Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B. (A. B.), nukentėjusiajai S. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., numatytų pažeidimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016-12-12 apie 19.54 val., Raugyklos g. 4a, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinės dešinės pusės durelės buvo atidarytos, nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilio dureles ir sugadino abu automobilius; vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 p. reikalavimus bei padarė ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad

eismo sąlygos buvo prastos, snigo, buvo slidu, provėžos. A. V. prisiparkavo kairėje pusėje nuo mano mašinos Raugyklos g.. Aš važiavau lėtai, nes buvo slidu. Neturėjau galimybių judėti greitai, nes ką tik buvau įsukęs nuo Pylimo g. Netikėtai atsidarė priekinės keleivio pusės durelės. Aš net neturėjau galimybės stabdyti ir sustoti, todėl atsitrenkiau į stovėjusį automobilį, mano vairuojamam automobiliui buvo nutrauktas veidrodėlis. Iš automobilio Volvo išlipo moteris, kuri sakė, kad jai stresinė būsena, su ja kartu taip pat buvo 4–5m. vaikas. Pasakiau, kad moteris nusiramintų ir pabūtų su vaiku, nes tai tik civilinis autoįvykis, apie kurį reikia pranešti draudimo bendrovei. Moteris pasakė, kad turi paskambinti, kaip supratau, ji paskambino vyro tėvui. Jis atėjo ir pradėjo šaukti, kad reikia kviesti policiją, nors įvykio nematė, kaltino mane. Aš maniau, kad įvykis nėra susijęs su policijos iškvietimu. Raugyklos g. yra kavinukė, nuėjau į ją, kad galėčiau užpildyti deklaraciją, nes automobilyje to padaryti nebuvo galima. Užėjęs į kavinę aš pavartojau alkoholio, nes skaudėjo dantį, reikėjo numalšinti skausmą. Grįžus į įvykio vietą, vėl buvo apšauktas, atvažiavo policija. Pirmas klausimas buvo, ar aš vartojau alkoholį. Prisipažinau, kad vartojau. Tačiau aš nežinojau, kad negalima vartoti alkoholio po autoįvykio. Aš nesiruošiau niekur važiuoti, nes neturėjau veidrodėlio. Man buvo daug paprasčiau palikti automobilį ten, kur jis stovi, kad draudimas nufotografuotų. Tvirtina, kad eismo įvykio apgadinto automobilio Volvo durelės tikrai nebuvo paliktos atidarytos, o tas, kuris atidaro dureles, privalo patikrinti, kad tai nepakenktų kitam eismo dalyviui

Peržiūrėjus vaizdo įrašą A. B. paaiškino, kad iki to jis buvo įsitikinęs, kad moteris su vaiku buvo automobilyje. Tačiau dabar mano kitaip, t. y. pripažįsta, kad nepastebėjo automobilio Volvo atidarytų durelių. Pripažįsta padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, mano, kad nėra kaltas. Nurodė, kad gailisi, jog po eismo įvykio vartojo alkoholį. Tvirtina tikrai nematęs nukentėjusiosios, todėl galimai buvo neatidumas.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. G. paaiškino, kad grįžusi prie gyvenamo namo, kairėje važiuojamosios dalies pusėje priparkavo automobilį, iškėlė vaiką ant šaligatvio. Priekinėje keleivio sėdynėje gulėjo daiktai, todėl apėjusi mašiną iš keleivio pusės, atidarė dureles, pasilenkė surinkti daiktų. Berinkdama daiktus išgirdo, kad artėja automobilis. Pamatė, kad automobilis greitai artėja ir nestabdo. Todėl išsigandusi, nespėjusi uždaryti automobilio durelių, staigiai pasitraukė į šoną. Mašina važiavo gan greitai nestabdydama ir nutrenkė duris. Vairuotojas išlipo, apžiūrėjome mašinas, tada priparkavo savo automobilį, iškvietėme policiją. Vairuotojas sakė, kad aš dureles atidariau iš mašinos vidaus, kaltino mane, prašė nekviesti policijos, siūlė susitarti, deklaracijos pildyti nenorėjo, paskui kažkur pasišalino, vėliau grįžo. Man kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus, nes jis šnekėjo nerišliai. Nurodo, kad buvo 9-tą mėnesį nėščia ir fiziškai negalėjo pasiekti tų durelių iš automobilio vidaus. Nuo to momento, kai pamatė A. B. atvažiuojantį automobilį iki jis atsitrenkė, praėjo kelios sekundės, o vairuotojas turėjo galimybę matyti atidarytas dureles.

ATPK 127 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 iki 289 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p., be kita ko, nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

ATPK 126 str. 4 d. be kita ko, nustatyta, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo 579 iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Nagrinėjamu atveju, tai, jog A. B. vairuodamas automobilį buvo nepakankamai atidus, kliudė stovėjusio automobilio praviras dureles, o po eismo įvykio vartojo alkoholį, patvirtina byloje esantys įrodymai: 2016-12-12 administracinio teisės pažeidimo protokolas; 2016-12-12 policijos pareigūno tarnybinis pranešimas; 2016-12-12 eismo įvykio vietos schema; alkotesterio patikros sertifikatas ir matavimo kvitas, kuriuo A. B. 2016-12-12 20.51 val. nustatytas 1,99 prom. girtumas (įvertinus ± 1,7 proc. matavimo paklaidą); 2016-12-12 pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; A. B. bei nukentėjusiosios S. G. 2016-12-12 teikti rašytiniai paaiškinimai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai; vaizdo įrašas.

Byloje esantis vaizdo įrašas iš esmės patvirtina S. G. nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes. Iš vaizdo įrašo matyti, kad S. G., kairėje kelio pusėje priparkavusi savo automobilį, iš jo išsodina vaiką, vėliau, apėjusi automobilį iš kitos pusės ir pravėrusi priekines dešinės pusės dureles, surinkinėja automobilyje buvusius daiktus. Po kiek laiko, matyti, kaip pakankamai greitai judėdamas atvažiuoja A. B. vairuojamas automobilis ir nestabdydamas atsitrenkia į S. G. automobilio praviras dureles. Tuo tarpu S. G. vos spėjo atsitraukti į šoną, taip išvengė sužalojimų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus eismo įvykio kilimo aplinkybes, pripažintina, kad A. B., vairuodamas automobilį, nebuvo pakankamai atidus ir pastabus, nematė S. G. automobilio atidarytų durelių, kurios kaip minėta buvo praviros pakankamai ilgą laiką, atidarytos ne staiga, todėl nesudarė nenumatytos kliūties. O ir pats A. B. teismo posėdžio metu nors kaltę neigė, pripažino, kad nebuvo pakankamai atidus, nematė nei pravirų automobilio durelių, nei prie automobilio stovinčios pačios S. G.. Teismui nekyla abejonių, dėl A. B. kaltės sukėlus eismo įvykį.

Tokiais veiksmais A. B. pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, sukėlė eismo įvykį.

Nors S. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. B. eismo įvykio metu buvo galimai neblaivus, nes kalbėjo nerišliai, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, o ir pats A. B. pripažino, kad alkoholį vartojo jau po eismo įvykio. A. B. teigimu, jis po eismo įvykio išgėrė degtinės, nes skaudėjo dantį. Tačiau, alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra griežtai draudžiamas, už šio draudimo pažeidimą yra numatyta atsakomybė, todėl pažeidėjo nurodytos alkoholio vartojimo priežastys, nėra teisiškai reikšmingos.

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad A. B. padarė ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Administracinių teisės nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), o ATPK neteko galios, todėl teismas privalo įvertinti, kokio teisės akto – ANK ar ATPK – nuostatos taikytinos nagrinėjamoje byloje. Tai numatyta ir ATPK 8 str., kuriame, be kita ko, nurodoma, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią.

ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – pagal savo požymius atitinka (duomenys neskelbtini) str. 7 d. numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą skirtina bauda nuo 1 000 iki 2 000 Eur, taip pat pagal (duomenys neskelbtini) str. 9 d. privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda yra švelnesnė negu numatyta (duomenys neskelbtini) str. 7 d. sankcijoje, todėl nėra pagrindo šio A. B. padaryto pažeidimo perkvalifikuoti vadovaujantis ANK nuostatomis.

ANK administracinė atsakomybė už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Todėl asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles, kai pažeidimą padaro blaivus ir turintis teisę vairuoti transporto priemones asmuo, administracinėn atsakomybėn trauktinas tik dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kaip minėta, byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad A. B. nagrinėjamą eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, pripažinta, kad pažeidėjas alkoholį vartojo po paties įvykio sukėlimo.

Atsižvelgus į tai, A. B. padarytas ATPK 127 str. 2 d. administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuotinas į (duomenys neskelbtini) str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 10 iki 12 Eur.

A. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad A. B. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviame stovyje. Nors anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos galiojimas yra pasibaigęs, ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip asmenybę neigiamai, linkusią nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių bei daryti šiurkščius pažeidimus.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas, teismas daro išvadą, kad A. B. skirtinos tokios administracinės nuobaudos: už (duomenys neskelbtini) str. 8 d. pažeidimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta vidutinio dydžio, t. y. 11 Eur bauda; už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, kuri yra artima vidutinei, nesusijusiai su arešto bausme – 720 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., A. B. paskirtos administracinės nuobaudos subendrinamos paskiriant galutinę nuobaudą sunkiausiojo iš jo padarytų pažeidimų sankcijos ribose – 720 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 32 str. 1 d. 5 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutaria:

Pripažinti A. B. (A. B.), (duomenys neskelbtini) kaltu padarius:

(duomenys neskelbtini) str. 8 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai 11 (vienuolikos) Eur baudą.ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai 720 (septynių šimtų dvidešimties) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

A. B. (A. B.) paskirtas administracines nuobaudas subendrinti paskiriant galutinę nuobaudą sunkiausiojo iš jo padarytų pažeidimų sankcijos ribose – 720 (septynių šimtų dvidešimties) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Išaiškinti A. B. (A. B.), kad: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šio nutarimo priėmimo dienos; 2) bauda turi būti sumokėta į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16063944827. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.