- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2-1204-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00800-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- I. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės I. M. ir trečiojo asmens A. M. skundą dėl bankroto administratorės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei individualiai įmonei „Viešųjų pirkimų sprendimai“, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Renema“.
Šalies argumentai
2. Atsakovė I. M. ir trečiasis asmuo A. M. pateikė skundą dėl bankroto administratorės MB „Renema“ veiksmų neteisėtumo, kuriame prašo įpareigoti bankroto administratorę grąžinti į bankrutavusios individualios įmonės (toliau – BIĮ) „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kaupiamąją sąskaitą neteisėtai išsimokėtą atlyginimą, įpareigoti bankroto administratorę pateikti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkimui veiklos ataskaitą bei įpareigoti bankroto administratorę sušaukti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės I. M. ir trečiojo asmens A. M. skundą dėl bankroto administratorės veiksmų.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė I. M. ir trečiasis asmuo A. M. skundžia bankroto administratorės veiksmus, o pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 3 punktą kreditorių skundus dėl bankroto administratorės veiksmų pirmiausia pagal kompetenciją nagrinėja įmonės kreditorių susirinkimas.
5. Konstatuota, jog pagal savo turinį pateiktas procesinis dokumentas negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, nes jame išdėstyti reikalavimai negali būti reiškiami bankroto byloje, todėl teismas skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė I. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti skundą dėl bankroto administratorės veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skunde dėl bankroto administratorės veiksmų nurodyti įtikinami argumentai dėl to, kad bankroto administratorė MB „Renema“ administravimui skirtomis lėšomis disponuoja pažeisdama teisės aktų reikalavimus.
6.2. Tarp bankroto administratorės ir atsakovės kilęs ginčas yra susijęs su BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, kurios savininke yra atsakovė, administravimo lėšų sąmatos disponavimu. Bankroto administratorė privalo įrodyti, kad jos patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, kad išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.
6.3. Pažymėtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo net kelis kartus kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydami teismo išreikalauti iš bankroto administratorės dokumentus, įrodančius, kad bankroto administratorė faktiškai patyrė išlaidas, kurias ji deklaruoja esanti patyrusi, tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas šių atsakovės prašymų netenkino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti atsakovės I. M. ir trečiojo asmens A. M. skundą dėl bankroto administratorės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė I. M. ir trečiasis asmuo A. M. pateikė skundą dėl bankroto administratorės MB „Renema“ veiksmų neteisėtumo, kuriame prašo įpareigoti bankroto administratorę grąžinti į BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kaupiamąją sąskaitą neteisėtai išsimokėtą atlyginimą, įpareigoti bankroto administratorę pateikti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkimui veiklos ataskaitą bei įpareigoti bankroto administratorę sušaukti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkimą.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą dėl bankroto administratorės veiksmų vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą.
11. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama tam tikra proceso įstatyme nustatyta tvarka, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Ši tvarka privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą būtų įgyvendinta tinkamai.
12. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
13. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priimti pateiktą skundą ir nagrinėti, nes skunde dėl bankroto administratorės veiksmų nurodyti įtikinami argumentai dėl to, kad bankroto administratorė MB „Renema“ administravimui skirtomis lėšomis disponuoja pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Be to, bankroto administratorė privalo įrodyti, kad jos patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, kad išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, todėl pateiktas skundas yra nagrinėtinas teisme. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
14. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 3 punkte numatyta, kad kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų. Be to, pagal ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė skundžia bankroto administratorės veiksmus, susijusius su įmonės bankroto procesu. Tai reiškia, jog pagal minėtą ĮBĮ nuostatą, toks skundas pirmiausia turi būti pateikiamas įmonės kreditorių susirinkimui. Apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos skundo pateikimą kreditorių susirinkimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą dėl bankroto administratorės veiksmų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, ĮBĮ 23 straipsnio 3 punktas). Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato pats kreditorių susirinkimas, todėl ir šioje dalyje pagrįstai atsisakyta priimti skundą dėl administratorės veiksmų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalis).
16. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju skundą dėl bankroto administratorės veiksmų atsisakytina priimti dėl to, jog suinteresuotas asmuo (atsakovė ir trečiasis asmuo), kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Įstatyme įtvirtinta sąvoka išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali apimti neteisminių institucijų veiklą, sprendžiant tam tikrų kategorijų civilines bylas ar pretenzijas. Konstatuotina, jog nors ir pirmosios instancijos teismas skundą dėl bankroto administratorės veiksmų atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, o ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, tačiau ši aplinkybė nedaro įtakos ginčo išnagrinėjimo rezultatui.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą dėl bankroto administratorės veiksmų, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.