Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-08-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-5739-759/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-02
Bylos Nr.
e2YT-5739-759/2022
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00755-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5739-759/2022Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00755-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2
UR (S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 2 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turintį faktą nustatymo, suinteresuoti asmenys - Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. M. priėmė palikimą po savo tėvo V. U. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti jo turtą.

Pareiškėja nurodo, jog jos tėvas V. U. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. U., abu mirusieji iki mirties gyvenę (duomenys neskelbtini). Duomenų apie V. U. sudarytus testamentus neturi. Po V. U. mirties notarų biure paveldėjimo byla neužvesta. Jo palikimą priėmė pareiškėja V. M., pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Ji priėmė po tėvo mirties žemės sklypą su statiniais. Pareiškėja po savo tėvo mirties ir toliau gyvena tėvui priklausančiame name. Tai patvirtina pateikiamas išrašas iš Gyventojų registro. Ji tvarko jį, naudojasi ir disponuoja. Būtent pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl Nekilnojamojo daikto kadastrinės bylos parengimo. Tai patvirtina Statinio kadastro duomenų nustatymo sutartis. Nors laiku nesikreipė į notarų biurą priimti palikimą po tėvo mirties, tačiau faktiškai jį priėmė. Paveldėtu turtu rūpinasi kaip savu. Iki šiol pareiškėja jame gyvena. Pareiškėja nepateikė notarų biurui pareiškimo palikimui priimti po savo tėvo V. U. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja V. M. po savo tėvo V. U. mirties (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

Pagal pateiktą santuokos liudijimą Nr. 1902 nustatyta, kad V. U. ir M. U. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo Nr. 3, matyti, kad V. (U.) M. yra V. U. ir M. U. dukra. Iš mirties liudijimo įrašo Nr. 28, matyti, kad V. U. mirė (duomenys neskelbtini) ir iš mirties liudijimo išrašo Nr. 4 matyti, kad M. U. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po savo tėvo mirties priėmė ir naudojosi nekilnojamuoju turtu, patvirtina teismui pateiktos sutartys, kadastrinė byla bei jos sudarymo sutartis. Byloje nustatyta, kad po V. U. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro liudijimas, Nr. RS- 7575. Iš 2022 m. sausio 10 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Taujėnų seniūnijos išrašo Nr. 2-3 matyti, kad remdamasi Vilniaus regiono valstybės archyvo pažyma Nr. 8, asmenine sąskaita Nr. 569, pažymi, kad gyvenamasis namas 1 A1/m, ūkiniai pastatai ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso V. U., gim. (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. spalio 19 d. Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymos Nr. V5-2071 apie V. U. nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateikta Ukmergės rajono Taujėnų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde Balelių kaimo 1983-1990 m. ūkinėse knygose esančio V. U. ūkio žinių lapų kopijos. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad pareiškėjos V. M. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po savo tėvo mirties tvarkė ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, atliko kadastrinius matavimus. Jos pateiktos sutartys ir mokėjimai už kadastrinės bylos tvarkymą, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), patvirtina nurodomas aplinkybes apie po V. U. mirties likusio nekilnojamojo turto priežiūrą. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja V. M. po savo tėvo V. U. mirties atliko aktyvius veiksmus, rūpinosi nekilnojamuoju turtu, tokiu būdu siekdama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Pažymėtina, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.

Dėl palikimo priėmimo po V. U. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. M. po savo sutuoktinio V. U. mirties, paėmusi ir naudojusi jo asmeninius daiktus: dokumentus, taip pat atlikdama kadastrinius matavimus ir likusi gyventi name, adresu: (duomenys neskelbtini), atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė V. R. palikimą po jo mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos byloje esančiais duomenimis, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas palikimo V. U. mirties atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo V. U., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimo turtą pareiškėja V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė