Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1217-446/2025 pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl įrodymų prijungimo

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

16. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantės pateiktos nutarčių kopijos yra priimtos pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje, patikslintas ieškinys, 2025 m. kovo 17 d. pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo ir kartu su juo pateikti įrodymai yra pateikti anksčiau byloje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pakartotinai prijungti prie bylos pateiktus dokumentus nėra pagrindo.

Dėl ginčo esmės

17. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepašalinus nustatytų patikslinto ieškinio trūkumų, patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: priteisti 1 393 508,12 Eur padarytos ir patirtos žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakingos už Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų netinkamus veiksmus, neveikimą (netinkamą veikimą) ir tokiu būdu jai sukeltus padarinius ir pasekmes; kreiptis į viešojo registro tvarkytoją, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis Šiaulių sodininkų bendrijoje „Aušrinė“ (inventorinės bylos Nr. 3652), dėl šio turto paskelbimo niekiniu ir registracijos duomenų keitimo.

19. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – suprantamai suformuluoti ieškinio pagrindą, detalizuoti, kokie konkretūs ir kieno veiksmai padarė ieškovei turtinę ir neturtinę žalą, pateikti turtinės žalos atsiradimą patvirtinančius įrodymus, patikslinti reikalavimą, susijusį su nekilnojamuoju turtu, už reikalavimą pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registre sumokėti 147 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

20. Ieškovė 2025 m. sausio 24 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti 1 393 508,12 Eur padarytos ir patirtos žalos atlyginimą iš atsakovės, atsakingos už Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigų neatlikimą (netinkamą atlikimą), neveikimą (netinkamą veikimą) ir tokiu būdu jai sukeltus padarinius ir pasekmes.

21. Teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 15 000 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino ieškinio reikalavimą, atsisakė reikalavimo pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų D. M., N. P. ir V. V. galimo pareigų neatlikimo (netinkamo atlikimo), neveikimo (netinkamo veikimo). Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų – nuosprendžių, sprendimų, prokuroro ar kitų institucijų nutarimų ir kt., patvirtinančių teisėjų veiksmų ir teismo priimtų procesinių sprendimų neteisėtumą. Todėl teismas vertino, kad ieškovės reikalavimams nėra pagrindo taikyti CPK 83 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas, atsižvelgęs į prašomą priteisti ieškiniu sumą, nustatė, kad ieškovė turi sumokti 15 000 Eur žyminį mokestį ar pateikti papildomus įrodymus, dokumentus, kuriems esant, būtų pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

22. Skundžiama 2025 m. kovo 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties patvirtinta kopija ieškovei įteikta 2025 m. kovo 7 d. Terminas trūkumams šalinti pasibaigė 2025 m. kovo 28 d. Teismas pažymėjo, kad: per teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nustatytą dešimties dienų terminą ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes; nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimą; nepateikė prašymo atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad per teismo nustatytą terminą ieškovė nepašalino nustatytų trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

23. Atskiruoju skundu ieškovė nesutikimą su skundžiama nutartimi, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio, kadangi ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovės teigimu, ji papildomus įrodymus pateikė kartu su pareiškimu dėl teisėjo nušalinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

25. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas.

26. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuomet asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vienas tokių atvejų, kuriuo atskirajame skunde remiasi ieškovė, įtvirtintas CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nustatančiame, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.

27. Iš byloje pateikto patikslinto ieškinio turinio nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašomą priteisti turtinę ir neturinę žalą kildina iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų D. M., N. P. ir V. V. galimai neteisėtų veiksmų, priimant 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-597/2012. Ieškovės nuomone, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas minėtą nutartį, nebūtų padaręs klaidingų išvadų dėl ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio, dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir tokios pagalbos nesuteikimo aplinkybių, jeigu būtų objektyviai įvertinęs galimas pasekmes dėl neteisėtai apribotų disponavimo įgytu nekilnojamuoju turtu teisių, prašomos priteisti žalos nebūtų kilę.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė konkrečias aplinkybes, jos nuomone, pagrindžiančias teisėjų veiksmų neteisėtumą. Kartu su patikslintu ieškiniu ir pareiškimu dėl teisėjos nušalinimo ieškovė pateikė ir papildomus įrodymus, jos nuomone, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes – Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-597/2012 kopiją, 2010 m. sausio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros lydraščio, 2010 m. sausio 26 d. nutarimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-167-09 kopiją, 2017 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašto Nr. (1.23)7r-3758 „Dėl skundo“ kopiją, 2007 m. lapkričio 14 d. valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo rašto Nr. I-INF-11184 (6.5-2040/10) kopiją, 2010 m. spalio 7 d. Korporacijos matininkai rašto Nr. 10-IV-063 kopiją. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė su pareiškimu dėl teisėjos nušalinimo pateikė ir prašymą dėl kelių kitų įrodymų išreikalavimo. Tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad pateiktą prašymą pirmosios instancijos teismas būtų išsprendęs ar dėl pateiktų įrodymų pasisakęs.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai, kuriais ieškovė įrodinėja galimai neteisėtus teisėjų veiksmus ar dėl jų kilusias pasekmes, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, laikytini pakankamais. Jeigu pirmosios instancijos teismas vis tik laiko, kad neaiškios ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas jas gali išsiaiškinti bylos nagrinėjimo eigoje, kadangi tai yra aplinkybės, nagrinėtinos sprendžiant ieškinyje reiškiamų reikalavimų pagrįstumo klausimą.

30. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikštas ieškovės patikslintas ieškinys patenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo sritį, todėl priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei nekilo pareigos sumokėti atitinkamą žyminį mokestį.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

32. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai laikė patikslintą ieškinį, nepašalinus nustatytų trūkumų, nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Todėl yra pagrindas Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 315 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.