Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

UAB ,,Juodeliai“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš nuteistojo V. Z. UAB „Juodeliai“ 32239,06 Lt žalos atlyginimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., nepadariusį veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. G. M. atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas pagal 2003 m. sausio 6 d. Čekijos Respublikos firmos „Jan Marianek“, esančios (duomenys neskelbiami), išduotą įgaliojimą atstovauti firmai „Jan Marianek“, 2003 m. sausio 15 d. sudaręs medienos pirkimo -pardavimo sutartį tarp UAB „Juodeliai“, esančios (duomenys neskelbiami), kuriai atstovavo komercijos direktorius G. M. , ir Čekijos firmos „Jan Marianek“, pateikė žodinius užsakymus UAB „Juodeliai“ dėl medienos produkcijos eksportavimo į Vokietijos firmą „Ludwig Gebhard GmbH Co“, esančią (duomenys neskelbiami), ir iš UAB „Juodeliai“ gavo išvežimui medienos gaminių į Vokietijos minimą firmą:

- 2003 m. balandžio 11 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. XXXXX už 1335,77 euro (atitinkamai 4612,15 litų);

- 2003 m. balandžio 25 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. XXXXX už 1335,77 euro (atitinkamai 4612,15 litų);

- 2003 m. gegužės 2 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. XXXXX už 1335,77 euro (atitinkamai 4612,15 litų);

- 2003 m. gegužės 2 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. XXXXX už 1335,77 euro (atitinkamai 4612,15 litų);

- 2003 m. gegužės 16 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. XXXXX už 1335,77 euro (atitinkamai 4612,15 litų);

- 2003 m. gegužės 16 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. XXXXX už 1335,77 euro (atitinkamai 4612,15 litų);

- 2003 m. gegužės 16 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. XXXXX už 1322,45 euro (atitinkamai 4566,16 litų).

Taip V. Z. 2003 m. balandžio 11 d. – 2003 m. gegužės 16 d. laikotarpiu iš UAB „Juodeliai“ gavo medienos gaminių eksportui už 9337,07 euro arba 32239,06 Lt, gavęs apmokėjimą už produkciją iš Vokietijos firmos „Ludwig Gebhard GmbH Co“, jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „Juodeliai“ turtą – 32239,06 Lt pasisavino.

Apeliantas skunde ginčija ir tą faktą, kad jis G. M. buvo skolingas 7000 ir 5500 eurų. Apeliantas, remdamasis liudytojų B. K. , P. M. , J. Z. parodymais, tvirtina, jog G. M. negalėjo jam tokios sumos pinigų paskolinti, nes gyveno kukliai, pats prašė savo tėvo paskolinti pinigų, o darbdavio atlyginimą išmokėti avansu.

Civilinio ieškovo UAB „Juodeliai“ atstovas atsikirtime į nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeisti, nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad teismas tinkamai kvalifikavo V. Z. nusikalstamus veiksmus ir priėmė teisingą bei pagrįstą nuosprendį.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis V. Z. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras, civilinio ieškovo UAB ,,Juodeliai“ atstovai, išteisintasis G. M. prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje surinktas įrodymais yra nustatyta, kad V. Z. , veikdamas pagal išduotą įgaliojimą atstovauti firmai ,,Jan Marianek“, 2003 m. sausio 15 d. sudarė medienos pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB ,,Juodeliai“, kuriai atstovavo komercijos direktorius G. M. , ir Čekijos firmos ,,Jan Marianek“, pateikė žodinius užsakymus UAB ,,Juodeliai“ dėl medienos produkcijos eksportavimo į Vokietijos firmą ,,Ludwig Gebhard GmbH Co“ ir iš UAB ,,Juodeliai“ gavo išvežimui medienos gaminių į Vokietijos minėtą firmą pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX už 9337,07 eurų arba 32239,06 litų. Pagal šias septynias sąskaitas–faktūras už gautą produkciją iš UAB ,,Juodeliai“ Vokietijos firma visiškai atsiskaitė, pinigus sumokėdama V. Z. , kuris privalėjo atsiskaityti su UAB ,,Juodeliai“. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB ,,Juodeliai“ negavo 32239,06 litų už pateiktus eksportavimui medienos gaminius. Nuteistasis V. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią iš UAB ,,Juodeliai“ gavo eksportavimui medienos gaminių į Vokietijos firmą ,,Ludwig Gebhard GmbH Co“, ir Vokietijos firma su juo visiškai atsiskaitė už gautą produkciją. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir nuteistojo V. Z. apeliaciniame skunde, nuteistasis tik tvirtina, kad šių pinigų nepasisavino, juos perdavė UAB ,,Juodeliai“ komercijos direktoriui G. M. . Išteisintasis G. M. visada kategoriškai neigė, kad gavo iš V. Z. 32239,06 litus už minėtus medienos gaminius. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos visapusiškai, pilnai, objektyviai, pašalintos visos abejonės dėl V. Z. kaltumo, išsiaiškinta ar V. Z. atliko nusikalstamus veiksmus inkriminuotus jam kaltinime ir už kurių padarymą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį. Byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, pakartotinai apklausti išteisintasis G. M. , nuteistasis V. Z. , liudytojai J. Z. , R. S. , R. J. , E. B. , A. T. .

Pagal nuteistojo V. Z. parodymus, jis G. M. laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. gegužės 16 d. sumokėjo keturis kartus: 1200, 1500, 4000, 3500 eurų, viso 10 200 eurų sumą, ir su pastaruoju visiškai atsiskaitė už eksportuojamą medieną, G. M. tą faktą, kad gavo pinigus, patvirtino pasirašydamas jo užrašų knygelėje. V. Z. parodymus, kad jis mokėjo G. M. patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos rašysenos ekspertizės išvadose nurodyta, kad tyrimui pateiktoje užrašų knygelėje rankraštinius įrašus ,,€€ 1500€“, ,,12 05 2003 4000€ Giedrius“ ir ,, iki čia 3500€ 20 Giedrius“ parašė V. Z. , o greta įrašų ,,Giedrius“ pasirašė G. M. (t.1, b.l. 191-200). Tokie V. Z. parodymai iš esmės neprieštarauja ir liudytojų R. J. , R. S. parodymams. Liudytojas R. J. patvirtino matęs, kaip V. Z. perdavė G. M. apie 3000 – 3500 eurų. V. Z. jam paaiškino, kad šie pinigai už medieną. Tą faktą, kad V. Z. mokėjo G. M. už medieną, savo parodymuose nurodė ir liudytojas R. S. , tik negalėjo konkretizuoti kokią pinigų sumą V. Z. perdavė G. M. . Be to, duodamas parodymus ir pats G. M. pripažino gavęs iš V. Z. pinigus, neginčijo rašysenos specialisto išvados, kad užrašų knygelėje greta įrašų ,,Giedrius“ pasirašė G. M. , teisingumo ir pagrįstumo, tik tvirtino, kad šie pinigai, kuriuos jis gavo iš V. Z. , buvo jam pastarojo grąžinta skola, o ne už eksportuojamą medieną. Pagal G. M. parodymus, jis V. Z. buvo paskolinęs 7000 ir 5500 eurų. V. Z. 7000 eurų jam sugrąžino, sumokėdamas iš karto visą sumą, o 5500 eurų liko skolingas. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kolegija laiko, kad išteisintojo G. M. parodymai, jog V. Z. jam sumokėjo 7000 eurų skolą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš anksčiau minėtų V. Z. , liudytojų parodymų, specialisto išvados matyti, kad tarp G. M. ir V. Z. vyko įvairūs piniginiai atsiskaitymai, - V. Z. mokėjo G. M. įvairias pinigų sumas, tarp jų ir V. Z. parodymuose nurodytas (1200, 1500, 4000, 3500 eurų), tačiau kad būtų mokėjęs vienu metu pinigų sumą, kurią nurodo G. M. , - 7000 eurų, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai: paskolos sutartis (t. 3, b.l. 14), specialisto išvada (t.1, b.l. 191-200) rodo, kad G. V. Z. buvo skolingas 5500 eurų. Pats V. Z. neigia esąs skolingas G. M. 5500 eurų. Tvirtina, kad su G. M. pasirašęs 5500 eurų paskolos sutartį, šių pinigų negavo, paskolos sutartis buvo pasirašyta tik kaip garantas, kad G. M. leistų išvežti produkciją. Tokiais nuteistojo V. Z. parodymais kolegija netiki. Pats V. Z. , duodamas parodymus apie 5500 eurų paskolą, buvo nenuoseklus. V. Z. , ginčydamas, kad G. M. jam paskolino 5500 eurų, apklaustas pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad 2003 m. kovo – gegužės mėn. laikotarpiu jis, atsiskaitęs už produkciją su G. M. , padengė minėtą paskolą (t.4, b.l. 101). Be to, nuteistojo V. Z. parodymai apie tai, jog nesiskolino iš G. M. 5500 eurų, prieštarauja ir byloje surinktiems įrodymams. Iš paskolos sutarties, duomenų, gautų atlikus rašytinį tyrimą, išteisintojo G. M. parodymų matyti, kad V. Z. buvo skolingas 5500 eurų G. M. ir pastarasis per keletą kartų gavo iš V. Z. įvairias pinigų sumas (1200, 1500, 4000, 3500 eurų). Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kolegija netiki ir nuteistojo V. Z. parodymų, kad jis visiškai atsiskaitė pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX už gautą produkciją iš UAB ,,Juodeliai“, teisingumu. Tokie nuteistojo V. Z. parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje, remiantis liudytojų A. T. , E. B. , J. Z. parodymais nustatyta, kad V. Z. , kaip buvo numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje, į UAB ,,Juodeliai“ sąskaitą pinigų, gautų už medieną iš Vokietijos firmos, neįnešė. Pagal liudytojo J. Z. parodymus, V. Z. jam žadėjo atsiskaityti, kai pagerės pastarojo materialinė padėtis, tai rodo, kad pats V. Z. suvokė, jog jis nėra visiškai atsiskaitęs su UAB ,,Juodeliai“ už pirktą medieną.

Kolegijos nuomone, esant tokiems prieštaringiems V. Z. , G. M. parodymams apie pinigų mokėjimą ir atsiskaitymą už gautą iš UAB ,,Juodeliai“ medieną, galima remtis jų parodymais tiek, kiek jie vieni kitiems neprieštarauja, ir kiek juos patvirtina objektyvūs įrodymų šaltiniai – rašytiniai įrodymai, dokumentai. Kaip matyti iš bylos medžiagos nei nuteistasis V. Z. , nei išteisintasis G. M. , apklausti apeliacinės instancijos teisme, iš esmės neneigė, jog tarp jų 2003 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. gegužės 16 d. laikotarpiu vyko įvairūs piniginiai atsiskaitymai, tai yra V. Z. mokėjo G. M. pinigus, o G. M. juos gavo, tik V. Z. tvirtino, jog 10200 eurų sumokėjo G. M. už gautą iš UAB ,,Juodeliai“ medieną, o G. M. , kad V. Z. jam sugrąžino 7000 eurų kaip skolą. G. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalė išteisintas, ši nuosprendžio dalis neskundžiama, todėl nėra pagrindo svarstyti ar V. Z. ir G. M. nebuvo nusikalstamos veikos bendrininkai. Iš byloje esančios paskolos sutarties (t. 3, b.l. 14) matyti, kad V. Z. buvo G. M. skolingas 5500 eurų, tačiau G. M. parodymų, kad be tų 5500 eurų V. Z. jam buvo skolingas dar 7000 eurų, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp V. Z. ir G. M. buvo asmeniniai paskoliniai sutartiniai santykiai ir tai paneigia V. Z. versiją, jog jis atsiskaitė už UAB ,,Juodeliai“ 7 partijų gautą medienos produkciją pagal sąskaitas-faktūras, pinigus sumokėdamas G. M. , yra patvirtinta įrodymais tik iš dalies, tai yra dėl 5500 eurų sumos. Išskyrus prieštaringus G. M. parodymus, nėra byloje įrodymų, paneigiančių V. Z. versiją, kad jis G. M. sumokėjo viso 10200 eurų, priešingai, tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai (t. 2, b.l. 96, t. 1, b.l. 191-200), iš kurių matyti, kad V. Z. G. M. mokėjo 1200, 1500, 4000, 3500 eurų, tai yra viso 10200 eurų, kai pagal byloje esančius įrodymus buvo skolingas 5500 eurų. Nėra paneigta V. Z. versija, kad likusius 4700 eurų V. Z. perdavė G. M. , tikėdamasis, kad šis pinigus įmokės į UAB ,,Juodeliai“ kasą už pirktą medieną. Tačiau V. Z. subjektyviai suvokė, tai matyti ir iš liudytojo J. Z. parodymų, kad jis nepilnai atsiskaitė su UAB ,,Juodeliai“ už pirktą medieną, likusius jam patikėtus pinigus 4637,07 eurų arba 15997,89 Lt pasisavino.

Atsakomybė už svetimo turto pasisavinimą diferencijuojama pagal turto vertę. Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimą. Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnyje pateiktas turto vertės išaiškinimas, pagal kurį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Byloje surinktais įrodymais nepaneigus, kad V. Z. , iš 9337,07 eurų, kuriuos privalėjo sumokėti UAB ,,Juodeliai“ už gautą medieną, 4700 eurų sumokėjo G. M. , laikytina, kad V. Z. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB ,,Juodeliai“ turtą - 4637, 07 eurų arba 15997,89 Lt. Ši pinigų suma neviršija 250 MGL, todėl V. Z. veika turi būti perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį.

Perkvalifikavus V. Z. veiką pagal lengvesnį Lietuvos Respublikos BK straipsnį, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, taip pat ir į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, - V. Z. anksčiau teistas nebuvo, dirba, vedęs, nenustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, V. Z. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje nurodyta, kad jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Z. anksčiau teistas nebuvo, padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), turi darbą, yra sukūręs šeimą. Kolegijos nuomone, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. Z. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas.

Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo toje dalyje, kur prašoma panaikinti nuosprendį dėl priteisimo iš V. Z. 32239,06 Lt UAB ,,Juodeliai“. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. Z. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį medienai pirkti su UAB ,,Juodeliai“ ir iš minėtos UAB gavo medienos gaminių eksportavimui į Vokietijos firmą ,,Ludwig Gebhard GmbH Co“ pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX, Nr. XXXXX už 9337,07 euro arba 32239,06 litų. V. Z. , vadovaudamasis šia sutartimi, privalėjo UAB ,,Juodeliai“ už medienos gaminius apmokėti pagal sąskaitą-faktūrą išankstiniu mokėjimu: pavedimu arba grynaisiais pinigais. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Juodeliai“ pagal minėtas septynias PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimo, -32239,06 litų, - už pateiktus eksportavimui medienos gaminius negavo, tai yra V. Z. nesilaikė pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos ir neįvykdė prievolės sumokėti UAB ,,Juodeliai“ už eksportavimui pateiktus medienos gaminius. Ta aplinkybė, kad dalį iš Vokietijos firmos ,,Ludwig Gebhard GmbH Co“ gautų pinigų už medieną V. Z. perdavė G. M. , nepanaikina V. Z. prievolės apmokėti UAB ,,Juodeliai“ už gautą produkciją - 32239,06 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti:

V. Z. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir V. Z. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti nusikaltimu padarytą UAB „Juodeliai“ 32239,06 Lt žalą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.