Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-20 · Civilinė byla Nr. 2S-466-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-20Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-20
Bylos Nr.
2S-466-302/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13228-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
M. P.
Civilinė byla Nr. 2S-466-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13228-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 75.4.3; 78.2.1; 110.1; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas M. P. pareiškė ieškinį atsakovei J. A. dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete D. A. tvarką įpareigojant atsakovę sudaryti sąlygas dukrai D. A. bendrauti su ieškovu: telefonu-kiekvieną savaitę trečiadieniais nuo 19.00 val. iki 19:30 val. arba kitu su ieškovu iš anksto suderintu laiku, įpareigoti atsakovę per 7 dienas pranešti ieškovui telefono, kuriuo ieškovas gali bendrauti su D. A. , numerį bei Skype programos vartotojo duomenis (vartotojo vardą).

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas konstatavo, kad CK 3.65 str. nenumato ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 16 str. 1 d. a p., 23 str. c p. nuostatas, teismo sprendimas valstybėje narėje, šiuo atveju Jungtinėje Karalystėje, gali būti vykdomas, jei jis priimtas dalyvaujant atsakovui arba jam apie bylos nagrinėjimą buvo tinkamai pranešta. J. A. apie teisme pradėtą bylą dėl vaiko tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra žinoma.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas M. P. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad nei CPK 384 str., nei CK 3.65 str. nenumato, kad gali būti taikomos tik 3.65 str. nustatytos laikinosios apsaugos priemonės. CK 3.65 str. nustato ne baigtinį laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, o tik papildo CPK 145 str. nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą. Nuo 2011 m. birželio mėn. atsakovė nesudaro galimybių ieškovui bendrauti su savo dukra. Šalių dukrai šiuo metu yra penkeri metai, todėl nesiėmus ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, šalių dukros interesams ir bendravimui bei santykiams su tėvu gali būti padaryta didelė ir sunkiai atitaisoma žala. Remiantis (duomenys neskelbtini) str. jei teismas laikė, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra tinkamos, jis privalėjo imtis kitų, jo manymu tinkamų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne išvis atsisakyti jas taikyti. CPK nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės nenustato būtino reikalavimo teismui taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurias galima būtų privertinais įgyvendinti kitose šalyse. Ieškovas neprašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovei, todėl teismas jų taikymo klausimą galėjo spręsti gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškovo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės sudaro tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei J. A. dėl vaiko tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, t.y. ieškovas siekia būti pripažintas D. A. tėvu, ir kad būtų nustatyta bendravimo su dukra tvarka. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones įpareigoti atsakovę J. A. sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukra D. A. . Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė konstatavęs, kad CK 3.65 str. nenumato ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nustatytą reglamentavimą atsakovei nepranešus apie bylos nagrinėjimą ieškovo prašymas negali būti tenkinamas. Tokie pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje išdėstyti argumentai rodo, kad, nagrinėjant ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo netinkamai pritaikytos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos.

Pagal CPK 144 str. 1 d. redakciją, galiojusią pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prigimtinis vaiko ir jo tėvų ryšys, pasireiškiantis tarpusavio bendravimo forma, yra pripažįstamas bei saugomas įstatymų. Tėvų pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime neribojama vaiko gyvenamosios vietos skirtingumu nuo vieno iš tėvų faktu (CK 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Laikina vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo su vaiku tvarka yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tokios laikinosios apsaugos priemonės vidinė logika išplaukia iš CK 3.3 str. įtvirtintos nuostatos, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų paneigta prigimtinė vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (CK 3.170 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo motyvai esą CK 3.65 str. nenustatyta galimybė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o būtent nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui bei prioritetiniam vaiko teisių ir interesų užtikrinimo principui.

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 iš esmės nustato jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, priimtų nagrinėjant santuokos bylas, pripažinimo bei vykdymo taisykles. Tačiau pati reglamento paskirtis, reglamento preambulėje išdėstytos nuostatos suponuoja, kad tarp reglamento nustatyto reglamentavimo ir teismo teisės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bylose, kurios papuola į reglamentavo reglamentavimo sferą, kolizijos nėra, todėl teismas kiekvienu atveju yra laisvas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Pagal CPK 148 str. 1 d., galiojusią pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu, apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą turėjo būti pranešama atsakovui, išskyrus tuos atvejus, kai egzistavo reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Ginčijama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė apie tai nepranešęs atsakovei. Įvertinus ieškinio reikalavimo bei prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, o taip pat ir nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą susitariančioje šalyje, tokiu būdu buvo pažeista tiek CPK 148 str. 1 d., tiek CPK 5 str. įtvirtinta ieškovo teisė į teisminę gynybą, siekiant įgyvendinti savo kaip tėvo prigimtinę teisę bendrauti su vaiku.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra kilęs ne tik dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet ir dėl vaiko tėvystės nustatymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nepranešus atsakovei, nežinant jos nuomonės dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, atsižvelgiant į nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo susitariančioje šalyje (valstybėje) ypatumus, darytina išvada, kad iš viso negalėjo būti sprendžiamas nepranešus atsakovei apie nagrinėjamą prašymą ir nesurinkus duomenų apie tai, ar ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka prima facie įvertinus ieškinio pagrįstumą neprieštarauja vaiko interesams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Romualda Janovičienė