Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovės R. S. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei R. S. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal kreditorės UAB „Juris LT“ pateiktą pareiškimą skolininkei R. S. M. dėl teismo įsakymo išdavimo buvo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2‑10642-920/2022 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02058-2022-8) dėl 268,68 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 20 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorei UAB „Juris LT“ iš skolininkės R. S. M.. 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gauti skolininkės R. S. M. 2022 m. spalio 14 d. data parengti prieštaravimai dėl civilinėje byloje Nr. eL2‑10642‑920/2022 priimto 2022 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutartimi skolininkei R. S. M. atnaujintas terminas pateikti prieštaravimus dėl 2022 m. rugsėjo 20 d. išduoto teismo įsakymo, skolininkės prieštaravimai priimti ir kreditorei UAB ,,Juris LT“ nustatytas 14 dienų terminas pateikti ieškinį pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisenos taisykles. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 7 d. gautas ieškovės UAB ,,Juris LT“ ieškinys dėl skolos priteisimo (po prieštaravimų). Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eL2‑10642-920/2022, priimtas ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys atsakovei R. S. M. dėl skolos priteisimo, panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2‑10642-920/2022 ir civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams. Bylos duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis išsiųsta atsakovei R. S. M., adresu (duomenys neskelbtini).

10. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2‑185-367/2023 (teisminio proceso Nr. 2‑48‑3‑02058‑2022‑8) 2023 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą už akių, juo visiškai patenkino ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį ir iš atsakovės R. S. M. ieškovės naudai priteisė 268,17 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 211 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tauragės apylinkės teisme 2023 m. sausio 27 d. gautas atsakovės R. S. M. 2023 m. sausio 25 d. data sudarytas pareiškimas dėl teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskiruoju skundu skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.

11. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

12. CPK 285 straipsnio 5 dalyje numatyta sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento neapteikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat pareiškime nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

13. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertintinos tiek aplinkybės, susijusios su asmens, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

15. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117 – 132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam (pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai) užtikrinti ir tai yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai. Konkretų procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas privalo parinkti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją. CPK 123 straipsnyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

16. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. CPK 123 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Taigi CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas dokumentų įteikimo būdas, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo – atsakovei R. S. M. 2022 m. lapkričio 11 d. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu (deklaruotu) atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai 2022 m. gruodžio 21 d. grąžinti neįteikti jų neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Bylos duomenimis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, pirmosios instancijos teismui 2023 m. sausio 4 d. patikrinus informaciją Gyventojų registre, gauti duomenys sutapo su byloje esančio Gyventojų registro 2022 m. rugpjūčio 22 d. išrašo duomenimis, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės ieškinyje nurodytas adresas sutampa su jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesinius dokumentus laikė įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, tiek Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) nurodė tą patį savo adresą, kuriuo ir deklaruota jos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pastebėtina ir tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokio kito procesinių dokumentų įteikimo adreso, kuriuo procesiniai dokumentai atsakovei būtų galėję būti faktiškai įteikti.

19. Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu, t. y. nurodyti procesiniai dokumentai buvo įteikti ne faktiškai, o pagal įstatymą. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad apie prieš ją pradėtą teisminį procesą atsakovei nebuvo žinoma.

20. Vertindamas atskirajame skunde nurodomus argumentus, susijusius su atsakovės informavimu apie (tęsiamą) teismo procesą Tauragės apylinkės teisme ir ieškinio įteikimu atsakovei, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė pati nurodo, jog ji, kaip proceso šalis, visą laiką aktyviai dalyvavo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisminiame procese. Bylos duomenimis, atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. eL2‑10642-920/2022 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02058-2022-8). Bylos duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria priimtas ieškovės ieškinys atsakovei R. S. M. dėl skolos priteisimo, taip pat panaikintas 2022 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymas ir civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams, buvo išsiųsta atsakovei R. S. M., adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2023 m. sausio 25 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patvirtino, kad jai buvo pranešta ir žinoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų civilinė byla Nr. eL2‑10642-920/2022 pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams. Šie duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovei buvo žinoma ne tik apie patį civilinės bylos teisminį procesą, bet ir apie priimtą ieškovės ieškinį atsakovei R. S. M. dėl skolos priteisimo.

21. Atskirajame skunde pati apeliantė pažymi, kad laukė pranešimo, kada šis teisminis procesas Nr. 2‑48‑3‑02058‑2022-8 bus tęsiamas toliau. Tačiau atsakovė nenurodo, kad pati domėjosi, teisminio proceso eiga. Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) (CPK 42 straipsnio 1 dalis). CPK 7 straipsnyje dalyvaujantiems byloje asmenims taip pat numatyta pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Anksčiau nurodytų duomenų visuma sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo atveju atsakovė žinojo apie prieš ją pradėtą teisminį procesą (teisminio proceso Nr. 2-48-3-02058-2022-8), taip pat apie ieškovės jai pareikštą ieškinį. Atsakovė taip pat objektyviai turėjo ir galėjo žinoti apie tęsiamą teismo procesą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose, taip pat turėjo domėtis bylos eiga bei sąžiningai naudotis jai CPK suteiktomis teisėmis ir vykdyti CPK nustatytas pareigas.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismo procesinių dokumentų įteikimas atsakovei CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą atsakovės deklaruotojoje gyvenamojoje vietoje) buvo tinkamas, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių.

23. Nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi įvertinti ir aplinkybes dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos egzistavimo, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑123‑421/2018 42 punktą).

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, jog 258,86 Eur pagrindinę skolą pripažįsta, sutinka, kad ieškovei iš atsakovės būtų priteistas nurodytas įsiskolinimas, taip pat 11 Eur žyminis mokestis ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.

25. Apeliantė atskirajame skunde nurodo argumentus, kad teismo sprendimu už akių iš atsakovės be pagrindo priteista 9,31 Eur delspinigių. Šią savo poziciją atsakovė grindžia argumentais, kad delspinigių suma pradinės kreditorės UAB „Tauragės vandenys“ jau buvo įskaičiuota į pagrindinę skolą. Apeliantė nurodo, kad jai apskaičiuotos netesybos – delspinigiai UAB „Tauragės vandenys“ buvo kiekvieną mėnesį pateikiami mokėjimo pranešimuose, dėl to negalėjo būti ieškovės pakartotinai apskaičiuojami pagal 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.

26. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu UAB „Tauragės vandenys“ (pradinė kreditorė) perleido UAB „Juris LT“ (naujajai kreditorei) savo reikalavimo teisę į sutarties priede Nr. 1 nurodytą 258,86 Eur skolą už paslaugas, suteiktas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini).

27. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais. Apeliantė neginčija tokių aplinkybių, kurias įvertino ir pirmosios instancijos teismas, kad atsakovė už pradinės kreditorės UAB „Tauragės vandenys“ suteiktas paslaugas laiku neatsiskaitė, todėl susidarė įsiskolinimas už paslaugas, suteiktas 2020 m. gruodžio mėn. – 2022 m. gegužės mėn. laikotarpiu. Byloje esančioje 2022 m. rugsėjo 15 d. suformuotoje Skolos pažymoje detaliai nurodyta skolos sudėtis ir jos susidarymo laikotarpis. Nors apeliantė nurodo, kad delspinigių suma pradinės kreditorės UAB „Tauragės vandenys“ jau buvo įskaičiuota į pagrindinę skolą, tačiau, minėtos Skolos pažymos duomenimis, 258,86 Eur sumą sudaro už suteiktas paslaugas (apskaitos veikla, šaltas vanduo, šalto vandens nuotekos) apskaičiuotos sumos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šiuos duomenis detaliai įvertino. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad 258,86 Eur skolos nėra sumokėjusi.

28. Apeliantė nurodo, kad jai apskaičiuotos netesybos – delspinigiai UAB „Tauragės vandenys“ buvo kiekvieną mėnesį pateikiami mokėjimo pranešimuose, dėl to negalėjo būti ieškovės pakartotinai apskaičiuojami pagal 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Pirma, pastebėtina, kad byloje esančiuose UAB „Tauragės vandenys“ mokėjimo pranešimuose, kuriuose apskaičiuotos už paslaugas mokėtinos sumos už 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. gegužės mėn. laikotarpį, delspinigiai nenurodyti. Antra, kaip tai teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, iš į bylą ieškovės ir atsakovės kartu su 2022 m. spalio 14 d. prieštaravimais pateiktų mokėjimų pranešimų matyti, kad suma už pradinės kreditorės atsakovei teiktas paslaugas buvo didesnė. Trečia, 2022 m. rugpjūčio 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte numatyta, kad naujajam kreditoriui perleidžiama reikalavimo teisė į sutarties priede Nr. 1 nurodytas skolas, kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis ir nuostoliais, kurie turi būti skolininkų sumokėti pradiniam kreditoriui. 2022 m. rugpjūčio 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties 4 punkto (iv) papunktyje pradinė kreditorė patvirtina, kad, perleidusi reikalavimo teisę naujajai kreditorei, atsisako teisės reikalauti baudų, delspinigių, palūkanų ir kt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovės skola susidariusi už ilgą laikotarpį, atsakovė skolą pripažįsta, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ji 258,86 Eur skolą būtų sumokėjusi. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė turi įstatymo nustatytą teisę į nuostolių atlyginimą.

29. Apeliantė taip pat nurodo argumentus, kad teismo sprendimu už akių ieškovei nepagrįstai priteistas 200 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimas. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas atskiruoju skundu skundžiamą nutartį, ištyrė, įvertino ir pasisakė dėl atsakovės argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo ieškovei iš atsakovės.

30. Apeliantės argumentai, kad ieškovei nebuvo prasmės skirti 200 Eur teisinėms paslaugoms, kai skola jau nupirkta, atmestini. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė, nors pripažįsta skolą ieškovei, tačiau gera valia skolos nesumokėjo. Tokia atsakovės pozicija lėmė ieškovės kreipimąsi į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą bei paskirstymą, atsižvelgiant į procesinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

31. Vertinant apeliantės argumentus dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, nustatyta, kad byloje 2022 m. lapkričio 21 d. buvo pateikti ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų realumą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Byloje pateikta 2022 m. lapkričio mėn. 15 d. sąskaita už teisines paslaugas, pagrindžia advokato suteiktas 200 Eur teisines paslaugas dėl kliento pateiktų dokumentų teisinio vertinimo ir ieškinio dėl skolos priteisimo iš R. S. M. parengimo ir pateikimo teismui. Taip pat pateiktas minėtos sąskaitos apmokėjimą 2022 m. lapkričio 19 d. patvirtinantis mokėjimo pervedimo išrašas.

32. Apeliantės teigimu, priimdamas sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovės patirtos 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo ir sąžiningumo principo, laikytinos neproporcingai didelėmis. Apeliantės vertinimu, bylos situacija nereikalauja sudėtingų teisės aktų taikymo, didelio pasiruošimo, ieškinio suma nebuvo didelė, ieškovės bendrovėje dirba teisininkai. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių užmokesčių. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidos neproporcingai didelės ar nebūtinos (CPK 51 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantės argumentai nepaneigia skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados, jog atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė ir antros CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos (šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui), kuriai esant sprendimas už akių turėtų būti panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas.

34. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti atsakovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.