Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-06 · Byla Nr. Ik-8-402/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-06
Bylos Nr.
Ik-8-402/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01875-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
R. I.
Atsakovas
Lietuvos
Administracinė byla Nr. I-8-402/2013Teisminio proceso Nr.3-61-3-01875-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 21.; 15.2.3.2.; 74.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės, Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. I.,

nedalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau- Marijampolės AVPK Šakių raj. PK) 2012-06-19 administracinį aktą Nr. 64-91-S-4023 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 40500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2011-10-20 iki 2011-10-25, nuo 2011-11-17 iki 2011-11-22, nuo 2011-12-20 iki 2012-01-03, nuo 2012-01-24 iki 2012-02-07, nuo 2012-02-14 iki 2012-02-21, nuo 2012-03-13 iki 2012-03-27, nuo 2012-04-17 iki 2012-04-27, nuo 2012-04-03 iki 2012-04-10 ir nuo 2012-05-15 iki 2012-05-22, - viso 81 parą, jis buvo laikomas Šakių rajono PK areštinėje žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis. Nurodė, jog vieną kartą per parą gaudavo šiltą maistą. Nebuvo išvedamas pasivaikščioti į gryną orą. Kameroje įrengti netinkami langai, todėl nepakankamai patekdavo šviesos, todėl negalėjo skaityti, rašyti ar dirbti. Kameroje nebuvo ventiliacijos, todėl pastoviai laikėsi drėgmė. Nurodė, jog išvardintos sąlygos yra žiaurios, nežmoniškos ir tai yra žiaurus , nežmoniškas elgesys, kuris yra draudžiamas Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., o taip pat ir Konstitucijos bei kitų Lietuvos įstatymų. Kalėdamas šiomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, diskomfortą, fizinį nepatogumą, pablogėjo sveikata, dažnai reikėjo medikų pagalbos. Dėl šių pažeidimų, 2012-05-29 skundu, kreipėsi į atsakovą. 2012-06-29 gavo atsakymą. Šis atsakymas biurokratiškas, juo problema nesprendžiama, o tik atsirašinėjama, todėl šį atsakymą reikia panaikinti kaip neteisėtą. Prašo iš atsakovo priteisti 40500 Lt (po 500 Lt už kiekvieną parą) neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l 11-12) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog 2012-06-07 Šakių rajono policijos komisariate buvo gautas R. I. skundas dėl kalinimo sąlygų Šakių raj. PK areštinėje, kuriuo prašoma nustatyti bei užfiksuoti grubius žmogaus teisių suvaržymus bei ignoravimus bei išspręsti klausimą dėl padarytos žalos atlyginimo. Šakių raj. PK skundą savo kompetencijos ribose išnagrinėjo ir 2012-06-19 išsiuntė R. I. atsakymą reg. Nr.64-91-S-4023, kuriame pateikė informaciją dėl laikymo sąlygų Šakių raj. PK areštinėje. Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko Šakių raj. PK areštinėje patikrinimus ir šių aktų duomenimis higienos normų dėl lango kokybės, nepakankamos šviesos, oro ventiliacijos ar padidėjusio drėgmingumo nenustatyta. Nurodė, jog Šakių raj. PK areštinėje pasivaikščiojimai nevykdomi todėl, jog nėra įrengtas pasivaikščiojimo kiemas. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos patvirtinimo 7.10 punkte nurodyta, jog pasivaikščiojimai vykdomi tose policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Nenustatyta, kad areštinėje pateikiamas maistas neatitiktų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-03-27 įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, patvirtinimo" nustatytų reikalavimų. R. I. savo skunde nepateikė jokių faktų ir įrodymų, patvirtinančių, kad Šakių raj. PK areštinėje buvo kalinamas žiauriomis ir nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, dėl ko jam buvo padaryta neturtinė žala 40500 Lt, per visą pareiškėjo kalinimo laiką komisariatas negavo nei vieno pareiškėjo skundo dėl netinkamų sąlygų, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo R. I. prašomos priteisti neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinėje, atlyginimo. Pareiškėjas siekia, jog jam būtų atlyginta 40 500 litų neturtinė žala, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų įkalinimo sąlygų, pasireiškusių tuo, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinės kameroje, neatitinkančioje higienos ir sanitarinių sąlygų.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2011-10-20 iki 2011-10-25, nuo 2011-11-17 iki 2011-11-22, nuo 2011-12-20 iki 2012-01-03, nuo 2012-01-24 iki 2012-02-07, nuo 2012-02-14 iki 2012-02-21, nuo 2012-03-13 iki 2012-03-27, nuo 2012-04-17 iki 2012-04-27, nuo 2012-04-03 iki 2012-04-10 ir nuo 2012-05-15 iki 2012-05-22 buvo laikomas Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinėje (b. l. 1-2), tačiau pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog pareiškėjas į Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinę buvo etapuotas ir laikomas laikotarpiu nuo 2012-01-24 iki 2012-02-08, nuo 2012-02-14 iki 2012-02-21, nuo 2012-03-13 iki 2012-03-20, nuo 2012-04-17 iki 2012-04-27, nuo 2012-04-03 iki 2012-04-10 ir nuo 2012-05-15 iki 2012-05-22 (b. l. 55) ( byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2012-01-24). Pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 2, kurios plotas 11,82 m².

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kalėjo nežmoniškomis sąlygomis, nes kameroje trūko šviesos, nėra ventiliacijos, todėl kameroje pastovi drėgmė, nevedė pasivaikščioti į gryną orą, karštą maistą duodavo tik vieną kartą per parą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinėje buvo atliekami patikrinimai ir jų metu nebuvo nustatyta, jog nepakanka šviesos, oro ventiliacijos ar yra padidėjusi kamerose drėgmė. Maitinimas areštinėje kalintiems asmenims buvo tiekiamas iš kavinės „Kiba“, esančios Šakių mieste, 3 kartus paroje (pusryčiai, pietūs, vakarienė). Pasivaikščiojimai Šakių raj. PK areštinėje nebuvo vykdomi todėl, jog nėra įrengtas pasivaikščiojimo kiemas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ Šios Higienos normos 6 punktas numato, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 8 punktas numato, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. 21 punktas nurodo, jog policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.; 22 punktas, policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.; 23 punktas policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 24 punkte yra įtvirtinti policijos areštinės kamerų ir karcerio patalpų santykinės drėgmės reikalavimai.

Byloje nustatyta, jog 2012-04-02 patikrinimą Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinėje atliko Marijampolės visuomenės sveikatos centro Šakių skyriaus specialistė ir surašė patikrinimo aktą Nr. Pa-76 (b. l. 16-18). Iš minėto patikrinimo akto matyti, jog Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinė neatitinka Lietuvos higienos normos HN 37-2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintų LR Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, reikalavimų, kadangi areštinės teritorija maža, nėra įrengti pasivaikščiojimo kiemai, trijose kamerose neatliktas remontas, nėra sanitarinės švaryklos, nurodyti ir kiti pažeidimai. Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinė įpareigota nustatytus pažeidimus pašalinti iki 2012-07-02. 2012-10-12 pakartotinai buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimą Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinėje atliko Marijampolės visuomenės sveikatos centro Šakių skyriaus specialistė ir surašė patikrinimo aktą Nr. Pa-343. Iš minėto patikrinimo akto matyti, jog Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinė neatitinka Lietuvos higienos normos HN 37-2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintų LR Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, reikalavimų, kadangi areštinės teritorija maža, nėra įrengti pasivaikščiojimo kiemai, trijose kamerose neatliktas remontas, nėra sanitarinės švaryklos. Pastebėtina, jog apžiūrų metu nebuvo nustatyta pareiškėjo nurodytų aplinkybių (jog nepakanka šviesos, oro ventiliacijos, yra padidėjusi kamerose drėgmė, netinkamas maistas), byloje esanti medžiaga taip pat neleidžia manyti, kad atsakovas nepagrįstai neužtikrino tinkamų sąlygų pareiškėjui ir kad šiais veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašo ir remdamasis argumentais, kad areštinėje nebuvo vedamas pasivaikščioti į gryną orą, tuo pažeidžiant teisės aktus.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Ginčui aktualus ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, kurio paskirtis nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, 29 straipsnyje nustatyta suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi – suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Tokia teisė numatyta ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 103 straipsnyje. Suimtojo teisė pasivaikščioti gryname ore yra garantuota įstatymo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2012-01-24 iki 2012-02-08, nuo 2012-02-14 iki 2012-02-21, nuo 2012-03-13 iki 2012-03-20, nuo 2012-04-17 iki 2012-04-27, nuo 2012-04-03 iki 2012-04-10 ir nuo 2012-05-15 iki 2012-05-22 Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinėje buvo laikomas 59 paras (b. l. 55). Šiais laikotarpiais R. I. pasivaikščioti į kiemą nebuvo vedamas, kadangi Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinėje nėra įrengtų pasivaikščiojimo kiemų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Išanalizavus bylos duomenis, matyti, kad ginčo laikotarpiu 59 paras Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinėje nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimus gryname ore, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnyje, t. y. Marijampolės AVPK Šakių raj. PK policijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad Marijampolės AVPK Šakių rajono PK administracija neturėjo galimybių dėl pasivaikščiojimo kiemų neįrengimo Šakių rajono PK pareiškėjui užtikrinti jo teisę į kasdienius pasivaikščiojimus gryname ore, remiantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl to, jog kalėjo nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis grindžia sveikatos sutrikimais (nurodė, jog dažnai buvo kviesta greitoji pagalba). Byloje esantys rašytiniai įrodymai: asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalas, VŠĮ Šakių greitosios medicinos pagalbos pateikti duomenys (2013-04-04 Nr. 8-30), patvirtina, kad nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo kviesta greitoji medicinos pagalba dėl krūtinės skausmo, karščiavimo, bronchito, nerimo, gerklės skausmo ir kitų sveikatos sutrikimų (greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės). Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo nurodyti nusiskundimai ir gydytojo nustatyti susirgimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti būtent dėl pareiškėjo nurodytų Marijampolės AVPK Šakių raj. PK areštinėje kalinimo sąlygų. Kitokių įrodymų, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas taip pat negalėjo pateikti, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad ne tik jo sveikatos būklė, bet ir kitos fizinės arba psichinės savybės sąlygojo didesnį nei įprasta, išskirtinai neigiamą poveikį.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų, t.y., jog nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į pasivaikščiojimus gryname ore, pareiškėjas patyrė tam tikrų fizinių nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y., R. I. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (šio teismo 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, LVAT 2011 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-601/2011).

Teismas, siekdamas nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – teisės į kasdienius pasivaikščiojimus gryname ore – pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimus), šio pažeidimo trukmę (59 paras pareiškėjas nebuvo vedamas pasivaikščioti gryname ore), į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1000 Lt.

Pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2012-06-19 administracinį aktą Nr. 64-91-S-4023.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 p.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio sprendimo bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.). Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo išnagrinėjus asmens prašymą (skundą) turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Iš pareiškėjo skundžiamo Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariato 2012-06-19 rašto Nr. 64-91-S-4023 (b. l. 3) matyti, kad tai yra viešojo administravimo subjekto surašytas informacinio - paaiškinamojo pobūdžio dokumentas, atsakant į pareiškėjo 2012-05-28 skundą (b. l. 14), o ne individualus administracinis aktas. Skundžiamame rašte yra suteikiama informacija dėl laikymo sąlygų Šakių raj. PK areštinėje ir nurodoma kas nustatyta išnagrinėjus pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes: Marijampolės visuomenės sveikatos centro Šakių skyriaus pateiktame patikrinimo akte higienos normų dėl lango kokybės, nepakankamos šviesos, oro ventiliacijos ar padidėjusio drėgmingumo nenustatyta; paaiškinta kodėl Šakių raj. PK areštinėje nevykdomi pasivaikščiojimai ir kita. Atsakovo raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Minėtame rašte, pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos poveikio priemonės, nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros pareiškėjo teisės ar pareigos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2012-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

Taigi, esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei išdėstytų argumentų pagrindu, skundžiamo Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariato 2012-06-19 rašto Nr. 64-91-S-4023 negalima laikyti individualiu administraciniu aktu VAĮ 8 straipsnio prasme, nes tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, bei šis raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, dėl to šis ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais bei 88 straipsnio 5 punktu, 101 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjo R. I. naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimą. Bylą dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2012-06-19 administracinį aktą Nr. 64-91-S-4023 nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Natalja ZelionkienėAsta UrbonienėGintaras Čekanauskas