- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- 1S-586-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02192-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Editos Dambrauskienės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. K. skundas dėl 2018 m. birželio 7 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-373 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Be to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta vieni metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi R. K. pasiųstas į laisvės atėmimo vietą 1 metams 3 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 31 d.
2. Skundžiama nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai atmetė R. K. skundą dėl Komisijos 2018 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo nuteistajam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenis sprendė, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei pritarė Komisijos padarytai išvadai, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. K. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Nuteistasis R. K. skundžia Marijampolė apylinkės teismo Marijampolė rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali remtis nuteistojo praeitimi. Be to, teismas negali bloginti nuteistojo teisinės padėties vien dėl jo praeities, padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pobūdžio.Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismų praktikoje nurodyta, jog bausmės laikas yra nustatomas teismui skelbiant nuosprendį, o kokią dalį paskirtos bausmės asmuo turi atlikti nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo (toliau – BVK) 157 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Nuteistojo teigimu BVK 157 straipsnio nuostatoms prieštarauja BVK 8 straipsnio 1 dalis ir tai laikytina įstatymų kolizija. Įstatymų kolizijos atveju teismas privalo taikyti vėliausiai priimtą įstatymą, numatantį švelnesnę nuteistojo padėtį. Šiuo atveju teismas turėjo taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, nes ši norma yra palankesnė nuteistajam. Teismas netaikydamas nuteistam asmeniui BVK 157 straipsnio nuostatų jį baudžia, o toks baudimas yra prilyginamas asmens kankinimui, kuris patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog BVK 157 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas turi būti įgyvendintas (inter alia eksplicitiškai yra įtvirtintas privalomas BVK 157 straipsnio nuostatų taikymas, kuomet nuteistasis yra atlikęs 1/3 arba 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.) Nuteistieji turi teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jeigu atlikta tam tikra minimali bausmės dalis, kuri būtina lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.Be to, nuteistasis skunde teigia, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas 2018 m. birželio 29 d. nutartį priėmė parodydamas savo vidinį įsitikinimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu. Nuteistojo nuomone Marijampolės apylinkės teisme pradėjo galioti direktyva, kuri praktiškai nubraukia visą teisingumo sampratą, priimant nuosprendžius teisme, nes nuo šiol pirmoje vietoje yra teisėjo vidinis įsitikinimas. Tai reiškia, kad teisėjas iškelia savo tikrą ar tariamą vidinį įsitikinimą aukščiau už faktus ir teisėjo improvizacijai nėra ribų. Todėl, kyla klausimas, kodėl šiuo atveju teismas pasirinko tokį vertinimo kriterijų, vertina pagal asmenį, o ne pagal įstatymą?
Be to, 2018 m. liepos 19 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas R. K. raštas, kuriame nurodyta, jog įstatymas nereikalauja, jog lygtinai paleidžiami asmenys būtų pasitaisę, todėl teismui turi būti pateiktas raštiškas nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys. Be to, nuteistojo teigimu įstatymas numato tik vieną asmens, kuriam taikomas lygtinis paleidimas įpareigojimą – tai pareiga per trumpiausią laiko tarpą, nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos momento, susirasti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir apie tai pranešti probacijos tarnybai. Todėl, R. K. minėtame rašte pasižada, kad tuo atveju jei jo atžvilgiu bus taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jis per trumpiausią laiką susiras darbą arba užsiregistruos darbo biržoje. Taip pat pasižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų, gerbti Lietuvos Respublikos įstatymus ir visuomenėje nusistovėjusias normas bei netrikdyti jų vientisumo, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma skundą atmesti, kadangi nuteistojo R. K. elgesio korekcija nėra akivaizdi ir nėra pagrindo daryti išvadai, jog būdamas lygtinai paleistas jis laikysis taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą R. K. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad skirtingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, BVK 157 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nėra imperatyvios – teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo instituto. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas įtvirtina tik formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl, kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, privalo įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino nuteistąjį teigimai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, jog nuteistasis vieną kartą skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu pataisos namuose dirbo elektros priežiūros ir remonto bare elektriku ir pagrįstai sprendė, jog nurodyti faktai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos R. K. įstaigos, nes tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Be to, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nors minėtos aplinkybės ir įrodo nuteistojo elgesio korekcijos požymius, tačiau vien jų nepakanka spręsti, kad R. K. pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui. Tai, jog R. K. deda per mažai pastangų mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką įrodo ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kuris yra 51 balas (pagal OASys). Pažymėtina, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, o tai reiškia, kad kiti 31 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju toks didelis kintančių balų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.R. K. savo skunde nurodo, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, negali remtis nuteistojo praeitimi, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Spęstina, kad šiuo teiginiu siekta nurodyti, jog teismas svarstydamas galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, negali atsižvelgti į jo ankstesnius teistumus, nes tai vertinama kaip pakartotinis asmens teisimas už tos pačios nusikalstamos veikos padarymą. Tačiau, teisėjų kolegija su tokiu skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, teismas nuteistąjį baudžia antrą kartą ar netinkamais motyvais grindžia savo nutartį. Nagrinėjamu atveju, iš teismo pateiktos medžiagos matyti, kad R. K. teistas net devynis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Be to, pažymėtina ir tai, jog anksčiau tris kartus jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pirmo ir trečio bausmės vykdymo atidėjimo metu, R. K. nesilaikė teismo jam paskirtų įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimai buvo panaikinti, o jis pasiųstas atlikti nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Taip pat, R. K. atžvilgiu net tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir lygtinio paleidimo metu padarė naujas nusikalstamas veikas. Svarbu pabrėžti ir tai, jog 2018 m. birželio 4 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-350 nurodyta, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka R. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų modelis). Nurodytos aplinkybės atskleidžia antivisuomenines R. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo jo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti ir tai, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, tokia teismo nutarties argumentacija negali būti vertinama, kaip pakartotinis asmens nuteisimas. Kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas, jog BVK 157 straipsnio nuostatoms prieštarauja BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės individualizavimo principas ir tai laikytina įstatymų kolizija, kurios atveju teismas privalo taikyti vėliausiai priimtą įstatymą, numatantį švelnesnę nuteistojo padėtį ( t. y. šiuo atveju BVK 157 straipsnį). BVK 157 straipsnyje yra nurodytos lygtinio paleidimo sąlygos ir jo taikymui keliami reikalavimai. Tuo tarpu, BVK 8 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo individualizavimo principas, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą. Taigi, minėtos įstatymų nuostatos viena kitai neprieštarauja, o priešingai – viena kitą papildo. Nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi ne faktais, o vidiniu teisėjo įsitikinimu. Taigi, nors šis skundo argumentas nėra aiškiai suformuluotas, tačiau spręstina, jog nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą buvo šališkas, nes sprendimą priėmė remdamasis ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, o savo subjektyvia nuomone apie nuteistąjį. Tačiau su šiuo skundo argumentu sutikti negalima, kadangi kaip jau minėta anksčiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai spręsdami R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai atsižvelgė į visas nuteistąją tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinos nusikalstamumo rizikos laipsnį, paskirtos ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistasis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgus į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes kaip jau minėta, teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo priėmimui. Vien tai, jog teismo išvados nesutampa su nuteistojo nuomone, nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje priimti procesiniai spendimai yra neteisėti ir šališki. Skundo argumentas, kad įstatymas nereikalauja, jog nuteistasis jau būtų pasitaisęs, nes užtenka tik pateikti teismui raštišką įsipareigojimą įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, kurį kartu su skundu jis ir pateikė, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi BVK 157 straipsnio nuostatos aiškiai nurodo lygtinio paleidimo sąlygas, o BVK 164 straipsnis nustato lygtinio paleidimo taikymo tvarką, tačiau nei viename iš šių Bausmių vykdymo kodekso straipsnių nenumatytos nuteistojo minimos nuostatos, todėl teisėjų kolegija atmeta minėtą skundo argumentą atmeta kaip nepagrįsta ir plačiau dėl jo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.