Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22.

2009 m. kovo 4 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

dalyvaujant ieškovei O. V.Onai Vaišvilienei, ieškovės atstovui advokatui A. J. Algirdui Jonui G.liaudeniui, atsakovams A.lgirdui A. V.Aleksandrui Vaišvilui, V.ioletai O. P.Onai Paukštienei, R. P.Raimundui Paukščiui, jų atstovei advokatei R.amutei N.oreikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės ir atsakovų A.lgirdo A. V.Aleksandro Vaišvilo, V.ioletos O. P.Onos Paukštienės, R. P. Raimundo Paukščio apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0253-540/2008 pagal ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės ieškinį atsakovams A.lgirdui A. V.Aleksandrui Vaišvilui, Violetai O. P.Onai Paukštienei, R. P. Raimundui Paukščiui su trečiaisiais asmenimis Vilniaus miesto 30-ojo biuro notare R. S.R. Sipavičiene, Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notare R. K.R. Krūvelyte, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notare R. I. R. Inokaitiene dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) Dėl procesiniu teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo

2) Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, savininko teisių gynimo

3) Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Apeliantė O. V. O. Vaišvilienė nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

3) 2002 m. birželio 11 d. dovanojimo sutartis, kuria atsakovas padovanojo atsakovei V. O. P. O. Paukštienei ginčo žemės sklypo dalį, iš dalies pripažintina negaliojančia, nes atsakovas nebuvo ½ dalies dovanojamo turto savininkas. Sklypo dalis nebuvo atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovas neturėjo ieškovės kaip bendraturtės sutikimo. Be to, dalis žemės sklypo minėtu teismo sprendimu buvo paskirta naudotis ieškovei;

8) atsakovė V. O. P.O. Paukštienė, sužinojusi, kad bus kreipiamasi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, su atsakovu, savo sutuoktiniu R. P.R.Paukščiu, sudarė tariamą sandorį, kuriuo 2005 m. liepos 25 d. jam pardavė 600 kv. m iš 1100/1318 dalies žemės sklypo (pirkimo-pardavimo sutartis Nr. RK-4119), esančio (duomenys neskelbtini)Kaune, Ežerėlio g. 6. Šis sandoris sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl jis CK 1.86 str. pagrindu pripažintinas negaliojančiu;

9) apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2006 m. spalio 16 d. iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo, todėl ieškinio senaties terminai nėra praleisti. Ieškinio senaties termino pradžia sietina ne su nuosavybės teisės registracija atsakovo A. A. V. A. Vaišvilo vardu momento, bet nuo tada, kai atsakovai realiai pradėjo trukdyti jai įgyvendinti naudojimo ir valdymo ginčo turtu teises.

Atsiliepime į atsakovų A. A. V. A. Vaišvilo ir V. O. P. O. Paukštienės apeliacinį skundą ieškovė O. V. O. Vaišvilienė prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti remiantis jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepime į ieškovės O. V. O. Vaišvilienės apeliacinį skundą atsakovai A. A. V.A. Vaišvilas, V. O. P. O. Paukštienė ir R. P. R. Paukštys prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti dėl šių motyvų:

1) ieškovės teiginys, kad ji po 1977 m. gyveno su A. A. V. A. Vaišvilu ir vedė bendrą ūkį, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pagal CK 3.88 str. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali tapti bet koks sudarius santuoką įgytas turtas ar pajamos, gautos iš darbinės veiklos. Santuoka su O. V. O. Vaišviliene teismo sprendimu nutraukta 1976 m. gruodžio 27 d., ištuoka įregistruota 1977 m. kovo 24 d.. 1977m. birželio 2 d. A. A. V. A. Vaišvilas susituokė su A. V. A. Vaišviliene ir pragyveno beveik 10 metų, t. y. iki 1987 m. kovo 19 d.;

2) apeliantės argumentas, kad ji buvo dalies žemės (duomenys neskelbtini)Kaune, Ežerėlio g. 6, savininkė yra nepagrįstas, nes nutraukiant santuoką metu žemės sklypas buvo fondinė žemė. Žemės projektas sudarytas 1992-07-05, už žemę A. A. V. A. Vaišvilas sumokėjo 1994-06-03. Žemę A. A. V. A. Vaišvilas įsigijo 1998-10-30 remiantis Kauno apskrities viršininko 1985-05-14 įsakymu ir vienas sudarė žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Visą šį laiką jis gyveno su G. S.G. Stanislovaityte. A. A. V. A. Vaišvilas jokio žemės sklypo, priklausančio O. V.O. Vaišvilienei, neteisėtai neužvaldė, o įsigijo teisėtai, remdamasis įstatymais. O. V. O. Vaišvilienė šios žemės pirkimo–pardavimo sutarties neginčijo;

3) apeliantės motyvas, kad atsakovas neteisėtai padovanojo dukrai V. O. P. O.Paukštienei apeliantei nuosavybės teise priklausantį turtą, neatitinka tikrovės. Gyvenamojo namo priėmimo aktas surašytas 1996-09-25, O. V. O. Vaišvilienei nesant santuokoje su A. A. V.A. Vaišvilu. Šiuo pagrindu 1996 m. lapkričio 1 d. A. A. V. A. Vaišvilas įregistravo nuosavybės teisę į namą (duomenys neskelbtini)Kaune, Ežerėlio g. 6. Nei šios registracijos, nei akto O. V. O. Vaišvilienė neginčijo. Pagal CK 6.470 str. dovanojimo sutartis galioja, jei dovanotojas buvo dovanos savininkas. A. A. V. A. Vaišvilas buvo namo ir žemės (duomenys neskelbtini)Kaune, Ežerėlio g. 6, savininkas ir galėjo dovanoti savo turtą ar turto dalį bet kam. V. O. P. O. Paukštienė turėjo teisę parduoti jai padovanoto turto dalį. Sandoriai teisėti, sudaryti laikantis materialinės teisės normų.

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų V.ioletos O. P.Onos Paukštienės, A.lgirdo A. V.Aleksandro Vaišvilo, R. P. Raimundo Paukščio apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad O. V. Ona Vaišvilienė ir A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas ginčo pastatus pastatė būdami santuokoje. Santuoka tarp O. V. Onos Vaišvilienės ir A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo sudaryta 1959 m. liepos 4 d., o nutraukta 1977 m. kovo 24 d. (1 t., b. l. 17, 20). Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1976 m. gruodžio 27 d. sprendimu tarp ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės ir atsakovo A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo buvo padalintas santuokoje įgytas turtas: gyvenamasis namas, ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)Kaune, Ežerėlio gatvėje Nr. 6 (1 t., b. l. 9-10). Teismas sprendime nurodė, kad turtas, įgytas santuokoje, yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, ir abu sutuoktiniai į šį turtą turi lygias teises. Teismo sprendimu buvo nustatyta gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarka ir išspręstas klausimas dėl patalpų atidalinimo rekonstrukcijos būdu (1 t., b. l. 18-19).CPK 182 str. 1 d. 2 p. pasakyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Todėl atmestinas apeliantų A.lgirdo A. V.Aleksandro Vaišvilo, O. V. P. Onos Violetos Paukštienės ir R. P. Raimundo Paukščio motyvas, kad teismas nesiaiškino, kokia gyvenamojo namo dalis buvo pastatyta ieškovei O. V. Onai Vaišvilienei ir A.lgirdui A. V. Aleksandrui Vaišvilui gyvenant santuokoje, nes tai nustatyta minėto teismo sprendimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad gyvenamojo namo būklė labai pagėrėjo po to, kai namas buvo padalintas, arba kad pastatas buvo iš esmės perstatytas tik vienos šalies lėšomis, ir dėl to gerokai pasikeitė turto vertė. Iš pastato techninės apskaitos bylos matyti, kad bendras namo plotas beveik nepadidėjo, buvo įrengta keletas patalpų pastogėje, tačiau apie teisę įrengti patalpas pastogėje yra pažymėta Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1976 m. gruodžio 27 d. sprendime. Todėl atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas faktiškai įgyvendino teismo sprendimu jam pripažintas teises dėl patalpų įrengimo pastogėje (1 t., b. l. 19). Tas faktas, kad atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas po turto dalybų rūpinosi turto registracija ir atliko statybos darbus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė O. V. Ona Vaišvilienė neteko savo turto dalies, arba kad jos turto dalis sumažėjo, nes to nenumato įstatymas. Priešingai - atsakovo A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo veiksmai patvirtina ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės paaiškinimą, kad tarpusavio santykiai buvo geri, jie vykdė bendrą ūkinę veiklą, todėl buvęs sutuoktinis užbaigė statybą ir pridavė pastatą komisijai. Tačiau, kaip paaiškino ieškovė O. V.Ona Vaišvilienė, ji savo turto dalies neatsisakė, nekilnojamo turto registracijos netikslumas atsirado dėl to, kad atsakovas nuslėpė nuo nekilnojamojo turto registratoriaus teismo sprendimą dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Todėl viso nekilnojamo turto įregistravimas atsakovo A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo vardu, nesant teisėto pagrindo nuosavybės teisei į turtą įregistruoti, nesukūrė atsakovui teisių į ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės turtą. Kaip nustatyta byloje, atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas žinojo, jog santuokoje įgytas turtas padalintas. Todėl nėra teisiškai reikšmingas atsakovų motyvas, kad atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas savo rizika darė išlaidas gyvenamojo namo, ūkio pastato daliai, asmeninės nuosavybės teise priklausančiai ieškovei O. V.Onai Vaišvilienei, nes investicijos į pastatus nesukūrė atsakovui teisių į ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomą turto dalį. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės motyvus, kad atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas be teisėto pagrindo įregistravo nuosavybės teisę į dalį ieškovei priklausančio turto. Todėl iš ne teisės teisė negalėjo atsirasti. Negalima sutikti su atsakovų apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovė privalo ginčyti atsakovo nuosavybės teisę į pastatus vien dėl teisinės registracijos įforminimo. Kaip buvo minėta, ieškovės teisė į pastatų dalį atsirado santuokoje su atsakovu jungtinės santuokinės nuosavybės sukūrimo būdu (SŠK 21, 23 str.) - tai nustatyta teismo sprendimu, o ne sutarties pagrindu (CK149 str. 2 d., įst. red. 1964 m.). Atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas šioje byloje ieškovės nuosavybės teisės neginčijo, todėl registracijos duomenys apie nuosavybės teise valdomą atsakovo turtą nuo registracijos momento dėl nesąžiningų atsakovo A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilos veiksmų buvo neteisingi . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1976 m. gruodžio 27 d. sprendimu (CK 4.47 str. 1 d. 12 p.), o ne nekilnojamo turto registratoriaus įrašu ir tinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus (CPK 197 str., 185 str.). Paaiškėjus, kad atsakovas A.lgirdas A. V.Aleksandras Vaišvilas, nebūdamas dalies turto savininkas, disponavo ieškovės turtu ir padovanojo dalį pastatų atsakovei V.ioletai O. P.Onai Paukštienei, šis neteisėtas 2002 m. birželio 11 d. pastatų dalies dovanojimo sandoris pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Sudarant turto dalies ginčo dovanojimo sutartį sandorio šalys, buvęs ieškovės sutuoktinis A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas ir ieškovės duktė, šioje byloje - atsakovė V.ioleta O. P.Ona Paukštienė, nebuvo sąžiningi (CK1 137 str. 2 d., 1.80—1.81 str., 4.93 str. 1 d. 2 d. 1 p.). Žinodami apie galiojantį teismo sprendimą, kuriuo dalis pastatų buvo priteisti ieškovei, atsakovai sudarė dovanojimo sandorį dėl turto dalies, nepriklausančios asmeninės nuosavybės teise atsakovui A.lgirdui A. V. Aleksandrui Vaišvilui ir taip pažeidė įstatymą ir ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į turtą (CK 4.37 str. 1 d.). Kolegija sutinka su atsakovų apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, naikindamas dovanojimo sandorį, nenurodė įstatymo, kurio pagrindu sandorį pripažino neteisėtu. Tačiau pripažinus, kad dėl šios dalies reikalavimo pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, vien formaliu pagrindu skundžiama teismo sprendimo dalis negali būti panaikinta, nes tai draudžia įstatymas (CPK 328 str.). Atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3k-3-580/1999 šioje byloje netaikoma – nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde paminėtos bylos (3 t., b. l. 42) faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.

Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovai nekėlė reikalavimų dėl daiktinių teisių pripažinimo į sukurtą ieškovės ir atsakovo A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo turtą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo aiškintis pastatų statybos klausimo iki ir po ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės ir atsakovo A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių byloje neaiškino, nes to nenumato įstatymas (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 42 str. 1 d.). Atsakovų apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atmestinas apeliantės motyvas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamos įrodymų vertinimo ir bylos aplinkybių aiškinimo praktikos – šio motyvo dalis dėl teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas, neįrodyta.

CPK 330 str. pasakyta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo, dėl to suklydo priimdamas sprendimo dalį, kuria atmetė ieškovės reikalavimą dėl pripažinimo nuosavybės teisių į žemės sklypą ir atsisakė panaikinti sudarytus dėl žemės sklypo dalies perleidimo sandorius. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė O. V. Ona Vaišvilienė ir atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas po santuokos nutraukimo (1977 m. kovo 24 d.) 1991 m. sausio 9 d. įregistravo individualią O.nos ir A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilų įmonę (1 t., b. l. 20-21-30-34). Ieškovė ir atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas augino žvėrelius, vertėsi kailių realizavimu, mokėjo mokesčius. Dalis dokumentų patvirtina, kad ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės vardu buvo perkamos statybinės medžiagos nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini)Kaune, Ežerėlio g. 6, rekonstrukcijai: kad buvo atlikti statybos darbai namo pirmojo aukšto patalpoje, įrengta siena, patvirtina ir techninės apskaitos bylutės medžiaga (1 t., b. l. 32-33). Nors šalys skirtingai aiškina ieškovės ir atsakovo A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo santykius po santuokos nutraukimo, ieškovė nurodo, kad po santuokos nutraukimo gyveno su atsakovu, vedė bendrą ūkį. Atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas tvirtina, kad su ieškovė bendravo tik tiek, kiek to reikalavo įmonės ir verslo reikalai. Tačiau atsakovo A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo parodymus nuginčijo liudytojai R. P. Rasa Patašinė ir S. V.Sigitas Vaidelis, kurie patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvila po santuokos nutraukimo gyveno bendrai (2 t., b. l. 184-185). Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad po santuokos nutraukimo ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės ir atsakovo A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo veiksmai buvo nukreipti į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą jungtinės veiklos pagrindu (CK 472, 474 str. 1, 2 d., įst. red. 1964 m., CK 4.75 str., 4.81 str.). Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas kartu dirbo įmonėje, kartu važinėjo, bendravo, turėjo bendrą verslą, o faktas, kad atsakovas po ištuokos su ieškove 1977 m. sukūrė kitą šeimą, liudytojams buvo žinomas (2 t., b. l. 184-187). Liudytojų A. L.A. Liaudagienės, G. S.G. Stanislovaitės, K. R. K. Radzevičiaus parodymai nėra reikšmingi šioje byloje, nes liudytojai paaiškino apie šalių santykius vadovaudamiesi ne konkrečiais faktais, o savo nuomone, kurios negalėjo pagrįsti, arba tiesiog nurodė, kad nežino aplinkybių, dėl kurių turėjo duoti paaiškinimą (2 t., b. l. 186-187) Atsakovai neginčija, kad ieškovė 1997 m. gegužės 28 d. pervedė į atsakovo A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo banko sąskaitą investicinius čekius (1 t., b. l. 74-75, 107, 111), taip pat atsakovas pripažino, kad dalį investicinių čekių gavo iš ieškovės brolių, ir visi šie čekiai buvo panaudoti ginčo žemės sklypui pirkti. Atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas pripažino, kad neturi įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėjo ieškovei ir jos broliams už investicinius čekius, panaudotus žemės sklypui išpirkti. Atsakovas R. P. Raimundas Paukštis apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad išpirko iš ieškovės dalį jai priklausančio žemės sklypo už kelis tūkstančius dolerių, tačiau įrodymų šiam faktui patvirtinti neturi. Taip pat atsakovai patvirtino, kad nenorėjo su ieškove bendrai gyventi, nes ji yra nesugyvenamo charakterio. Atsakovai sumokėję ieškovei pinigus tikėjosi, kad ieškovė atsisakys teismo sprendimu jai paskirto naudotis žemės sklypo, esančio prie ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų (duomenys neskelbtini)Kaune, Ežerėlio g. 6 (2 t., b. l. 177).Nors atsakovas A.A. V. A.Vaišvila neigia buvus susitarimą sukurti bendrą nuosavybę bei vesti bendrą ūkį su ieškove, tačiau tai patvirtina jų tarpusavio santykių pobūdis ir jų bendri veiksmai: bendras mokesčių mokėjimas, bendros lėšos, už ieškovės investicinius čekius 1994 m. birželio 3 d. pirktas žemės sklypas. Žemės sklypo išpirkimas įformintas po, kai atsakovas Algirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas nutraukė 1987 m. kovo 18 d. santuoką (2 t., b. l. 57; 1 t., b. l. 31-32) su A. M. Aldona Marijona V.aišviliene. Aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes patvirtina ne tik dalies liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai: banko išrašai, nutarimas administracinėje byloje už savavališką statybą, žemės mokesčių mokėjimo, statybinių medžiagų pirkimo kvitai, pažyma apie šeimos sudėtį ir kt., tarp jų ir 1999 m. dokumentas apie įmonės išregistravimą (1 t., b. l. 21-34, 28-40, 73-75) Remiantis byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais šalių tarpusavio santykių pobūdį, pripažintina buvus šalių susitarimą jungtinės veikos pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę į 1318 kv. m žemės sklypą, priskirtą (1 t., b. l. 31-32) namų valdai (CK 472, 474 straipsniai). Susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę šios bylos atveju nustatinėtas ir įrodinėtas rašytiniais įrodymais, susitarimo buvimą patvirtina šalių bendra veikla (veiksmai), tarpusavio santykių pobūdis (buvę sutuoktiniai), todėl rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties negaliojančia (CK 58 str. 1 d., 1.93 str. 6 d.).Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartą pabrėžė, kad atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Pagal šį principą išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina tam tikrą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. G. Šimkuvienė su. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialu, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB “AAA” su Lietuvos Respublikos valstybiniu patentų biuru, bylos Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.). Kolegija nesivadovauja nutartyje liudytojų K. R.K. Radzevičiaus, A. L.A. Liaudagienės, G. S. G. Stanislovaitytės parodymais, nes jie yra abstraktūs. Liudytojai nieko konkretaus negalėjo paaiškinti apie ieškovės ir atsakovo A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo bendras lėšas, nenurodė, kada ir už kiek buvo parduoti investiciniai čekiai, kodėl tariamai parduoti čekiai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą iš ieškovės banko sąskaitos. Esant prieštaravimui tarp liudytojų, atsakovų parodymų ir rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimo, kolegija vadovaujasi byloje rašytiniais įrodymais, banko išrašais, patvirtinančiais, kad už ginčo sklypą buvo sumokėta ieškovės sąskaitoje buvusiais investiciniais čekiais (CPK 197 str. 2 d., 185 str.).

Kaip nustatyta byloje, ieškovė, remiantis teismo 1976 m. gruodžio 27 d. sprendimu (1 t., b. l. 18-19), įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų, esančių ginčo namų valdoje, tarp šalių buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka (1 t., b. l. 177). Kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą motyvais, kad fondinės žemės naudojimosi tvarkos nustatymas teismo 1976 m. sprendimu nesukūrė ieškovei nuosavybės teisių į žemės sklypą, nes tuo metu žemė buvo valstybės nuosavybė. Tačiau remiantis 1993-07-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 550 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir kt.“ ir 1995-07-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ ieškovė turėjo teisę už 1994 m sumokėtus investicinius čekius 1998 m. išpirkti žemės sklypą, esantį prie ieškovės namų valdos dalies. Įvertinus nurodytas aplinkybes tikėtina, kad ieškovė savo teisę į žemės sklypo nuosavybę realizavo sumokėdama investiciniais čekiais iš savo banko sąskaitos per atsakovą A.lgirdą A. V.Aleksandrą Vaišvilą. Tokiu būdu ieškovė ir atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas tapo ginčo žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės savininkai, ir nesant kitų įrodymų pripažįstama, kad bendrasavininkų dalys yra lygios (CK 4.47 str. 1 d. 1 p., 12 p.). Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, nustačius, kad valdymo principas buvo pažeistas ir yra pagrindas pažeistą teisę apginti (CK 4.4.75 str. 1 d., 4.95 str., 4.96 str. 3 d.).

Kolegija atmeta atsakovų paaiškinimus, kad ieškovė savo teisės atsisakė ir siūlė ginčo turtą padovanoti atsakovei V.ioletai O. P.Onai Paukštienei. Taip pat atmestinas atsakovų aiškinimas dėl praleisto termino ieškovės pažeistoms teisėms ginti, nes šios aplinkybės byloje neįrodytos. Ieškovė ginčija tą faktą, kad žinojo apie turto perleidimo sandorių sudarymą tarp atsakovų ir kad pati leido ginčo sandorius sudaryti. Pažymėtina, kad atsakovai, tariamai mokėdami ieškovei pinigus už perleidžiamą turtą, netiesiogiai pripažino ieškovės teises į šį turtą, tačiau turto perleidimo sandorius įformino tarpusavyje, o ne tarp ieškovės, kuriai priklausė nekilnojamo turto dalis, ir atsakovų. Todėl ir šis prieštaravimas aiškinamas ieškovės naudai.

Atsakovai laikomi nesąžiningais, nes, kaip paminėta anksčiau, yra vienos šeimos nariai, ilgą laiką gyveno kartu, jiems buvo žinomos visos šeimos gyvenimo aplinkybės, taip pat ir tai, kad ieškovė ir atsakovas A.lgirdas A. V. Aleksandras Vaišvilas pasidalino turtą teismo sprendimu ir kad po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai nenutraukė ryšių ir toliau vertėsi ūkine veikla, sukūrė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis abiems priklausantį turtą, įsigijo 1318 kv.m žemės sklypą (duomenys neskelbtini)Kaune, Ežerėlio g. 6.

Ieškovė neprašo teismo atidalinti arba priteisti ieškovei dalį žemės sklypo. Kolegija, pripažinusi ieškovės teisių pažeidimą, panaikina sandorius (1 t., b. l. 67-70) dėl žemės sklypo dalies perleidimo (dovanojimo ir pirkimo pardavimo), kurie sudaryti dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų (CK 1.80 str.1d..2d.), nes kitas įstatymo pagrindas sandoriui panaikinti, nurodytas ieškovės ieškinio pareiškime (sandoriai sudaryti tik dėl akių), byloje neįrodytas. Panaikinus sandorius panaikinto sandorio šalių teisės grąžinamos į pradinę turtinę padėtį.

Įvertinusi visus nurodytus motyvus, kolegija tenkina ieškovės apeliacinį skundą, panaikina sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkina visiškai, atsakovų apeliacinio skundo netenkina (CPK 326 str.1 d. 2 p.).

Panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, kolegija naikina priteistas pirmosios instancijos teisme iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovams ir valstybei (CPK 93 str. 4 d., 96 str.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo išlaidų žyminiam mokesčiui ir advokato atstovavimo išlaidoms sumokėti (3 t., b. l. 50, 70), pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo dalį žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimus (1 t., b. l. 136). Visos šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, nes yra įrodytos, būtinos ir protingo dydžio. Byla susideda iš trijų tomų, pradėta nagrinėti 2007 m., todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos nėra didelės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės reikalavimas, panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.

Pripažinti 0,1318 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1901-02190030, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)1901/0219:30 Kauno m. k.v.), esantį (duomenys neskelbtini)Kaune, Ežerėlio g. 6, bendrąja daline A.lgirdo A. V. Aleksandro Vaišvilo (a. k. (duomenys neskelbtini) 34005101747) ir O. V. Onos Vaišvilienės (a. k. 4400518992(duomenys neskelbtini)) nuosavybe; pripažinti negaliojančia ½ dalį 2002 m. birželio 11 d. dovanojimo sutarties (reg. Nr. 16RS-3081), kuria atsakovas A. A. V. A. Vaišvilas padovanojo atsakovei V. O. P. O. Paukštienei 0,1100 ha iš 0,1318 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)Kaune, Ežerėlio g. 6, 9 480,50 Lt vertės; pripažinti negaliojančia 2005 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį (reg. Nr.RK-4119), kuria atsakovė V. O. P. O. Paukštienė pardavė atsakovui R. P. R. Paukščiui 600 kv. m iš 1100/1318 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini)Kaune, Ežerėlio g. 6 (unikalus Nr. 1901-0219-0030(duomenys neskelbtini)) ir grąžinti sandorio šalis į pradinę padėtį.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės atsakovams, šią atsakovų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalį atmesti. Panaikinti sprendimo dalį priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės O. V. Onos Vaišvilienės valstybei, šias išlaidas valstybei priteisti lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti iš atsakovų Algirdo A. V.Aleksandro Vaišvilo, V.ioletos O. P.Onos Paukštienės, R. P. Raimundo Paukščio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės ir pirmosios instancijos teisme lygiomis dalimis iš kiekvieno ieškovei O. V. Onai Vaišvilienei 284 Lt ir 86 Lt žyminio mokesčio, 750 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidas, iš viso 1 160 Lt.