- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- I-7257-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01145-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-12-19 sprendimą Nr. 1D-9495(11) ir priteisti iš atsakovės dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią 2 681 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – valstybinė pensija) dalį.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nuo 2008-10-01 buvo paskirta 1 929,23 Lt dydžio valstybinė pensija. VRM, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, valstybinę pensiją perskaičiavo. Perskaičiuotos valstybinės pensijos dydis buvo 1 543,38 Lt.
Dėl sumažintos valstybinės pensijos pareiškėjas kreipėsi į VRM, kuri 2014-12-19 sprendime Nr. 1D-9495 nurodė, kad pareiškėjo prašymo nenagrinės, nes yra priimtas teismo sprendimas ir jo skundas dėl nepriemokos pagal 4 straipsnį yra atmestas, o pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jam pensija priteista ir išmokėta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad minėtas VRM sprendimas netesėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Pareiškėjas nurodo, kad jo skundo teismui padavimo metu Konstitucinis teismas dar nėra išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi ar neprieštarauja Konstitucijai Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kuriuo 2012-2013 metams buvo pratęstas sumažintos valstybinės pensijos mokėjimas.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė VRM, tuo pačiu atstovaudama atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 18, 19) į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad VRM, sprendimo priėmimo metu, pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti valstybinę pensiją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei finansinei padėčiai galimas. Kadangi pareiškėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, šiai normai atitinkant Lietuvis Respublikos Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti valstybinę pensiją yra teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Atsakovių atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas. Administracinė byla iš dalies nutrauktina.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad VRM 2008-10-13 sprendimu Nr. 11SP-4264 pareiškėjui nuo 2008-10-01 neterminuotai paskirta 1 929,23 Lt valstybinė pensija (b. l. 13). VRM 2014-11-18 buvo gautas pareiškėjo 2014-11-13 prašymas paskaičiuoti neišmokėtos valstybinės pensijos dalį ir ją išmokėti, o taip pat pateikti pažymą apie neišmokėtos valstybinės pensijos dalį (b. l. 14). VRM 2014-12-19 sprendime Nr. 1D-9495(11) nurodė, kad pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo pagal 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nenagrinės, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-10-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4040-624/2013 šį pareiškėjo prašymą atmetė. (b. l. 4, 15). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos parengtos 2014-12-15 pažymos Nr. 11DP(P)-6376 nustatyta, jog pareiškėjui P. K. paskirta valstybinė pensija nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas (b. l. 9, 10, 20, 21).
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje ( bylos Nr. I-4040-624/2013) išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį ir jo skundą tenkino. Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėjas minėtoje byloje nesikreipė, todėl šioje byloje jo reiškiamas reikalavimas yra nagrinėtinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo. Byloje ginčo nėra dėl valstybinės pensijos ribojimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju vertintinas tik pareiškėjo pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas teisėtumas bei pagrįstumas.
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirmos redakcijos 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Konstitucijai, todėl sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymus.
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir VRM 2014-12-19 sprendimą Nr. 1D-9495(11). Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia, pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). LVAT yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinės bylos Nr. AS492-124/2013, Nr. AS146-562/2013, Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Ši praktika atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (LVAT 2015-08-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-845-520/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-612-525/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-594-525/2015, 2015-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-659-756/2015). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl VRM 2014-12-19 sprendimo Nr. 1D-9495(11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
bylos dalį dėl prašymo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-19 sprendimą Nr. 1D-9495(11) nutraukti.
Kitą pareiškėjo P. K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.