- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-12
- Bylos Nr.
- A-261-1099-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Akija“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Akija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Akija“ skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
UAB „Akija“ (toliau – pareiškėja, įmonė, bendrovė, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VTAKT, atsakovė) 2008 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 3K08/150 (toliau – ir Nutarimas).
Paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu atsakovė pareiškėjai paskyrė 3 000 Lt dydžio baudą, nes įmonėje dirbanti pardavėja tinkamai nepatikrinusi, ar asmuo yra pilnametis, 2008 m. gegužės 16 d. prekybiniame kioske, esančiame Gytarių g. l0A, Šiauliai pardavė A. L. cigarečių pakelį „Wall street“. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 19 d. Šiaulių miesto pietinės policijos nuovados viršininkas bendrovės pardavėjai paskyrė 500 Lt baudą. Nuobauda už tą patį veiksmą taip pat buvo skirta ir pareiškėjai, nors bendrovė teisiškai nedalyvavo įvykyje, jo neįtakojo, be to, draudė atlikti neteisėtus veiksmus. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė teisingumo ir protingumo principus įteisintus LR teisėje ir LR Konstitucijoje. Paaiškino, kad pareiškėja ėmėsi visų galimų teisinių veiksmų, kuriais būtų užkirsta galimybė fiziniams asmenims atlikti nusižengimus, o pati įmonė jokio pažeidimo nepadarė nei savo veikimu, nei neveikimu, todėl skirti pareiškėjai baudą, pagal LR tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 7 dalį, nėra jokio pagrindo.
Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja neginčija Nutarime nurodyto fakto, jog 2008 m. gegužės 16 d. UAB „Akija“ kioske Gytarių g. 10A, Šiauliuose, pardavėja pardavė nepilnamečiui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), vieną pakelį cigarečių „Wall street“, tačiau neigia savo kaltę dėl padaryto pažeidimo. Juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per savo atstovus ir darbuotojus, kurių atitinkamos teisės aktus pažeidžiančios veikos sąlygoja ir juridinio asmens atsakomybę. Įstatymas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka, ir fizinių asmenų atsakomybę, taikomą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Taigi, už tą patį pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas ir fizinis, ir juridinis asmuo. Pabrėžė, kad iš minėto teisinio reglamentavimo ir Įstatymo taikymo teisminės praktikos matyti, kad, jei už tą patį Įstatymo pažeidimą atsakomybėn trauktini fizinis ir juridinis asmenys, tai kiekvieno iš jų atsakomybės klausimai spendžiami atskirai ir vienas kito neįtakoja. Ginčo atveju, tai, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK normas buvo patraukta pardavėja, neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės, numatytos Įstatymo 26 straipsnyje. Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys baudžiami nuo 3 000 litų iki 5 000 litų bauda. Atsakovė, priimdama Nutarimą, nepažeidė pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn principų, vadovavosi įstatymu ir skyrė teisėtą ir pagrįstą 3 000 Lt baudą. UAB „Akija“ prekybinę veiklą vykdė per savo, kaip pardavėjo, atstovą D. S., todėl, vadovaujantis LR CK 6.350 straipsniu atsako už jos kaltais veiksmais padarytą Įstatymo pažeidimą. Atsakovė nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą, todėl naikinti Nutarimą nėra jokio pagrindo. Mano, kad pareiškėja neteisingai tapatina baudžiamąją atsakomybę su administracine atsakomybe, baudžiamąją nusikalstamą veiką sulygina su administraciniu pažeidimu, civilinės teisės normas bando aiškinti administracinės teisės kontekste ir pan.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Akija“ skundą patenkino iš dalies – pakeitė Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 3K08/150 UAB „Akija“ skirtą 3000 litų baudą į 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.
Teismas nustatė, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 3K08/150 paskyrė ekonominę sankciją - 3000 litų baudą UAB „Akija“ už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą, kadangi buvo nustatyta, jog 2008 m. gegužės 16 d. apie 13.30 val. UAB „Akija“ priklausančiame kioske, esančiame Gytarių g. 10A, Šiauliuose, pardavėja D. S. pardavė nepilnamečiui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), vieną pakelį cigarečių „Wall street“, kainuojantį 4,35 Lt (b. l. 5-6).
Teismas nurodė, kad Tabako kontrolės įstatymo (byloje aktuali 2006 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. X-699 redakcija) 26 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto nustatyto draudimo parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų pažeidimą juridiniai asmenys baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda. To paties straipsnio 14 dalis nustato, kad šio straipsnio 13 dalyje nurodytos institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio Įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime. Minėto straipsnio 15 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti baudą, institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Skundžiamo Nutarimo ir Tarnybos posėdžio protokolo (b. l. 5, 22-23) turinys tvirtina, kad atsakovė pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog ji pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, ir, atsižvelgdama į šią aplinkybę, skyrė jai minimalią baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad pažeidimą padariusi jos darbuotoja D. S. sumokėjo jai paskirtą baudą nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. D. S. – fiziniam asmeniui, kuri pardavė pakelį cigarečių nepilnamečiui, bauda buvo paskirta Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka už jos padarytą administracinį teisės pažeidimą, o UAB „Akija“ ekonominė sankcija yra paskirta Tabako kontrolės įstatymo nustatyta tvarka už įmonės (juridinio asmens) asmens padarytą pažeidimą. D. S., kuri yra samdoma UAB „Akija“ darbuotoja, ir UAB „Akija“ – juridinis asmuo, nėra tapatūs atsakomybės subjektai už Tabako kontrolės įstatymu nustatyto draudimo parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų pažeidimą.
Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalis numato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo argumentus ir jos atstovo paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, spręstina, ar yra pagrindas skirti pareiškėjai mažesnę baudą, negu atsakovės Nutarimu jai paskirta Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatyta minimali bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad UAB „Akija“, kuri nuo 1999 m. sausio 1 d. turi licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais (b. l. 33), skundžiamu Nutarimu yra pirmą kartą nubausta už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. Veikos mastas labai nedidelis - vienam nepilnamečiui parduotas vienas pakelis cigarečių. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės 2008 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 3K08/150 (b. l. 5-6) pareiškėjai skirta 3000 litų bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, akivaizdžiai per didelė ir dėl to neteisinga. Remiantis išdėstytais motyvais, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsakovės 2008 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 3K08/150 UAB „Akija“ skirta bauda keistina į mažesnę piniginę baudą nei numatyta Tabako kontrolės 26 straipsnio 7 dalyje nurodyta minimali bauda už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą. Skiriant konkretų baudos dydį teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja, kaip licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtoja, yra atsakinga už tai, kad prekyba tabako gaminiais vyktų nepažeidžiant Tabako kontrolės įstatymų nustatytų draudimų. Teismas pažymėjo, kad nebūtų teisinga, jei pareiškėjai skiriama bauda būtų mažesnė už minimalią (500 Lt) baudą, kurią numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK 1852 str.2 d.), skiriamą fiziniam asmeniui už įstatymu nustatytų tabako gaminių pardavimo apribojimų nesilaikymą.
III.
Pareiškėja UAB „Akija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal ATPK 9 straipsnio l dalį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas. Juridinis asmuo - UAB „Akija“, jam priskirtais pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą galimais veiksmais, pats nepadarė priešingo teisei, kalto (tyčinio arba neatsargaus) veikimo ar neveikimo.
2. UAB „Akija“, vykdydama LR Tabako kontrolės įstatymą ėmėsi visų galimų juridinių priemonių, kad būtų laikomasi priimtų įstatymų: su darbuotoja buvo sudaryta išplėstines materialinės atsakomybės darbo sutartis, kurioje 1.2.9. punktas draudžia parduoti tabako gaminius jaunesniems begu 18 metų asmenims, o 1.2.11. punktas ir 7.4. punktas apibrėžia materialinę atsakomybę ir įpareigoja sumokėti visas baudas, kurias įmonė gali gauti dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų. Pardavėjų pareigybinių nuostatų 2.20.8. punktas pardavėjui draudžia parduoti tabako gaminius jaunesniems kaip 18 metu asmenims. Pardavėja D. S. su Pardavėjo pareiginiais nuostatais ir darbo sutartimi susipažino, pasirašė, o šių dokumentų antri egzemplioriai jai įteikti pasirašytinai.
Žemesnės instancijos teismas
3. VTAKT ir Vilniaus apygardos administracinis teismas nenurodė kokių neveikimo ar veikimo papildomų priemonių neišnaudojo ar galėjo imtis juridinis asmuo UAB „Akija“, kad, vykdydama Tabako kontrolės įstatymą, galėtų sustabdyti eilinį darbuotoją - fizinį asmenį nuo neleistinų veiksmų. O tai sąlygoja, jog UAB „Akija“ priėmė visas jai galimas leistinas priemones, kad savo veikimu užkirstų galimybę neteisėtiems veiksmams ir nepadarytu teisės pažeidimo (ATPK 9str. 1 d.). Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 3 dalys nusako, UAB „Akijos“, kaip juridinio asmens, galimą įtaką ir atsakomybę savo darbuotojui.
4. ATPK 7 straipsnio 2 dalis nurodo, jog Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, todėl nesant kaltės įrodymų, t. y. teisės pažeidimo, negalima taikyti Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalies. Priešingu atveju Lietuvoje nebegalioja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai ir bet kas gali būti baudžiamas nesant jo kaltės įrodymų.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis numato, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Baudą , kuri gali būti paskirta UAB „Akija“, pagal darbo sutarties 7,4, punktą turi mokėti pardavėja D. S.. Ji už šį savo nusižengimą jau yra gavusi baudą. Todėl vadovaujantis Konstitucija UAB „Akijai“ bauda negali būti skiriama, nes D. S. už tą patį nusižengimą bus baudžiama du kartus.
6. 2008 m. gegužės 19 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 460207 nurodyta, kad D. S. pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Tokio punkto įstatyme nėra, todėl mums nesuprantama kokiu pagrindu ir dėl ko UAB „Akija“ atžvilgiu keliami kaltinimai.
7. Pagal LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, nes Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta įstatyminė kolizija sukelia prieštaravimus tarp pagrindinių Lietuvos įstatymų kurie nurodyti UAB „Akija“ skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
8. Pagal LR Konstitucijos 110 straipsnio l dalį teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijoje išsakytais principais tai yra bausti neįrodžius kaltės.
9. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnis pažeidžia LR Konstitucijos 23 straipsnio 1,2,3 dalis, nes leidžia konfiskuoti privačią nuosavybę, nesant kaltės pagrindo.
10. VTAKT nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus.
11. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai. Teismas nesigilino UAB „Akija“ skunde pateiktus paaiškinimus, dokumentų teisingumą, nurodytų skunde įstatymų tarpusavio neatitikimą ir prieštaravimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantė neginčija fakto, kad 2008 m. gegužės 16 d. apie 13:30 val. jai priklausančiame kioske Gytarių g. 10A, Šiauliai, pardavėja D. S. pardavė nepilnamečiui A. L. vieną pakelį cigarečių „Wall street“ už 4,35 Lt (banderolė HLS GQZ 224680), tačiau neigia savo kaltę dėl padaryto pažeidimo. Tačiau apeliantė remdamasi subjektyviais, teisės normomis nepagrįstais argumentais, bando pateikti savo požiūrį į pažeidimą, savaip interpretuoja teisės normas.
Juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per savo atstovus bei darbuotojus, kurių atitinkamos teisės aktus pažeidžiančios veikos sąlygoja ir juridinio asmens atsakomybę.
D. S., kuri yra samdoma UAB „Akija“ darbuotoja, ir UAB „Akija“ -juridinis asmuo, nėra tapatūs atsakomybės subjektai už Tabako kontrolės įstatymo nustatyto draudimo parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų pažeidimą. Tabako kontrolės įstatymas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka (TKĮ 26 str.), bei fizinių asmenų atsakomybę Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka (TKĮ 25 str.). Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. Al5-39/2005 pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taip pat nurodė, kad nustačius neteisėtos veikos tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t.y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo baustas kaip fizinis asmuo. Tokia teisinė situacija galima skiriant administracines nuobaudas juridiniam asmeniui - individualiai įmonei ir fiziniam asmeniui - įmonės savininkui. Nagrinėjamu atveju fizinis ir juridinis asmenys nėra tapatus, nes apeliantas yra uždaroji akcinė bendrovė, o pardavėja, pardavusi cigaretes nepilnamečiui, yra samdoma darbuotoja. Iš minėto teisinio reglamentavimo bei Tabako kontrolės įstatymo taikymo teisminės praktikos seka, kad tuo atveju, jei už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą atsakomybėn trauktini fizinis ir juridinis asmenys, tai kiekvieno iš jų atsakomybės klausimai spendžiami atskirai ir vienas kito neįtakoja.
Šiuo atveju tai, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK normas buvo patraukta pardavėja D. S., neatleidžia apeliantės nuo atsakomybės, numatytos Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnyje.
D. S. pardavė tabako gaminius nepilnamečiui, t. y. atlikto teisei priešingą veiką. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.350 straipsniu tabako gaminių pardavėjas yra apeliantas - UAB „Akija“. Pardavėjo atstovas šiuo atveju yra D. S., kuri apeliantės įgaliojimu tabako gaminius parduoda vartotojams. Juridinio asmens atsakomybė negalima, jeigu nėra veiką padariusio fizinio asmens, realiais veiksmais padarančio konkrečią nusikalstamą veiką, priskiriamą juridiniam asmeniui. Juridinis asmuo turi organizacinį vieningumą, civilinį bei civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą, tai reiškia, kad juridinis asmuo yra toks pat teisės subjektas, koks yra ir fizinis asmuo: jis gali veikti savo vardu, turėti savarankiškus tikslus. Juridinį asmenį personifikuoja fiziniai asmenys. Juridinis asmuo savo teises ir pareigas realizuoja per fizinį asmenį, atitinkamai juridinis asmuo atsako už šio asmens vykdomą veiklą. Apeliantė prekybinę veiklą vykdė per savo kaip pardavėjo atstovą D. S. ir atsako už jos kaltais veiksmais padarytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas įpareigoja juridinį asmenį užtikrinti draudimo parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų laikymąsi. Juridinis asmuo turi pats nustatyti priemones, kuriomis užtikrins tinkamą įstatymo vykdymą. Apeliantės motyvai, kad jos samdoma darbuotoja - pardavėja D. S. pasirašytinai buvo supažindinta su pardavėjo pareiginiais nuostatais, darbo sutartimi, neatleidžia jos nuo atsakomybės, tik parodo, kad apeliantė ėmėsi ne visų ar netinkamų priemonių, kad išvengtų Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimo. Prekybą vykdantys UAB „Akija“ darbuotojai veikia bendrovės vardu, todėl UAB „Akija“ kaip mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijos turėtojos atžvilgiu, užtenka nustatyti tik pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtų nuostatų pažeidimą. Apeliantė nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ir pareiga iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą, o nepateikus - neparduoti tabako gaminių, todėl pažeidė nustatytą draudimą. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė. Apeliantė yra uždaroji akcinė bendrovė bei licencijos turėtojas ir jos pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi atitinkamų taisyklių. Apeliantei taikomos ekonominės sankcijos už tai, kad nepakankamai kontroliuoja ir apmoko savo darbuotojus, jeigu jie pažeidžia taisykles reglamentuojančias šiuo nagrinėjamu atveju prekybą tabako gaminiais. Juridinio asmens kaltė nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo darbuotojus.
Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad tabako gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad tabako gaminiai prie ypatingos paskirties prekių priskiriami dėl to, kad juos vartojant daroma žala žmonių sveikatai. Kadangi rūkymas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių pasekmių, valstybė, pagal Konstituciją turinti priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.), gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., ir teisinę atsakomybę už tokio teisinio reguliavimo pažeidimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime pabrėžė, kad griežtų sankcijų, inter alia didelių piniginių baudų, už tabako ir jo gaminių gamybos, prekybos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus, įtvirtinimas savaime negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui. Dėl nebrandaus amžiaus ir patirties stokos nepilnamečiai yra jautrūs aplinkinių įtakai ir priskirtini pažeidžiamai visuomenės daliai, todėl tabako gaminių pardavimas pastariesiems ypač pažeidžia jų interesus. Apeliantė, savo veiksmais prisidėdama prie žalingų įpročių formavimosi nepilnamečių tarpe, padarė visuomenei pavojingą veiką.
Šalies argumentai
Apeliantės argumentas dėl protokole Nr. 217459 nurodyto Tabako kontrolės įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 3 punkto nebuvo pateiktas skunde pirmosios instancijos teisme, todėl šis motyvas neaptartas ginčijamame teismo sprendime.
Pažymėjo, kad atsakovė 2008 m. gegužės 19 d. Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Pietinės policijos nuovados administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 217459 nurodytą Tabako kontrolės įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 3 punktą traktavo kaip rašymo apsirikimo klaidą. Atsakovė, kvalifikuodama apeliantės veiką, vadovavosi ne minėto policijos komisariato protokolu, o visa pateikta medžiaga byloje.
Atsakovė nepažeidė pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn principų, vadovavosi įstatymu ir skyrė teisėtą ir pagrįstą 3000 litų baudą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Byloje nustatyta, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 3K08/150 paskyrė ekonominę sankciją - 3000 litų baudą UAB „Akija“ dėl Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimo, kadangi 2008 m. gegužės 16 d. apie 13.30 val. UAB „Akija“ priklausančiame kioske, esančiame Gytarių g. 10A, Šiauliuose, pardavėja D. S. pardavė nepilnamečiui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), vieną pakelį cigarečių „Wall street“, kainuojantį 4,35 Lt (b. l. 5-6).
Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktu nustatyta, kad draudžiama parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius.
Šiuo teisniu reguliavimu yra nustatyta, kad tabako gaminius parduodantis pardavėjas turi pareigą reikalauti pirkėjo pateikti amžių patvirtinantį dokumentą, bet kurio asmens ar jis yra sukaukęs 18 metų ar nėra jo sulaukęs. Nustatytas kriterijus - kai kyla abejonių - reiškia tokią pareigą pardavėjui, esant bent kuriai abejonei reikalauti asmens amžių patvirtinančio dokumento ir iš asmens turinčio jau 18 metų. Šiuo atveju nėra reikšmingas pardavėjo subjektyvus vertinimas ar pirkėjas yra sulaukęs 18 metų amžiaus. Įstatymų leidėjas suteikė pardavėjui tam tikras teises reikalauti asmens amžių patvirtinančių dokumentų , o kartu ir numatė draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Tokiu būdu pardavėjas – įmonė, prekiaujanti tabako gaminiais, privalo pasirinkti savo nuožiūra atitinkamą elgesio modelį, kad tabako gaminiai nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų. Ginčo atveju yra įrodyta, kad tabako gaminiai buvo parduoti nepilnamečiui pirkėjui, gimusiam (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, pareiškėjos veika teisingai kvalifikuota pagal Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo kvalifikavimas pagal Tabako kontrolės įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 3 punktą vertintinas kaip rašytinis apsirikimas, nes toks kvalifikavimas neatitinka nurodytų pažeidimo aplinkybių.
Bauda paskirta tinkamam pažeidimo subjektui, juridiniam asmeniui, kurio prekybos vietoje buvo padarytas pažeidimas. Įmonėje dirbanti pardavėja ir pati įmonė nėra tapatūs asmenys, jiems taikytos skirtingos atsakomybės rūšys. Įmonei yra nustatyta savarankiška atsakomybė dėl nurodyto pažeidimo ir jos atsakomybei įtakos neturi įmonės darbuotojai paskirta nuobauda. Šiuo atveju principas ne bis in idem (draudimas antro kartą bausti už tą patį pažeidimą ) nebuvo pažeistas.
ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 dalimi nustatyta, kad aktas ar jo dalis gali būti panaikintas jei priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios įtakos priimto sprendimo pagrįstumui. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta, kadangi pagrindinės pareiškėjos teisės kaip asmens, kuriam paskirta sankcija dėl teisės pažeidimo, nebuvo pažeistos. Pareiškėja žinojo kokie jai įtarimai pareikšti, turėjo galimybę pasirengti gynybai, turėjo teisę teikti įrodymus, reikšti prašymus dėl savo teisių įgyvendinimo. Atsakovė pilnai išnagrinėjo pažeidimo aplinkybės, teisingai nustatė įmonės kaltę, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Akija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.