Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Laimutė Venckuvienė Baudž. byla Nr. 1A–492-174/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2009 m. lapkričio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-04 nuosprendžio, kuriuo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-17 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi – prie neatliktos bausmės dalies pridėta nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas R. P. suėmime būtas laikas nuo 2009-08-27 iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra 2009 m. balandžio l d., apie 14.00 val., Klaipėdos mieste, prie Debreceno g. 78 namo, iš R. Š. atvirai pagrobė 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola L6“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam R. P. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas R. P. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skirdamas bausmę R. P. , teismas atsižvelgė į tai, kad nors nenustatyta pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta lengvinanti aplinkybė, tai yra kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį savanaudišką nusikaltimą nuosavybei. Ši aplinkybė rodo nuteistojo nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jo antivisuomenines nuostatas. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas R. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artima jos minimumui.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko R. P. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. P. anksčiau taip pat buvo teistas už tyčinio savanaudiško nusikaltimo padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. P. daug kartų buvo sulaikytas ir uždarytas į sulaikymo įstaigas. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos ir kitos alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas arba laisvės apribojimas, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

Apeliaciniame skunde R. P. nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę. Nors nuteistasis R. P. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant ir į tai, kad jis yra jauno amžiaus ir padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio bei turi pareigą padėti mamai rūpintis ir materialiai išlaikyti tris nepilnamečius brolius, tačiau, kaip minėta, R. P. nusikalto nebe pirmą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, niekur nedirbo. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, be to, nors yra darbingo amžiaus, tačiau iki nusikaltimo niekur nedirbo, darbo neieškojo, šeimai finansiškai nepadėjo. Todėl akivaizdu, kad jis nenori keisti gyvenimo būdo ir daugiau nebenusikalsti.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui R. P. yra aiškiai per griežta. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Bausmė subendrinta nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.