Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo AB „BIRAČ EUROPE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-06-26 nutarties, kuria atsisakyta priimti AB „BIRAČ EUROPE“ priešieškinį civilinėje byloje 2-153-577/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl tinkamo atsakovo atstovavimo, esant situacijai, kuomet kitoje civilinėje byloje yra sprendžiama kuris iš bendrovės vadovų šiuo metu yra teisėtasis vadovas.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla 2-153-577/2015 pagal ieškovo BUAB „Butvita“ ieškinį atsakovui AB „BIRAČ EUROPE“ dėl įsiskolinimo priteisimo. Byloje susiklosčiusi situacija, kad atsakovą atstovavo du atstovai: advokatas Algimantas Uždavinys 2014-01-20 atstovavimo sutarties, pasirašytos tarp advokato Algimanto Uždavinio ir AB „BIRAČ EUROPE“ direktoriaus Vyganto Maulės, pagrindu ir advokatas Laurynas Lokušiūnas 2014-11-05 atstovavimo sutarties, pasirašytos tarp advokatų Kęstučio Švirino bei Lauryno Lukošiūno ir AB „BIRAČ EUROPE“ direktorės Draganos Smiljanič, pagrindu.

Civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, buvo gautas atsakovo atstovo Lauryno Lukošiūno priešieškinis, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia ab initio 2012-12-03 paslaugų teikimo sutartį. Teismas 2015-02-25 nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo BUAB „Butvita“ ieškinį atsakovui AB „BIRAČ EUROPE“ dėl įsiskolinimo priteisimo nagrinėjimą sustabdė, kol kitose civilinėse ir administracinėse bylose įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais bus išspręsti ginčai dėl atsakovo AB „BIRAČ EUROPE“ vadovo paskyrimo teisėtumo. Kitas bendrovės atstovas Algimantas Uždavinys taip pat pateikė priešieškinį ir palaikė atstovo Lauryno Lukošiūno priešieškinio reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

AB „BIRAČ EUROPE“ atstovas Algimantas Uždavinys padavė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-06-26 nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, o priešieškinio priėmimo klausimas turi būti perduotas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais svarbiausiais argumentais:

advokato Algimanto Uždavinio atstovavimo sutartis su AB „BIRAČ EUROPE“ pasirašyta 2014 metais su Vygantu Maule, kuris tuo metu buvo išviešintas kaip bendrovės vadovas;pirmos instancijos teismas anksčiau priėmė kitus procesinius dokumentus, pasirašytus advokato Algimanto Uždavinio, veikiančio pagal tą pačią atstovavimo sutartį;pirmos instancijos teismas byloje priėmė procesinius dokumentus, pasirašytus advokato Lauryno Lukošiūno, nors jo pateikta atstovavimo sutartis buvo pasirašyta buvusios AB „BIRAČ EUROPE“ vadovės Draganos Smiljanič, o ne viešajame registre registruoto vadovo Vyganto Maulės;pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti advokato Algimanto Uždavinio pasirašytą priešieškinį nepagrįstai, dar neįsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimui dėl bendrovės vadovo paskyrimo teisėtumo, nusprendė, kad AB „BIRAČ EUROPE“ vadovo Vyganto Maulės pasirašyta atstovavimo sutartis nesukelia teisinių pasekmių;byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad net viešajame registre išviešinus Draganą Smiljanič bendrovės vadove, sutartis su advokatu Algimantu Uždaviniu nutrūko. Pirmos instancijos teismas darydamas tokią prielaidą pažeidė civilinio proceso nuostatas, užtikrinančias proceso šalies teisę į gynybą, kadangi, neatsižvelgdamas į proceso šalies pageidavimą ir raštu išreikštą valią, nusprendė dėl teisės būti atstovaujamiems pasirinkto atstovo;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Procesinio atstovavimo esmė yra ta, jog procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų; procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padėti jam vesti bylą, kartu teismui – vykdyti teisingumą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“ įgyvendinimas (CPK 51 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2008).

Advokatas klientą teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties pagrindu, todėl advokato įgaliojimų terminas spręstinas pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.763 str.). Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese. Dėl to advokato teisės atstovauti klientui teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisinių paslaugų sutarties pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2007).

Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str.) itin svarbiems atstovaujamojo teisių požiūriu procesiniams veiksmams atlikti (pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį dokumentą ir pateikti jį vykdyti, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo) suteikiami įgalinimai turi būti atskirai aptarti įgaliojime (CPK 59 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009).

Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad atsakovą AB „BIRAČ EUROPE“ faktiškai atstovauja advokatai Laurynas Lukošiūnas (pagal 2014-01-10 Atstovavimo sutartį bei 2015-07-03 Atstovavimo sutartį, pasirašytą bendrovės veikiančios direktorės Draganos Smiljanič) ir Algimantas Uždavinys (pagal 2014-01-20 Atstovavimo sutartį, pasirašytą bendrovės direktoriaus Vyganto Maulės). Kitose civilinėse ir (ar) administracinėse bylose sprendžiama, kas yra teisėtas atsakovo AB „BIRAČ EUROPE“ vadovas – Vygantas Maulė ar Dragana Smiljanič. Juridinio asmenų registro duomenimis, šiuo metu yra sustabdytas tvirtinamojo įrašo ir Juridinių asmenų registro skyriaus sprendimas, kuriuo AB „BIRAČ EUROPE“ vadovu išrinktas ir įregistruotas Vygantas Maulė; duomenų, kad būtų sustabdyti Draganos Smiljanič įgaliojimai, nėra. Dragana Smiljanič bendrovės vadove buvo iki 2014-01-03 sprendimo AB „BIRAČ EUROPE“ vadovu paskirti išrinktą Vygantą Maulę. Juridinio asmenų registro duomenimis, atlikto notarinio veiksmo – tvirtinamojo įrašo, kuriuo patvirtintas prašyme surašytų duomenų dėl Vyganto Maulės išrinkimo bendrovės vadovu tikrumas, galiojimas yra sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-27 nutartimi, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-30 nutartimi sustabdytas Juridinių asmenų registro skyriaus 2014-01-06 sprendimo, kuriuo vadovu įregistruotas Vygantas Maulė, galiojimas. Apeliacinis teismas nepasisako bendrovės teisėto vadovo nustatymo klausimu, kadangi tai nėra šios bylos dalykas, tačiau, atsižvelgdamas į išdėstytą, konstatuoja, kad šiuo metu veikianti AB „BIRAČ EUROPE“ vadovė yra Dragana Smiljanič.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.763 straipsnyje nustatyti pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindai, t. y. nustatyta, kad, be kitų prievolių pasibaigimo pagrindų, pavedimo sutartis baigiasi, kai įgaliotinis panaikina įgaliojimą, įgaliotinis atsisako įgaliojimo, baigiasi įgaliojimo terminas, miršta viena iš sutarties šalių ir kt. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Algimanto Uždavinio 2014-01-20 Atstovavimo sutartis būtų pasibaigusi CK 6.763 straipsnio 1 dalies pagrindais, tačiau svarstytina, ar sutartį galima laikyti pasibaigusia, remiantis CK 6.763 straipsnio 2 dalimi. Ši teisės norma numato, kad įgaliotojui tiems patiems veiksmams atlikti paskyrus naują įgaliotinį, pavedimo sutartis laikoma pasibaigusia nuo to momento, kai pirmajam įgaliotiniui buvo pranešta apie naujo įgaliotinio paskyrimą.

Advokato Algimanto Uždavinio 2014-01-20 Atstovavimo sutartyje įgaliotiniui numatyti platūs įgaliojimai veikti AB „BIRAČ EUROPE“ vardu, atstovauti bendrovę visų instancijų Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, bendrovės vardu teikti procesinius dokumentus ir t.t. 2015-07-03 Atstovavimo sutartimi advokatams Laurynui Lukošiūnui, Kęstučiui Švirinui ir Ryčiui Martinkėnui buvo suteikti įgaliojimai atstovauti AB „BIRAČ EUROPE“ Vilniaus apygardos teisme (bylos Nr. 2-153-577/2015, ieškovas – BUAB „Butvita“, atsakovas – AB „BIRAČ EUROPE“) ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose visais su šia byla susijusiais klausimais, suteikiant jiems visas CPK numatytas atsakovo ar pareiškėjo teises. Atsižvelgus į tai, galima konstatuoti, kad vėlesniu pavedimu bendrovė paskyrė naujus įgaliotinius atlikti tiems patiems veiksmams. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad pirmajam įgaliotiniui būtų pranešta apie naujo įgaliotinio paskyrimą, tačiau Algimantas Uždavinys, atstovaudamas bendrovę byloje turėjo galimybę susipažinti su visais pateikiamais procesiniais dokumentais, todėl negalėjo nežinoti apie naujų įgaliotinių paskyrimą. CPK 6.763 straipsnio 2 dalyje išdėstyta teisės norma parodo, kad situacija, kuomet skirtingų pavedimų pagrindu įgaliotiniai atlieka tuos pačius teisinius veiksmus, yra netoleruotina.

Analogiškai pasisakytina apie šią procesinę situaciją, kuomet vykstant ginčams dėl bendrovės vadovo paskyrimo teisėtumo, bendrovę atstovauja atstovai, kuriems įgaliojimai suteikti skirtingomis pavedimo sutartimis, pateikti savarankiški priešieškiniai, kurių reikalavimai nėra tapatūs. Ši situacija netoleruotina remiantis CPK įtvirtintu šalių procesinio lygiateisiškumo principu(CPK 17 str.) bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 str. 1 d.). Negalima sutikti su apelianto pozicija, kad skundžiama Vilniaus apygardos nutartis pažeidžia atsakovo AB „BIRAČ EUROPE“ teisę į teisminę gynybą – atsakovo teisėtų interesų gynimas šioje byloje kaip tik būtų užtikrinamas geriau, nustačius tinkamą atstovą, kaip ir ieškovui BUAB „Butvita“ nebūtų sukurta procesiškai nelygiavertė padėtis ginčyti dvi savarankiškas atsakovo pozicijas (CPK 17 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2015-05-21 nutartyje atkreipė dėmesį, kad ieškovui BUAB „Butvita“ pateikus ieškinį atsakovui AB „BIRAČ EUROPE“ dėl įsiskolinimo priteisimo, teismas, nematė procesinių kliūčių rengtis bylos nagrinėjimui, tačiau pateikus priešieškinį, situacija iš esmės pasikeitė. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimą, klausimą, kas gali tinkamai atstovauti AB „BIRAČ EUROPE“, galėjo spręsti, taikydamas priešieškinio trūkumų šalinimo institutą. Vilniaus apygardos teismas 2015-06-09 bei 2015-06-26 nutartimis būtent ir pasinaudojo šiuo institutu ir sprendė, kad Draganai Smiljanič esant veikiančia bendrovės direktore, tinkamas procesinis atstovas yra Laurynas Lukošiūnas. Ginčas, kas yra teisėtas bendrovės vadovas, šioje byloje nagrinėjamam klausimui nėra aktualus, kadangi atsakovo valia paskirti atstovą išreikšta būtent šiuo metu veikiančios bendrovės vadovės. Pirmosios instancijos teismas neužkirto kelio proceso dalyviui naudotis savo procesinėmis teisėmis, kadangi procesinį atstovavimą užtikrina AB „BIRAČ EUROPE“ vėlesne atstovavimo sutartimi pasirinkto advokato Lauryno Lukošiūno pripažinimas tinkamu procesiniu atsakovo atstovu.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo 2015-06-26 nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.