Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-300-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-29
Bylos Nr.
1A-338-300-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vaclovas Iždonas
Nuteistasis
T., T. B.
Advokatai
Vytautas Juozelaitis
Kategorijos
Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-300/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui,nuteistajai T. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. B. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteista už tai, kad 2009 m. liepos 25 d., apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) aikštėje, melagingai prisistačiusi V. V. N. Socialinių paslaugų centro darbuotoja bei žadėdama pigesnių malkų kūrenimui už 300 litų bei padėti sutvarkyti žemės nuosavybės paveldėjimo dokumentus už 1000 litų, apgaulės būdu įgijo V.V. N. priklausančius 1300 litų, tuo padarydama nukentėjusiajai V.V. N. tokio dydžio turtinę žalą, tai yra apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji T. B. prašo sušvelninti bausmę. Skunde nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai bei teigia, jog neturėjo galimybės atlyginti žalos nukentėjusiajai, nes ji yra mirusi. Taip pat nurodo, kad sutinka atlyginti žalą paveldėtojams. Nurodo, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad ji neplanavo daryti šio nusikaltimo ir teigia, kad pati nukentėjusioji apsipažino ir ją palaikė socialine darbuotoja. Taipogi nurodo, jog pati nukentėjusioji pasiūlė jai 1000 Lt už dokumentų sutvarkymą bei teigia, jog nukentėjusioji nebuvo apklausta, kadangi yra mirusi, dėl ko nei ji, nei teisėja negalėjo užduoti jai klausimų. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ji sunkiai vaikšto, turi invalidumą, viena augina 4 nepilnamečius vaikus, o vyriausias sūnus 70% nedarbingas, serga sunkia psichine liga, ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra.

Apeliacinio proceso metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apeliantės nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. B. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė iš dalies paties nuteistosios, nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, kratos protokolais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Nuteistoji savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos bei jos veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistosios skundo argumentų.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. B. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, skirdamas nuteistajai bausmę atsižvelgė į tai, kad pastaroji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdama anksčiau ne kartą teista, į tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jog turi nepilnamečių vaikų, administracine tvarka nebausta, į tai, kad nenustatyta nuteistosios T. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Pastebėtina tai, kad nuteistoji nusikalto būdama anksčiau teista 22 kartus, neišnykus teistumui už tyčinio analogiško nusikaltimo padarymą, iš ko seka, kad nusikalstama veika, kurios padarymu buvo pripažinta kalta ir nuteista apeliantė pirmosios instancijos teismo, padaryta neatsitiktinai ir ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių T. B. atžvilgiu, o kad jos padaryta veika yra dėsninga viso jos ankstesnio elgesio pasekmė, todėl laisvės atėmimo bausmė jai skirta pagrįstai.

Nuteistosios skunde nurodyti teiginiai, kad savo kaltę pripažino visiškai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ji sunkiai vaikšto, turi invalidumą, viena augina 4 nepilnamečius vaikus, o vyriausias sūnus 70% nedarbingas, serga sunkia psichine liga, ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra, atmestini. Iš bylos medžiagos, iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę visgi įvertino, kad nuteistoji turi nepilnamečių vaikų, jog prisipažino padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pagrindu negali mažinti bausmės dydžio nuteistajai. O apeliantės skundo argumentai, kad ji sunkiai vaikšto, kad sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra, nėra pakankamas pagrindas mažinti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, kadangi tai, jog nuteistoji savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina šeimos padėtį ir negali pakankamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, priklauso nuo jos pačios elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Nuteistosios skunde nurodyti teiginiai, jog neturėjo galimybės atlyginti žalos nukentėjusiajai, nes ji yra mirusi bei tai, kad sutinka atlyginti žalą paveldėtojams, deklaratyvūs teiginiai, kurie neduoda teisinio pagrindo švelninti bausmę apeliantei. Paminėtina ir tai, kad nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos jau praėjo daugiau nei trys mėnesiai, o byloje nėra duomenų, kad nuteistoji iki šios dienos būtų atlyginusi bent dalį žalos nukentėjusiosios teisių perėmėjams, kas rodo tik apeliantės bandymą sušvelninti savo teisinę padėtį.

Kiti apeliantės skunde nurodyti teiginiai, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad ji neplanavo daryti šio nusikaltimo ir teigia, kad pati nukentėjusioji apsipažino ir ją palaikė socialine darbuotoja ir pati pasiūlė jai 1000 Lt už dokumentų sutvarkymą, atmestini. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš nukentėjusiosios V. N. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad visgi pati T. B. prisistatė socialine darbuotoja (1 t., b. l. 4-5, 45-46). Taipogi iš pačios nuteistosios parodymų teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad ji pati pasiūlė nukentėjusiajai malkų už 300 Lt (2 t., b. l. 6). O ta aplinkybė, kad T. B. neplanavo daryti šio nusikaltimo - neturi įtakos jos veikos kvalifikavimui ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė T. B. laisvės atėmimo bausmę (1 metams 6 mėnesiams), mažesnę, tačiau artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (šios bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistosios padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jos veiką, bet atsižvelgdamas į nuteistosios asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę, todėl švelninti ją ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtoji T. B. bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

N. T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėVaclovas IždonasKopija tikraTeisėjasVidmantas Mylė