Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas – 350,00 Eur už advokatės pagalbą. Atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad šiuo momentu atsakovas sutinka su galimu įsiskolinimu už 22 m³ sunaudoto vandens, tačiau papildomai nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovo motinai iki jos (duomenys neskelbtini) mirties. Moteris buvo senyvo amžiaus – 94 metų, kai 2014 m. gegužės 9 d. ieškovo darbuotojai surašė aktą, kuriame užfiksavo vandens apskaitos prietaiso rodmenis – 0127 m³, o 2014 m. gegužės 26 d. – 1267 m³. Pažymėjo, kad ieškovas skolos susidarymo laikotarpį nurodo nuo 2014-05-01 iki 2017-01-31, t. y. – laikotarpio pradžia ir aktuose nurodyti rodmenys rodo skolą susidarius kol buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė dar buvo atsakovo motina, tačiau per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį ieškovas paveldėtojams nereiškė jokių reikalavimų dėl skolos. Todėl vien jau dėl to, kad ieškovas praleido minėtą terminą ir neprašo jo atnaujinti, jo šiuo metu pareikštas reikalavimas turi būti atmestas. Be to, papildomai pabrėžė, kad mažai tikėtina, jog vienas senyvo amžiaus žmogus galėtų suvartoti vidutiniškai 20 m³ vandens per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-03 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2-10560 pagrindu nuo 2014-11-10 nuosavybės teise priklauso atsakovui V. S.. Taip pat nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ 2010 m. balandžio 26 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 139326 su vartotoju (daugiabučio namo buto savininku ar nuomininku) – atsakovo motina N. S., pagrindu, tiekė geriamąjį vandenį bei tvarkė nuotekas į minėtą butą. Atsakovo motina N. S. (duomenys neskelbtini) mirė.

Byloje taip pat nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovo darbuotojai 2014 m. gegužės 9 d. surašė geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo, užplombavimo, nuplombavimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo bute (individualiame name) aktą, kuriame užfiksavo apskaitos prietaiso Nr. 94110328 rodmenis – 0127 m³. Šiame akte taip pat nurodyta, jog skaitiklis (apskaitos prietaisas) nefiksuoja mažo srauto vandens. Ieškovo darbuotojai 2014 m. gegužės 26 d. surašė geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo / keitimo bute (individualiame name) aktą, kuriame užfiksavo, kad nuimto apskaitos prietaiso Nr. 94110328 rodmenys yra – 1267 m³, bei pastatė naują apskaitos prietaisą Nr. 48672466 su 00000 m³ rodmenimis.

Ieškovo teigimu, atsakovas V. S. neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2017-01-31 ir yra skolingas ieškovui 1 334,94 Eur skolos bei 49,06 Eur delspinigių. Ieškovas ieškinį grindžia Nekilnojamojo turto registro išrašo kopija, vandens suvartojimo ir įmokų lentele ir delspinigių skaičiuote.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1992-02-19 nuosavybės teise priklausė atsakovo motinai N. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Ir, kaip minėta, ieškovas tiekė geriamąjį vandenį bei tvarkė nuotekas į minėtą butą 2010 m. balandžio 26 d. sutarties, sudarytos su atsakovo motina N. S., pagrindu.

Paminėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), o teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Antra, pažymėtina, kad geriamasis vanduo yra tiekiamas vandens pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu (CK 6.383 straipsnis.). Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. Nr. X-764) 3 straipsnio 32 punkte nurodyta, kad vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms ir sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Byloje ginčo dėl to, kad ieškovas tiekia ir atsakovas po savo motinos mirties, nors ir nesudaręs sutarties su ieškovu, naudojasi ieškovo tiekiamomis paslaugomis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra. Tačiau, ginčas kilo dėl skolos susidarymo laikotarpio, o taip pat dėl jos pagrįstumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2014 m. gegužės 9 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), eilinio patikrinimo metu apskaitos prietaiso (vandens skaitiklio) Nr. 94110328 rodmenys buvo – 0127 m³, o keičiant šį apskaitos prietaisą nauju 2014 m. gegužės 26 d. užfiksuoti rodmenys jau yra – 1267 m³. 2014 m. gegužės 26 d. pastatyto naujo apskaitos prietaiso Nr. 48672466 rodmenys – 00000 m³. Iš paties ieškovo pateiktos vandens suvartojimo ir įmokų lentelės už laikotarpį nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. matyti, kad už ieškovo tiekiamas paslaugas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kas mėnesį sunaudojant po apie 1 m³ vandens, buvo atsiskaitoma, skolų niekada nebuvo. Iš šios lentelės taip pat matyti, kad atsakovas, po motinos mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat suvartodavo ne daugiau nei 1 m³ vandens per mėnesį. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2016 m. gruodžio 10 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso Nr. 48672466 patikrinimo, užplombavimo, nuplombavimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo bute (individualiame name) aktas, kuriame užfiksuoti skaitiklio rodmenys – 00022 m³, jokių kitų pažeidimų ar vandens suvartojimo svyravimų nenustatyta.

Taigi iš paminėtų faktinių byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vandens suvartojimas nuolatos buvo apie 1 m³ per mėnesį. Kaip paminėta aukščiau, teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų, tačiau atsižvelgiant į byloje esantį įrodymų visetą, todėl, atsižvelgdamas į paminėtą, teismas konstatuoja, kad aplinkybei, jog per maždaug dvi savaites (laikotarpis tarp 2014 m. gegužės 9 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. aktų surašymo) galėtų pasikeisti apskaitos prietaiso Nr. 94110328 rodmenys daugiau nei 1000 m³, pagrįsti, ieškovas nepateikė jokių logiškų paaiškinimų bei juo labiau tokį faktą patvirtinančių įrodymų.

Be to pažymėtina, kad pagal CK 6.190 straipsnio 1 dalį, kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas šioje byloje neprašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams įpėdiniui pareikšti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką ir ją plėtodama, taip pat konstatavo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai šio termino taikymui netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties taikymui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialaus termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kaip minėtą ieškovas neprašo atnaujinti praleistą terminą. Iš aukščiau išdėstyto sutiktina su atsakovo atstovės argumentu, jog ieškovas nurodydamas skolos susidarymo laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2017-01-31 (t. y. – laikotarpio pradžia ir aktuose nurodyti rodmenys rodo skolą susidarius kol buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė dar buvo atsakovo motina), privalėjo savo reikalavimus pareikšti N. S. paveldėtojams per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį. Tačiau byloje nesant tokių įrodymų, tenkinti ieškinio reikalavimus nėra jokio pagrindo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, taip pat į teisinį ginčui aktualių teisės normų reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tas aplinkybes, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ilgametis vidutinis vandens suvartojimas buvo / yra 1 m³ per mėnesį ir šios aplinkybės ieškovui nepaneigus (CPK 178, 185 straipsniai), bei kad ieškovui vien iš VĮ Registrų centre esančių jam prieinamų duomenų turėjo būti žinoma apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės mirtį, darytina išvada, kad ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo nurodytu laikotarpiu pripažintinas nepagrįstu, todėl – atmestinas. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, reikalavimai dėl delspinigių bei metinių palūkanų priteisimo – taip pat atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteisiamos išlaidos už advokato teisinę pagalbą – 3560,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija 3,00 Eur, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kiti tiek ieškovo atstovės, tiek atsakovo bei jo atstovės paaiškinimai bei procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų dalyvavusios byloje advokatės pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.