Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Artūro Raskazovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)r., nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis B. B. ūkyje darbininku, teistas 8 kartus:

1) 2013 m. gruodžio 17 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 245 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 MGL dydžio bauda;

2) 2014 m. sausio 30 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2015 m. gegužės 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

3) 2014 m. liepos 28 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė - 36 parų areštas. 2014 m. spalio 23 d. bausmė atlikta;

4) 2015 m. gegužės 7 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto. Paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 30 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas. 2015 m. liepos 24 d. paskirtą bausmę atliko;

5) 2015 m. rugpjūčio 3 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė - 90 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto. 2015 m. lapkričio 5 d. paskirta bausmė atlikta;

6) 2017 m. rugsėjo 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2017 m. gruodžio 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs;

7) 2020 m. gruodžio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, skiriant įpareigojimus. 2021 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nutartimi, papildomai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2022 m. gegužės 6 d. paskirta bausmė atlikta;

8) 2022 m. lapkričio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė - 60 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto. 2023 m. vasario 14 d. paskirta bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis D. K., 2024 m. gegužės 11 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo virtuvėje tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu savo broliui R. K. į kairį skruostą, pastarajam išbėgus į lauką sudavė ranka keturis smūgius į krūtinę, po to R. K. nubėgus į gretimos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemą, tyčia įspyrė ne mažiau dvejų smūgių jam į kairį šoną bei ranka sugriebė jam už kaklo ir stipriai jį suspaudė, taip tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo brolis R. gyvena kartu su jų mama (duomenys neskelbtini). Jis gyvena nuo brolio ir mamos atskirai (duomenys neskelbtini) kaime, ūkininko B. B. ūkio teritorijoje. Turi atskirą kambarį. 2024 m. gegužės 8 d., 00.54 val. nakties metu jam paskambino mama D. K. ir pasakė, kad girtas brolis R. išdaužė namo virtuvės durų langelio stiklą. Jai atsakė, ką jam daryti, tegu veja laukan. 2024 m. gegužės 11 d. dienos metu R. jam paskambino ir telefoninio pokalbio metu sukonfliktavo. Jis broliui papriekaištavo dėl išdaužto lango. Brolis pradėjo sakyti, kad atvažiuotų ir pasiaiškins tarpusavyje. 2024 m. gegužės 11 d., jis atvažiavo po pusę devintos vakaro pas mamą į namus, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atvažiavo blaivus. Brolis R. buvo neblaivus. Pradėjo šaukti vienas ant kito. Sukonfliktavo. Konfliktas prasidėjo namo, kur gyvena mama su broliu, virtuvėje. Kadangi brolis R. šaukė ant jo, nesusilaikė ir jam trenkė vieną kartą į veidą, galėjo patraukyti į kairį skruostą. Brolis jam bandė suduoti, bet nepataikė. Tuomet abu išėjo į kiemą ir ten susistumdė. Brolis parkrito. Mano, kad jis galėjo parkristi dėl savo tuo metu buvusio girtumo. Kai jis parkrito, galėjo jam įspirti vieną ar du kartus jam į kairį šoną, bet tikrai ne daugiau. Paskui ranka sugriebė broliui už kaklo ir jį suspaudė. Taip jiems besistumdant viskas perėjo į kaimyninį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten besistumdant brolis parkrito ant žemės ir jis įspyrė ne mažiau dvejų kartų broliui į kairį šoną ir pasilenkęs ranka jam dar sugriebė už kaklo, ir jį suspaudė. Tuo momentu galėjo nagais įdrėksti jam kaklą. Sutinka, kad tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą broliui R. K.. Pasibaigus konfliktui, jis paėmė brolio telefoną ir jį išsivežė. Telefonas jau atiduotas. Dėl tokio savo elgesio jis gailisi. Jis įvykio metu buvo blaivus. Tik jau važiuojant iš mamos namų, jis iš nervų išgėrė degtinės. Jis pats automobilio nevairavo, jį pavėžėjo. Kas pavežė nenori sakyti, nenori to žmogaus velti į savo reikalus. Pats konflikto metu nenukentėjo, jam brolis nesudavė jokių smūgių (el. b. l. 146-149, 160-163).

3. Be kaltinamojo prisipažinimo visiškai padarius nusikalstamą veiką, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo R. K. parodymai, liudytojo R. O. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, asmens apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga:

3.1. Nukentėjusysis R. K. liudytojo apklausų metu parodė, kad 2024 m. gegužės 11 d., buvo namuose. Apie 22.00 val., į namus atvažiavo brolis D. K., kuris atėjęs į gyvenamojo namo vidų, didžiajame koridoriuje pradėjo kabinėtis prie jo, dėl išdaužto virtuvės durų stiklo, ir sudavė vieną smūgį į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Nenorėdamas, kad išdužtų kokie nors langai namuose, pasakė D. eiti į lauką aiškintis santykių. Abu išėjo į jų gyvenamojo namo kiemą ir tarpusavyje konfliktuodami pradėjo stumdytis. Gindamasis, D. stūmė nuo savęs. Taip besistumdydami atsidūrė negyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo D. smūgio nukrito ant žolės ir D. pradėjo spardyti jo kairį šoną, tik negali pasakyti kiek kartų įspyrė. Po to brolis pasilenkė ir kaire ranka sugriebė už kaklo ir stipriai jį spaudė, sukėlė fizinį skausmą. Brolis jam sudavė keturis smūgius į krūtinę. Po kiek laiko jį paleido ir išvažiavo. D. K. konflikto metu pasiėmė jo telefoną, kurį vėliau grąžino. D. K. pretenzijų nebeturi. Konflikto niekas nematė, jie buvo dviese. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 27-30, 31-34);

3.2. Iš liudytojo R. O. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. gegužės 11 d., buvo pas savo draugą R. M., adresu (duomenys neskelbtini). Jo draugas R. M. gyvena su D. K. mama D. K. bei jos sūnumi R. K.. Tikslaus laiko pasakyti negali, bet tai galėjo būti link vakaro, atvažiavo D. K.. Kai D. atvyko, jis buvo gyvenamojo namo virtuvėje su R. ir D.. Jis matė kaip į virtuvę įėjęs D. iš karto puolė prie savo brolio R.. D. susistumdė su R.. Konkrečiai ką D. R. darė nematė, tik po to jam R. pasakė, jog jį brolis smaugė. Kažkiek tai pasistumdę virtuvėje, abu vaikinai išėjo į lauką ir ten mušėsi. Jis pats asmeniškai į lauką nėjo, į jų konfliktą nesikišo (el. b. l. 59-61);

3.3. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. gegužės 11 d., apie 20.45 val., gyvenamojo namo kieme žodinio konflikto metu D. K. tyčia sudavė broliui R. K. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po to, gyvenamojo namo koridoriuje pargriovęs ant grindų, tyčia, rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno dalis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (el. b. l. 7-10);

3.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kur yra pilkos spalvos gyvenamasis namas. Į jį patenkama pro vakarinėje pusėje esančias rudos spalvos medines duris. Įėjus patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje yra rudos spalvos medinės durys, kurios veda į namo viduje esantį koridorių. Koridoriaus gale matomos rudos spalvos duris, kurios veda į namo rūsį. Užėjus pro duris patenkama į laiptinę, kurioje yra baltos spalvos durys, kurios veda į kiemą. Ten yra medinis stalas ir prie namo vakarinės pusės sienos - medinis suoliukas. Pasisukus šiaurės kryptimi matomas rausvos spalvos mūrinį namą, kurio vakarinėje pusėje yra takelis. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (el. b. l. 11-13, 14-20);

3.5. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad ant smurtą patyrusio asmens - R. K. – matyti įdrėskimas, paraudimas. R. K. buvo neblaivus, nustatytos 1,78 promilės. Įvykio vietoje gauti paaiškinimai: nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė R. K., kuris paaiškino jog į namus atvažiavo jo brolis, kuris ir pradėjo su juo konfliktuoti. Žodinio konflikto metu prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) jo brolis sudavė į veidą ranka, taip sukeldamas jam skausmą. Po to brolis gyvenamojo namo koridoriuje pergriovęs ant grindų tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas ir perdrėskė kaklą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po konflikto R. K. pasigedo savo mobilaus ryšio telefono. Susisiekus su D. K., jis nurodė jog telefono broliui negrąžins ir nenurodė kur šiuo metu yra. Teigė jog išlipo iš automobilio. Paklausus dėl konflikto su broliu jis teigė, kad tyčia mušė brolį dėl išdaužto lango ir konflikto su motina D. K., kuri, anot D. K., paskambino jam ir liepė ją išvežti iš namų. Nurodyta, kad įvykio vietoje D. K. nėra (el. b. l. 66-65);

3.6. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusįjį R. K. nustatyta, kad matomas įdrėskimas ir kraujosruva ant kaklo, bei ant lūpų matomas pridžiūvęs kraujas. Apžiūros metu fotografuota (el. b. l. 66-67, 68-69);

3.7. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti telefoninių pranešimų garso įrašai gauti iš Bendrojo pagalbos centro (el. b. l. 70-73, 74, 75);

3.8. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Iš įrašų matyti kaip policijos pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes. R. K. nurodo, kad brolis D. jį sumušė, kad buvo O. atėjęs, bet išėjo. R. K. aiškina, kad D. išsivežė mamą. R. K. rodo pareigūnams kur mušėsi su broliu D., aiškina, kad brolis sudavė į veidą, į lūpą, nurodo, kad brolis jį spardė kaimynų kieme, buvo rankomis suėmęs už kaklo ir pargriovęs ant žemės (el. b. l. 76-78, 79).

4. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku brolis D. K. jo atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys, bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

5. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam D. K. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 172-175, 176-179, 180-182).

6. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, nes kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir teistumas už jį neišnykęs (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (tyčia) ir rūšį (nusikaltimas žmogaus sveikatai), stadiją (nusikaltimas baigtas), į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – D. K. praeityje teistas aštuonis kartus, teistumas neišnykęs (el. b. l. 84-93, 117-125), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas šešiolika kartų paskiriant baudas, informacijos apie dešimties paskirtų baudų sumokėjimą nėra (el. b. l. 94-110), dirbantis (el. b. l. 113-116). Duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas priklausomybės ligų įskaitoje byloje nėra. Duomenų, kad po nusikaltimų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 1-3 dalimis, 4 dalies 4 punktu). Šis įpareigojimas skirtinas todėl, kad teismo nuomone tokio įpareigojimo skyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo D. K. elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti D. K. skiriant laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir gali būti skiriamos kartu su bausme (Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – brolį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą – 4 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

10. Kaltinamajam 2024 m. gegužės 13 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 164-167) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

11. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, esantys byloje (el. b. l. 74, 75, 79), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą kaltinamasis privalo įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

2024 m. gegužės 13 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Vaizdo ir garso įrašus, esančius byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs D. K. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.