Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d., ir nubaustas galutine administracine nuobauda – 4200 (keturių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas visapusiškai ir pilnai neištyrė visų įvykio aplinkybių ir nubaudė asmenį, kuris nepadarė administracinių teisės pažeidimų. Patruliai, 2013 m. vasario 24 d. atvykę į Pumpurų g. 22A, Vilniuje, nesurinko jokių įrodymų, kad automobilį vairavo būtent V. J.. Jis minėto automobilio nevairavo, todėl ir neturėjo pareigos pateikti policijos pareigūnams atitinkamų dokumentų. Liudytojai ir pareigūnai tvirtina, kad automobilyje, o vėliau prie automobilio buvo mažiausiai dar vienas asmuo, tačiau jis nebuvo nustatytas. Liudytojų L. parodymai, anot V. J., turėtų būti vertintini kritiškai, kadangi jie nėra nuoseklūs bei nelogiški. Neįtikinami paaiškinimai, kad V. L. galėjo matyti automobilio vairuotojo veidą iš antro aukšto, kadangi automobilis į jį buvo atsisukęs savo galine dalimi, ar kad E. L. po smūgio į tvorą nedelsiant išbėgo į kiemą ir bendravo su automobilio vairuotoju, kurio ji nepažįsta, kadangi buvo žiema ir šaltas oras, todėl ji neturėjo galimybių nedelsiant išbėgti į kiemą neapsirengusi. Be to, E. L. turėtų pažinoti V. J., kadangi jis gyvena kaimynystėje, tačiau ji teigė nepažįstanti automobilio vairuotojo. Visi kaimynai nesutaria su L. nuo pat jų atsikraustymo, todėl jų parodymus V. J. vertina kaip bandymą pakenkti jam.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad V. J. buvo nepagrįstai užduodami klausimai, jis buvo supažindintas su procesiniais dokumentais, jam buvo duota pasirašyti, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Dėl šios priežasties jis pirmo teismo posėdžio metu, duodamas parodymus, supainiojo įvykio seką, t. y. davė netikslius parodymus. Kaip parodė specialistė R. S., dėl alkoholio asmuo gali neatsiminti įvykio ar prisiminti jį dalimis.

Be to, apylinkės teismas nesiėmė priemonių nustatyti dar vieną liudytoją, kurį minėjo ir L., ir policijos pareigūnai. Teismas atmetė V. J. atstovo prašymą atidėti posėdį dėl jo tėvą ištikusio insulto. Tokiu būdu jis neturėjo galimybės asmeniškai pasisakyti dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, todėl jo teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų buvo ypatingai pažeista.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo bei taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino nustatytas faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai V. J. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. Abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. administracinė atsakomybė numatyta už tai, kad kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus Lietuvos Respublikos ATPK. Iš šių teisės normų matyti, kad siekiant asmenį pripažinti kaltu už šiuose straipsniuose numatytų pažeidimų padarymą, būtina nustatyti, kad pastarasis vairavo transporto priemonę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. J. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną jis automobilio nevairavo, kas tiksliai vairavo, nežino. Pumpurų gatvėje vasario 24 d. V. J. buvo, bet jis apėjo automobilį, kad išsiimti dokumentus. V. J. automobilis VW Passat, su juo dirba. Buvo Pumpurų gatvėje, bet nevairavo, tik nuėjo pasiimti kastuvo. Nurodytą protokole dieną nedirbo. 15.31 val. jis buvo namuose, po to turėjo išvažiuoti kaimynė. V. J. mašiną nuvarė į gatvę, užbuksavo, ėjo ieškoti pagalbos, bet grįžęs į namus išgėrė. Po to keli vaikinai bandė išvažiuoti, kažkuris iš jų vairavo, įvažiavo į tvorą. V. J. paskambino vaikinams, jie buvo atvažiavę. Kai atvažiavo policija, V. J. ėjo su kastuvu ir pelenais. Kokie taksistai buvo atvažiavę, V. J. kol kas nesužinojo. Skambino tiems, kuriuos pažįsta, tačiau telefone skambučiai išsitrynė.

Analizuojant apelianto parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas juos vertina kritiškai. Jie nėra nuoseklūs, iš nurodytų aplinkybių, visiškai neaišku, kas tuo metu vyko. Nors, remiantis jo parodymais, jis savo automobiliu Pumpurų gatvėje užklimpo dar būdamas blaivus ir tik po to, kai ėjo ieškoti pagalbos, grįžęs namo jis išgėrė, po ko atvažiavo jo draugai ir kažkuris iš jų įvažiavo į gyvenamojo namo tvorą, tačiau pastarasis nesugebėjo paaiškinti ir aplinkybių, kokiu būdu jo automobilis užklimpo Pumpurų g.. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, kad asmuo nenurodė žmonių, kurie atvažiavo jam padėti, nesugebėjo nurodyti ir asmens, vairavusio jam priklausantį automobilį. Apelianto nurodytos aplinkybės nenuoseklios – pradžioje asmuo aiškina, kad apėjęs automobilį iš vairuotojo pusės, jis tik norėjo pasiimti dokumentus, vėliau aiškina, kad ėjo pasiimti kastuvo. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai nesuvokiamas V. J. elgesys, kai jis, užklampinęs savo automobilį Pumpurų gatvėje, grįžo namo ir tuo metu išgėrė. Pastebėtina, kad pastarajam buvo nustatytas sunkus – 2,75 promilių girtumas, todėl, sprendžiant iš šios aplinkybės, pastarasis turėjo išgerti gana nemažą kiekį alkoholio.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad V. J. nagrinėjamo įvykio metu automobilio nevairavo, pabrėžtina ir tai, kad tokie jo parodymai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymams.

Nukentėjusioji E. L., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodytą dieną buvo namuose, tvarkėsi, matė, kad važiuoja taksi, laužo vartus. E. L. išbėgo, išlipo V. J., jis pradėjo keiktis. Jis važiavo pirmyn, po to atbuliniu, išlaužė visą tvorą, užstrigo. E. L. iškvietė policiją. Jis užstrigo, negalėjo pabėgti. Su V. J. dar buvo senukas. E. L. matė, kaip V. J. įvažiavo į tvorą. Jis keikė ją rusiškais keiksmažodžiais. Norėjo išvažiuoti, apsisukti, bet jam nepavyko. Paskui V. J. išlipo iš automobilio, išėjo, tada policijos dar nebuvo. E. L. matė, kad tai taksi automobilis, į lauką išbėgo neapsirengusi. V. J. ji nepažįsta, anksčiau nėra bendravusi. Tik tą dieną sužinojo, kad tai kaimynas.

Nukentėjusysis V. L. nurodė, kad V. J. pažįsta pusantrų metų, kai su juo susitikdavo, jis visokiais žodžiais jam grasindavo. V. J. jiems sulaužė visą tvorą. Policijai jie skambino du kartus. V. L. buvo namo antrame aukšte, matė pro langą, kad važiavo taksi. Į lauką V. L. išbėgo per rūsį, matė, kad prie vairo V. J.. Jis važiavo atbuliniu, kai sustojo, V. J. atsisuko. V. J. buvo atsisukęs, V. L. jį matė.

Liudytojas O. G., policijos pareigūnas, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad buvo iškvietimas dėl to, jog automobilis įvažiavo į tvorą. Atvykus, pamatė automobilį, kuris įvažiavo į tvorą. Automobilis buvo tuščias, vaikščiojo pagyvenęs vyriškis, jis prisistatė automobilio savininko tėvu, nurodė, kur gyvena vairuotojas. Nuėjus pasitiko V. J., jie neneigė, kad tai yra jo automobilis, sakė, kad norėjo apsisukti, automobilis nuslydo į tvorą. Liudininkai nurodė, kad vairavo V. J.. V. J. iš pradžių sakė, kad vairavo, po to pasakė, kad ne jis. Nuo V. J. kvapas jautėsi. Iš nukentėjusiųjų buvo priimtas pareiškimas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių asmenų parodymus, neturi pagrindo jais abejoti. Pažymėtina, kad tiek V. L., tiek E. L. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, byloje nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šių asmenų parodymus teismas turėtų vertinti kritiškai, dėl tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvusio konflikto, tačiau, atsakant į šį apelianto argumentą, akcentuotina, kad V. L. neneigė šios aplinkybės, nebandė jos nuslėpti, paaiškino, kad tikrai tarp jo ir V. J. ankščiau yra buvę konfliktų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad tarp asmenų ankščiau yra buvę konfliktų, negali būti pagrindu nesivadovauti jų parodymais.

Atsakydamas į apelianto argumentą, kad V. J. buvo nepagrįstai užduodami klausimai, jis buvo supažindintas su procesiniais dokumentais, jam buvo duota pasirašyti, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 259 str., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: <...> administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Iš šių teisės normų analizės seka, kad pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, asmeniui, padariusiam bet kurį Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą, privalo įteikti jam vieną administracinio teisės pažeidimo protokolo kopiją, išaiškinti jam jo teises ir pareigas bei apklausti pastarąjį, kad būtų galima surašyti šio asmens paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju, jokie Lietuvos Respublikos ATPK nuostatose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai dėl to, kad asmuo buvo apklaustas iš karto po padaryto administracinio teisės pažeidimo, nenustatyti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino visas bylos aplinkybes, reikšmingas teisingam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui, tinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.