Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu R. M. pagal BK 261 straipsnį išteisintas baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu buvo nuteisti M. P., A. B., E. Š., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją platinti, bei narkotinę medžiagą platino M. P., o būtent: 2009 m. gegužės 27 d., apie 22 val., Pylimo gatvėje, Vilniaus mieste, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 375 Lt, iš kurių tą pačią dieną į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB ,,Swedbank“ už narkotines medžiagas 40 Lt pervedė M. P., 175 Lt pervedė A. B., įgijo ne mažiau kaip 11,222 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią gabeno ir laikė bute, esančiame Justiniškių g. 105-40, Vilniaus mieste, iki 2009 m. gegužės 28 d. apie 15 val., kuomet 11,222 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, nenustatytu automobiliu gabeno iki Anykščių miesto ir apie 17 val., šalia senosios Anykščių elektros tinklų bazės, esančios Paupio g. 1, Anykščių mieste, 8,177 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos perdavė M. P., o likusią dalį – 3,045 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos gabeno į butą, esantį Statybininkų g. 14-59 Anykščiuose, ir laikė iki 2009 m. gegužės 29 d., 15.45 val., kuomet kratos metu, 3,045 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, neginčijama nuteistojo kaltė bei teismo išvada dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Nuteistasis nesutinka vien tik su teismo išvada dėl jam paskirtos bausmės dydžio. Apeliantas mano esąs nuteistas per daug griežtai ir prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankciją. Tai reiškia, kad bausmė skiriama įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies R. M. pagal BK 260 str. 1 d. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu BK 260 str. 1 d. sankcijoje nustatyta, kad už tokią nusikalstamą veiką kaltas asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dviejų iki aštuonerių metų.

BK 54 str. 2 d. išdėstytos įstatymo nuostatos, kurios skirtos bausmei individualizuoti. Bausmės dydžio paskyrimo motyvai nurodyti pirmosios instancijos teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje. Svarstydamas skirtinos bausmės dydį teismas įvertino tai, kad apeliantas padarė tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir jo nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į bylos duomenis, charakterizuojančius patį nuteistąjį, t.y. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracinio poveikio priemonėmis, į tai, kad jis dirba ir turi nuolatinį pajamų šaltinį, nevedęs, teigiamai charakterizuojamas ir t. t. Tokie išsamūs bausmės skyrimo motyvai leidžia teigti, kad teismas vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais baudžiamaisiais bausmės skyrimo pagrindais. Prašydamas švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę apeliantas savo skunde savo prašymą motyvuoja būtent tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias teismas jau įvertino ir vadovavosi skirdamas aukščiau minėtą laisvės atėmimo bausmę. Jokių kitų naujų ir esminių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima tenkinti nuteistojo prašymą, apeliaciniame skunde nenurodyta. Nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai, įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, šios veikos pavojingumo laipsnį leidžia teigti, kad teismas paskyrė apeliantui bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė negu įstatymo sankcijoje už tokį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Vien tai, kad nuteistojo motina nedirba, augina mažametį vaiką, šeimoje sunki finansinė padėtis, kolegijos nuomone, yra nepakankamas argumentas švelninti paskirtą bausmę. Kokių nors išskirtinių aplinkybių, kuriomis būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistajam paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, byloje nėra, jos nenurodytos ir apeliaciniame skunde, todėl taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatą ir paskirti švelnesnę bausmę, nėra įstatyminio pagrindo. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. nuostatas.

Kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl R. M. paskirtos bausmės dydžio ir laiko jas teisingomis. Bausmė apeliantui paskirta įvertinus visas bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir ją laikyti per daug griežta bei ją švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.