota rūsio patalpa, kuria naudojosi broliai Antanas ir J. J. , buvo padarytos patalpos R-3 ir R-4, nuo tada ieškovės šeima į rūsį patenka R-4 patalpoje esančiais atskirais laiptais, brolių susitarimu buvo padaryta rekonstrukcija priestate 2Ap, nes šis priestatas buvo be durų ir be langų, tik kolonos ir antrame aukšte balkonas, o atsakovų tėvas įsiruošė patalpą 1-9, ieškovė šiuo įėjimu ir patalpomis 1-9, 1-8 niekada nesinaudojo. Tai, kad šalys turi atskirus įėjimus į namą, patvirtina ir prie bylos prijungta Namų valdos techninės apskaitos byla. Todėl teismas sprendė, kad patenkinus atsakovų reikalavimą, nebus pažeistos ieškovės teisės, kadangi nesikeis faktiškai nusistovėjusi patalpų naudojimosi tvarka, šalys galės laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti joms atitekusia pastato dalimi. 1965-01-30 dovanojimo sutartis negali būti besąlygiškai privaloma bendraturčiams sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčą, nes joje buvo nustatyta tik patalpų naudojimosi tvarka, o atidalijant nuosavybę negali likti bendro naudojimo patalpų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kategoriškai atsisako dalyvauti savo lėšomis patalpų rekonstrukcijoje, todėl siekiant sumažinti tolimesnius galimus tarp šalių konfliktus vykdant teismo sprendimą, atsakovų prašymą dėl rekonstrukcijos atlikimo teismas tenkintino dalinai – įpareigojant tik atsakovus jų pačių lėšomis atlikti šiuos darbu. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką ir atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas tenkino atsakovų priešieškinio reikalavimą ir kiemo įrenginius - kanalizacijos šulinius- paskyrė šalims naudotis bendrai, o kitus kiemo statinius - tvorą, stoginę, kiemo aikštelę, rūkyklą - atsakovams I. M. , A. J. ir ieškovei V. J. paskyrė naudotis ta šių įrenginių dalimi, kurio sklypo dalyje jie yra. Kadangi ieškinį ir priešieškinį teismas patenkino dalinai, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 str., 88 str., 93 str.) Ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteisė 146 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio ir 1000 Lt turėtų išlaidų byloje dalyvavusio advokato suteiktai pagalbai apmokėti. Atsakovės I. M. naudai priteisė iš ieškovės V. J. 400 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, 866,40 Lt turėtų išlaidų byloje dalyvavusio advokato suteiktai pagalbai apmokėti, 133,32 Lt turėtų išlaidų už antstolio atliktą darbą, 543,36 Lt už geodezinių matavimų atlikimą. Atsakovo A. J. naudai iš ieškovės priteisė 333,32 Lt jo turėtų išlaidų byloje dalyvavusio advokato suteiktai pagalbai apmokėti. Teismas sprendė, kad kitos atsakovo A. J. turėtos išlaidos (404 Lt – 2 t. 150-155 l.) nėra susiję su ieškiniu ir priešieškiniu, todėl nepriteistinos. Taip pat iš kiekvieno iš šalių priteisė valstybės naudai po 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 93 str., 96 str.)

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. J. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. priimto sprendimo dalį, kuria atidalinta dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojoje namo, esančio (duomenys neskelbtini) , pagal UAB „Energetinių projektų centras“ sudarytą ir teismui pateiktą preliminarų rekonstrukcijos projektą ir pastato dalių apskaičiavimo projektą ir atsakovų priešieškinį šioje dalyje atmesti kaip neturintį ryšio su ieškovės pareikštu ieškiniu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės – garažo, pažymėto ženklu 21Ip (buvęs 2G1p); palikti nepakeistą teismo sprendimą dalyje, kuria nustatyta 779 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarka ir ieškovei paskirta naudotis 389 kv. m. žemės sklypu; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo; padidinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino 500 Lt; nepriteisti iš ieškovės atsakovams jų turėtų 543,36 Lt išlaidų už geodezinių matavimų atlikimą; priteisti iš atsakovų sumokėtą žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą. . Nurodo, kad: 1) nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinį dėl atidalinimo gyvenamojo namo patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Energetinių projektų centras“ sudarytą planą, kadangi jis neatitinka 2002-07-01 įsigaliojusio Statybos įstatymo reikalavimų. Atsakovai norėdami atlikti patalpų rekonstrukciją, privalėjo turėti kito bendraturčio sutikimą, leidimą darbams vykdyti. Tokių dokumentų atsakovai teismui nepateikė; 2) teismas atidalindamas bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, neišsprendė pastogėje esančių bendrų patalpų naudojimosi ir atidalijimo klausimo; 3) teismas atidalindamas bendrąją dalinę nuosavybę atėmė ieškovei teisę naudotis patalpomis 1-8, 1-9, esančiomis pirmame namo aukšte ir bendro naudojimosi laiptine, vedančia į namo pastogėje esančias patalpas, kurios priklauso ir ieškovei; 4) teismas be pagrindo atsakovams suteikė teisę ir leido užmūryti pirmame namo aukšte durų angą, patalpoje 1-8, nes būtų pažeista ieškovės nuosavybės teisė naudotis patalpomis 1-8, 1-9, be to ji negalės patekti pro duris į patalpą 1-9; 5) teismas nepagrįstai suteikė atsakovams teisę rūsio patalpoje R-2 iškirsti laikančioje sienoje durų angą, pastatyti pertvarą minėtoje patalpoje ir užmūryti durų angą sienoje, tarp patalpų R-2-1 ir R-5 bei perkelti vandentiekio įvadą ir vamzdžius. Toks rūsio patalpos pertvarkymas nėra būtinas ir reikalingas ir dėl to ieškovė netektų galimybės prižiūrėti kamino tvarkingumą bei kanalizacijos vamzdyną patalpoje R-2; 6) teismas priimdamas sprendimą neatkreipė dėmesio, kad patalpų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta 1965-01-30 dovanojimo sutartimi. Sutartis įregistruota viešajame registre, todėl keisti gyvenamame name patalpas nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu atsakovai A. J. ir I. M. prašo panaikinti 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje ir priimtini naują sprendimą - ieškovės V. J. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir garažo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos už jį sumokėjimo atmesti, priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos patenkinti, panaikinti sprendimo dalį dėl servitutų nustatymo vamzdynams kai jie prižiūrimi ir remontuojami, kitoje dalyje palikti galioti priimtą 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad: 1) priimdamas sprendimą teismas nevertino atsakovų pateikto rašytinio įrodymo - topografinės nuotraukos (1 t. b. l. 166,167), kurioje yra nurodytos komunikacinių tinklų išsidėstymo vieta ginčo sklype, tuo teismas pažeidė atsakovų teises bei interesus, kadangi visos atsakovų pravestos komunikacijos (vandens vamzdžiai, kanalizacijos vamzdžiai, dujų įvado vamzdžiai, elektros įvadas) atsirado ieškovės žemėje ir toks sprendimas gali tik didinti ginčus tarp šalių ateityje. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 1988 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi šalys taip ir naudojosi žemės sklypu, taip atsakovai vedė komunikacinius įrenginius, kuriais tik jie ir naudojasi. Taip pat teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kad jei bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, būtina paskirti naudotis žeme, taip, kad šie statiniai, įrenginiai liktų jo valdyme, o kitam bendraturčiui turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-964/2003); 2) teismas nevertino atsakovų pateikto rašytinio įrodymo 2007-09-11 UAB „Žemėtvarkos darbai“ plano, kuris įrodo, kad pateiktas ieškovės projektas yra netikslus, jame neteisingai nurodyta kanalizacijos šulinių dislokacijos vieta. Iš atsakovų pateikto plano matyti, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės projektą, kanalizacijos šuliniai neatsiranda priskirtoje bendro naudojimo žemėje. Taip pat teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kad teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis, ji nustatoma aiškiai parodant projekte bendrasavininkiams tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, o būtent taip ir yra parengtas atsakovų pateiktas projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-956/2003); 3) pagal ieškovės pateiktą projektą atsakovams priskiriamas naudotis žemės sklypas suskaldomas į 2 nesusiekiančius tarpusavyje gabalus. Taip pat teismas visiškai nevertino atsakovų argumento, kad ieškovė, atsakovų iki šiol naudotos žemės sklypo dalies sąskaita, didina savo žemės sklypą, tokiu būdu atsakovams atitenka tik sklypo dalis esanti prie tvoros, o ieškovei atitenka žemės sklypo dalis esanti sklypo vidutyje, t. y. visas vidinis kiemas. Teismas nevertino liudytojos V. J. parodymų, kuri nurodė, kad jeigu naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal ieškovės projektą, tai atsakovams atitenkančio žemės sklypo dalies plotis būtų 4 m.; 4) teismas priimdamas sprendimą atidalinti pastatą 211p iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant ieškovei garažą natūra, o atsakovams išmokant kompensaciją po 1765 Lt, be jų sutikimo, pažeidė atsakovų nuosavybės teises, nes priteisti kompensaciją be savininko sutikimo galima, tik tada kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus (išskirti natūra); 5) nei atsakovai, nei ieškovė nereiškė reikalavimo nustatyti servitutą, suteikiantį teisę atsakovams naudotis ieškovės žemės sklypo dalimi, kai bus prižiūrimi ir remontuojami sklype esantys vamzdynai, todėl teismas priimdamas sprendimą peržengė byloje pareikštus reikalavimus, pažeisdamas CK 265 str. 2 d.

Atsiliepimu į ieškovės V. J. apeliacinį skundą atsakovai I. M. ir A. J. prašo ieškovės V. J. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 1) kiekvienas bendraturtis turi teisę atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o jei nesutariama dėl atidalijimo būdo, teismas išsprendžia ginčą sprendimu, pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį (CK 4.80 str.). Atidalinant dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtas turi būti atidalytas taip, kad šalys galėtų laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti joms atitekusia turto dalimi, t. y. negali likti bendrai naudojamų patalpų, o atsakovų pateiktas UAB „Energetinių projektų centras“ projektinis pasiūlymas nepažeidžia ieškovės teisių bei teisėtų interesų bei atitinka nuosavybės dalis; 2) pastogė nėra įregistruota viešajame registre, todėl negali būti sprendžiamas ir jos atidalinimo klausimas; 3) pirmame namo aukšte esanti patalpa 1-9 yra veranda ir kartu yra atsakovų naudojamas įėjimas į namą, ieškovė tiek į namą, tiek į rūsį (į jai priklausančias gyvenamąsias patalpas) patenka per patalpas pažymėtas 1-2, 1-1, o iš patalpos 1-9 nėra galimybės patekti į namo pastogę, tai patvirtina prie bylos prijungtas namo planas; 4) teismas pagrįstai nusprendė užmūryti pirmame namo aukšte durų angą, patalpoje 1-8, kadangi atidalijant namą iš bendrosios dalinės nuosavybės turi nebelikti bendro naudojimo patalpų; 5) kanalizacijos vamzdynų patalpoje R-2 nėra, kaminas nėra naudojamas, be to iš namo plano matyti, kad esant reikalui prižiūrėti kaminą ieškovė turės galimybę; 6) 1965-01-30 dovanojimo sutartyje nustatyta tik patalpų naudojimosi tvarka, o atidalijant nuosavybę negali likti bendro naudojimo patalpų; 7) atlikti geodeziniai matavimai buvo prijungti prie civilinės bylos kaip rašytiniai įrodymai, jais atsakovai rėmėsi nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, todėl tai yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos.

Atsiliepimu į atsakovų I.M. ir A. J. apeliacinį skundą ieškovė V. J. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:1) pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo planą, ieškovei priklausantis 389 kv. m. žemės sklypo plotas, dalijamas į dvi atskiras nesusisiekiančias žemės dalis. Žemės sklypo plote, pažymėtame plane „C3“ 97 kv. m. yra atsakovų statiniai - šiltnamis, rūkykla, o tai sudarytų šalims galimus nepatogumus, nesutarimus; 2) 2007-02-02 UAB „Energetinių projektų centras“ planas sumažina ieškovės nuosavybės teises į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį. Pirmame aukšte, užmūrijus duris, patalpoje pažymėtoje ženklu 1-8 ir patalpoje 1-9, sumažėja ieškovei priklausantis plotas - 7,19 kv. m., taip pat ieškovė netektų teisės naudotis bendra laiptine, laiptais vedančiais į namo pastogėje, esančias bendras patalpas bei atimama galimybė ieškovei prižiūrėti kaminą, dujų įdėklą, esantį kamine, atlikti namo stogo remontą, užtikrinti saugą, gaisro atveju, taip pat atimama galimybė ieškovei ir jos šeimos nariams įeiti į patalpas, esančias pirmame namo aukšte iš lauko pusės, pro namo centrines duris. Taip pat pagal šį planą lieka bendro naudojimosi patalpos: laiptinė, pastogė, stogas, pamatai, žemės sklypas ir kiti esantys žemės sklype statiniai; 3) UAB „Energetinių projektų centras“ planas neatitinka teisinių normų, reikalavimų ir yra nesuderintas su kitu bendrasavininkiu, negautas jo sutikimas, nesudarytas projektas, sąmata, statybos darbams vykdyti, kurį privalo turėti asmuo, norintis vykdyti namo patalpų rekonstrukcijos darbus, taip pat turi būti suderintas su Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriumi ir gautas leidimas statybų darbams vykdyti; 4) teismas be pagrindo įpareigojo ieškovę asmeninėmis lėšomis pastatyti sieną patalpoje, pažymėtoje R-2, užmūryti durų angą patalpoje 1-8, nes ji nėra statybos darbų specialistė; 5) 1965-01-30 dovanojimo sutartimi yra nustatyta patalpų naudojimosi tvarką, kuria bendraturčiai naudojasi iki šiol. Ši sutartis įregistruota viešame registre, todėl jos vykdymas yra privalomas šalims (CK 4.72 str., CK 4.81 str. 1, 2d.); 6) ieškovė nereiškė reikalavimo atidalinti bendrą dalinę nuosavybę, tačiau sutinka, kad kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atsidalinti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ji sutinka išmokėti piniginę kompensaciją atsakovams, atsidalijant jiems priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (gyvenamąjį namą, statinius, žemės sklypą, inžinerinius įrenginius).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Šią sprendimo dalį skundžia tik ieškovė. Jos apeliacinio skundo argumentus dėl šios sprendimo dalies kolegija pripažįsta nepagrįstais. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; taip įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamoje byloje šalys konfliktuoja dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu, garažu tvarkos ir dėl gyvenamojo namo bei garažo atidalijimo nesutaria. Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka. Bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta CK 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta iš esmės vienintelė būtina sąlyga, kai negalimas daikto padalijimas natūra - kai dėl tokio padalijimo padaroma neproporcinga žala daikto paskirčiai. Taigi nustatytas reikalavimas ieškoti tokio daikto padalijimo varianto, kuriuo kiek galima būtų išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo. Tačiau įstatymų leidėjas numato galimybę, kad, padalijant daiktą, jam gali būti padaryta kokia nors žala ir jei tokia žala padaroma, tačiau ji nėra neproporcinga daikto paskirčiai, nėra kliūčių daiktą padalyti. Nagrinėdamas bylą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas daikto padalijimo projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų; kai daikto padalijimas susijęs su tam tikrais daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimais, teismas patikrina, ar planuojami esminiai pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reikalavimus, ar yra suderinti su atitinkamomis priežiūros institucijomis. Nagrinėjamojoje byloje atsakovai savo reikalavimą padalinti gyvenamąjį namą grindžia UAB „Energetinių projektų centras“ planu (t.1., b.l. 165). Pirmosios instancijos teismas šį planą laikė leistinu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad gyvenamojo namo atidalijimas galimas be neproporcingos žalos daiktui. Apeliacinės instancijos teismo pasiūlymu atsakovai pateikė papildomus įrodymus, kurie papildomai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje atidalijant atsakovų dalį iš bendrosios dalinės su ieškovės nuosavybės – gyvenamojo namo dalis, kokia nors žala daiktui – minėtam gyvenamajam namui nebus padaryta. Po atidalijimo faktinė padėtis iš esmės nesikeičia, kiekviena iš šalių naudosis savo nuosavybe tiek pat, kiek naudojosi iki atidalijimo, pasikeičia tik teisinė situacija, nes atsiranda savarankiški civilinės apyvartos objektai. Ieškovės apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovų pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, paneigia atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai gauti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus ir Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog atidalijus gyvenamąjį namą ji neteks teisės naudotis pirmo aukšto patalpomis 1-8, 1-9, namo pastoge ir laiptine, vedančia į namo pastogėje esančias patalpas taip pat nepagrįsti. Pastogės patalpos nėra registruotos viešajame registre, todėl negali būti sprendžiamas klausimas dėl jos atidalijimo. Iš namo plano matyti, kad iš patalpos 1-9 negalima patekti į namo pastogę, o neužmūrijus patalpoje 1-8 durų angos bei nepertvarkius rūsio patalpų, neįmanoma atidalinti gyvenamojo namo tokiu būdu, jog neliktų bendrojo naudojimo patalpų. Byloje nustatyta, kad pagal pirminių ginčo gyvenamojo namo bendraturčių susitarimą ieškovė naudojasi pirmuoju, o atsakovai antruoju namo aukštu. Todėl numatyti gyvenamojo namo pertvarkymai nedaro neproporcingos žalos gyvenamojo namo paskirčiai ir ieškovė teisių naudotis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi nepažeidžia.

Dėl garažo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Minėta, jog pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima atsidalijimo, t. y. bendrosios nuosavybės nutraukimo, siekiančiam bendraturčiui; CK 4.80 straipsnio 2 dalies norma leidžia priteisti kompensaciją vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, vadinasi, ir atsidalijančiam bendraturčiui. Taigi, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, darytina išvada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių pagrindu padarė pagrįstas išvadas, jog garažo padalijimas natūra padarytų neproporcingą žalą šiam daiktui, nes garažo nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį. Be to teismas ieškovės interesą naudotis garažu teismas pripažino svarbesiu negu atsakovų, nes pastariesiems nuosavybės teisėmis priklauso kiti du namų valdoje esantys pagalbiniai pastatai. Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog kompensacijos už garažo dalį priteisimas pažeidžia atsakovų nuosavybės teises į garažą.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Ginčo šalys yra ne tik ginčo pastatų, bet ir namų valdos žemės sklypo bendraturčiai. Kaip jau nutartyje paminėta, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos savo nutartyse ne kartą konstatavo, jog sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ( CK 1.5 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ( CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi bendru žemės sklypu tarp šalių tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, pagrįstai pripažino, jog ieškovės projektas labiau atitinka teisingumo, protingumo, racionalumo principus, užtikrina patogesnį nuosavybės valdymą, šiuo projektu neesminiai keičiama nusistovėjusi naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. Atsakovai pateikė du naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus. Pagal vieną iš šių projektų (t.1, b.l. 112) ieškovei atitektų mažesnė žemės sklypo dalis nei turima jos dalis bendrojoje nuosavybėje. Pagal kitą atsakovų projektą (t.2, b.l. 70) žemės sklypas suskaidomas į kelias dalis tarp kurių įsiterpia bendro naudojimo žemės sklypo dalys. Į ieškovei atitenkančią sklypo dalį įsiterpia bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kuri skirta patekimui į garažą. Tačiau priteisus atsakovams piniginę kompensaciją už jiems tenkančią garažo dalį, įterpti į ieškovei tenkančio žemės sklypo dalį bendro naudojimo žemės dalį netikslinga ir neracionalu. Be to tarp ieškovei ir atsakovams tenkančių keturių atskirų žemės sklypo dalių įterpiama dar viena bendro naudojimo žemės sklypo dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad toks bendro žemės sklypo suskaidymas sukeltų nepatogumus juo naudotis ir šalių ginčus ateityje. Kolegija atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės pateiktą projektą, sukels atsakovams nepatogumų prižiūrint komunikacijas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovų priešieškinio reikalavimus, nustatė servitutą, suteikiantį teisę atsakovams naudotis ieškovei tekusią žemės sklypo dalimi, kai bus prižiūrimi ir remontuojami prie šio sklypo ribos esantys statiniai – ūkinis pastatas, garažas, kanalizacijos šuliniai ir vamzdynai. Atsakovų apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, nustatydamas servitutą vamzdynų priežiūrai, peržengė byloje pareikštus reikalavimus, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį. Atmesdama šiuos atsakovų apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, kolegija visų pirma pažymi, kad bendrosios nuosavybės specifika neleidžia taikyti servituto vieno bendraturčio naudojamo sklypo dalyje nustatant kitam bendraturčiui teisę naudotis ta dalimi. Servitutas taikomas nustatant teises į svetimą daiktą (CK 4.111 straipsnis). Tačiau nesant ieškovės apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies ir atsižvelgdama į šalių suformuluotus reikalavimus bei pateiktus naudojimosi ginčo žemės sklypu projektus, kolegija šios sprendimo dalies nekeičia (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, kolegija nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kad nustatydamas servitutą vamzdynų priežiūrai teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus. Minėta, kad patys atsakovai prašė nustatyti servitutą kanalizacijos šulinių priežiūrai. Akivaizdu, jog vamzdynai su kanalizacijos šuliniais sudaro bendrą komunikacijų sistemą. Todėl servituto nustatymas kanalizacijos šulinių, o kartu ir vamzdynų priežiūrai negali būti pripažintas byloje pareikštų reikalavimų peržengimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė turėjo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš trijų ieškovės pareikštų reikalavimų teismas patenkino du, todėl pagrįstai priteisė ieškovei 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą prie išlaidų, susijusių bylos nagrinėjimu priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Nagrinėjamojoje byloje prie tokių išlaidų pirmosios instancijos teismas pagrįstai priskyrė atsakovų turėtas ginčo sklypo geodezinių matavimų atlikimo išlaidas, nes šį rašytinį įrodymą teismas priėmė į bylą, vertino jį kartu su visais bylos įrodymais. Todėl sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra pagrindo.

Dėl išdėstytų argumentų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Nijolia IndreikienėLeonas Jachimavičius