- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-982-259/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Antanas Burdulis, Raimondas Buzelis
- Skolininkas
- A. U.
- Kreditorius
- AB DnB NORD bankui
Procesinio dokumento kategorija 121.1,121.15,121.21,121.22, 128.17
2007 m. rugsėjo 26 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.326 - L, kuria užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankui areštuotas skolininkui A. U. priklausantis nekilnojamas turtas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 18 d. nutartimi areštavo A. U. turtą: butą su rūsiu 10.31 kv.m., pažymėtu R-15, bendras plotas 76,2 kv.m., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esantį .(duomenys neskelbtini), įkeistą 1999-02-11 hipoteka, id. kodas 02119990000434, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankui, uždraudė perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką A. U., kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Teismas nustatė, kad 1999-02-11 hipoteka, lakšto identifikavimo kodas 02119990000434, A. U. užtikrindamas 49 846,00 Lt paskolos grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui (buv. AB Žemės ūkio bankas), įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą: butą su rūsiu 10.31 kv.m., pažymėtu R-15, bendras plotas 76,2 kv.m., unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį .(duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė 47 092,00 Lt. Skolininkas nevykdė prievolės pagal 1999-02-09 skolos perkėlimo sutartį Nr.8 kreditoriui AB DnB NORD bankui. 2005-05-16 raštu Nr. 30.58./17/1854 kreditorius informavo skolininką, kad nuo 2005-06-20 nutraukia 1999-02-09 skolos perkėlimo sutartį Nr.8. Kreditorius nurodė, kad negrąžinta skola yra 54 017,63 Lt, kur 40 669,85 Lt paskola, 11 094,90 Lt nesumokėtos palūkanos, 2 252,88 Lt delspinigiai bei 100 Lt žyminis mokestis už priverstinį išieškojimą. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis LR Teismų įstatymo 17 str., LR CK 4.192 str.yra pagrindas taikyti įkeistam skolininko turtui areštą, kadangi skolininkas A. U. neįvykdė prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui bei įspėti skolininką ir įkeisto turto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Jeigu praėjus 2 mėnesiams nuo įspėjimo įteikimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui kreditorius nesikreips pakartotinai turtą parduoti varžytynėse, įkeisto turto areštas bus panaikintas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas A. U. nesutiko su teismo nutartimi ir prašė nutartį panaikinti bei priteisti iš kreditoriaus 300 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė šiuos nesutikimo motyvus:
1) su kreditoriumi dėl 1999-02-09 skolos perkėlimo sutarties teisėtumo vyksta teisminis ginčas, skolos dydis kreditoriui gali pasikeisti, todėl kreditorius negali kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai teisme vyksta ginčas dėl skolos dydžio ir skolos pagrįstumo.2005-06-06 buvo kreiptasi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2/8-38/2004, tačiau 2005-11-23 Raseinių rajono apylinkės teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2006-04-14 nutartimi panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-11-23 nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo perdavė nagrinėti iš naujo. 2006-09-14 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-447-0136/06 buvo atnaujintas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Civilinėje byloje buvo paskirta statybinės vertės nustatymo ekspertizė. 2007-05-14 statybinės vertės nustatymo ekspertizės akte buvo nustatyta 1 kv.m. sąmatinė vertė bei buto Rytų g. 4-7, Raseinių mieste, sąmatinė vertė. Iš statybinės vertės nustatymo ekspertizės 2007-05-14 akto Nr. 07-05/28 išvadų, matyti, kad skola, kurią savo pareiškime nurodė AB DnB NORD bankas, yra žymiai mažesnė. Esant šioms aplinkybėms būtina sulaukti procesinio sprendimo civilinėje byloje ir tik tada kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo.
2) teismo nutartyje klaidingai nurodyta skolininko pavardė: nurodyta „Užrengis”, turi būti „U.”;
3) nepriėmus procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-447-0136/06, nagrinėjamojoje Raseinių rajono apylinkės teisme, nebuvo jokio pagrindo areštuoti ginčo turtą. Kreditorius turėjo teisę prašyti Raseinių rajono apylinkės teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet to neprašė, nors teisminis nagrinėjimas vyksta eilę metų, kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo vertintinas tik kaip moralinis spaudimas skolininkui bei jo šeimai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirtąjį skundą kreditoriaus AB DnB NORD bankas su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) Hipotekos ir jos registro institutų tikslas yra įtvirtinti efektyvią prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą, kuomet hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka patenkinti savo reikalavimus, jeigu skolininkas nevykdo savo prievolių. Įkaito davėjas suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Hipotekos kreditoriaus teisių ypatumai nulemia jo procesines teises vykdymo procese. Išieškojimo iš įkeisto turto neginčo tvarka esmė - greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas, kadangi tol, kol nėra realizuotas įkeistas turtas, kreditorius negali nukreipti išieškojimo į skolininko turtą bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos 2004-10-27 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-573/2004, b. kat. 27.5.4);
2) šalys, sudarydamos hipotekos lakštą, žino, kad šis specialus kreditorių teisių užtikrinimo būdas nesuteikia teisės skolininkui ar įkaito davėjui reikšti prieštaravimus, ginčyti iš sandorio atsirandančių prievolių įvykdymo apimtį ir terminus kitaip, nei numato Civilinio kodekso normos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos 2001-04-04 nutartis, c.b. Nr. 3K -3-425/2001, b. kat. 27.5.4). Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais, skolininkas, ar kiti suinteresuoti asmenys, kurių teises paliečia įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 2001-01-23 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-425/2001). Skolininkas atskirąjį skundą grindžia ne kokiais nors hipotekinio išieškojimo procedūriniais pažeidimais, o iš esmės ginčydamas prievolės įvykdymo apimtis. Skolininko išdėstyti argumentai ir aplinkybės dėl skolos apimčių ar/ir jos dydžio nėra atskirojo skundo nagrinėjimo objektas, todėl negali būti teisiniu pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį;
3) Bankas yra sąžiningas įkeitimo teisės turėtojas. Skolininkas nepateikė teismui įrodymų, kad Sutarties ir/ar Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarę dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ar/ir kitokių paskolos pagal Sutartį grąžinimo terminų. Šiuo metu tiek Sutartis, tiek hipotekos sandoris yra galiojantys, todėl visos prievolės, kilusios iš šių sutarčių, turi būti vykdomos. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas (LR CK 6.59 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2004, nurodė, kad sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises. Jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai, tai sąžiningo įkaito turėtojo teisė turi būti ginama. Nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali paveikti sąžiningo įgijėjo interesų (LR CK 1.80 str. 4 d., 6.153 str.), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (LR CK 4.96 str.). Tokį CK normų aiškinimą patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002).
4) Dėl neteisingai nurodytos skolininko pavardės
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėja 2007-06-26 priėmė nutartį ištaisyti Nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą gramatinę klaidą, todėl skolininko argumentas dėl neteisingai procesiniuose dokumentuose nurodytos skolininko pavardės šiame ginče neteko prasmės;
Skolininko argumentas, kad neva tai jo skolinio įsipareigojimo Bankui apimtys nėra aiškios, kadangi <...iki šiol nėra patvirtinta, kad 1999-02-09 Skolos perkėlimo sutartis yra teisėta...> yra teisiškai nepagrįstas, kadangi įstatymas įpareigoja hipotekos kreditorių prašyme nurodyti tik hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (LR CPK 558 str.). Be to, pats skolininkas turi mokėjimo dokumentus ir jam yra žinoma, kokioje apimtyje skolininkas yra įvykdęs savo įsipareigojimus Bankui pagal Sutartį. Pažymėtina, kad jokių nurodytos skolos dydį paneigiančių mokėjimo dokumentų (skolos skaičiuotės, skaičiavimo metodikos ir kt.) skolininkas nepateikė, teiginio. Teisiškai nepagrįstas Skolininko argumentas, kad statybinės vertės nustatymo ekspertizės 2007-05-14 aktas Nr. 07-05/07 įrodo ir patvirtina, kad skolininko skola Bankui yra žymiai mažesnė, nei nurodyta procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad pagal 1999 02 09 d. skolos perkėlimo sutartis iš GNSB „Šatrija“ A. U. buvo perkelta 49846 Lt paskola kreditoriui AB Dnb bankas (b.l. 9, 19-23). Užtikrinant skolininko A. U. prievolių vykdymą, jis įkeitė bankui turtą-butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-3). 2005 05 16 d. raštu bankas informavo skolininką, jog nutraukia minėtą 1999 02 09 d. skolos perkėlimo sutartį ir pradeda skolos priverstinį išieškojimą (b.l. 24). 2007 06 01 d. pareiškimu kreditorius kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašė pradėti skolininko A. U. 54 017, 63 Lt skolos išieškojimo procedūrą iš bankui įkeisto minėto buto Raseiniuose (b.l. 12). Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2007 m. birželio 18 d. nutartimi areštavo A. U. turtą: butą su rūsiu 10.31 kv.m., pažymėtu R-15, bendras plotas 76,2 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį .(duomenys neskelbtini), įkeistą 1999-02-11 hipoteka, id. kodas 02119990000434, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankui, uždraudė perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką A. U., kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b.l. 28, 29).
Esminiai atskirojo skundo argumentai yra susiję su ta faktine aplinkybe, jog dėl minėtos 1999-02-09 skolos perkėlimo sutarties teisėtumo ir perkeltos skolos dydžio Raseinių rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-447-0136/06, vyksta teisminis ginčas, skolos dydis kreditoriui gali pasikeisti, todėl kreditorius negali kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai teisme vyksta ginčas dėl skolos dydžio ir skolos pagrįstumo. Nepriėmus procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-447-0136/06, nagrinėjamojoje Raseinių rajono apylinkės teisme, nebuvo jokio pagrindo areštuoti ginčo turtą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra įkeitimas ( hipoteka). Jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, hipotekos kreditoriaus prašymu jo reikalavimas patenkinamas, nukreipus išieškojimą į įkeistą daiktą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis, 4.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas per sutartyje nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius gali kreiptis į hipoteką įregistravusį hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodydamas pareiškime hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto turto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas per 3 darbo dienas priima nutartį areštuoti įkeistą turtą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei įspėja skolininką ir įkeisto turto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Priėmus nutartį areštuoti įkeistą turtą, įkeisto daikto savininkas netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti (LR CK 4. 192 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį areštuoti skolininko turtą, t. y. suvaržyti skolininko teises apsunkinti įkeistą turtą ar siekti jo perleidimo. Apelianto argumentai, jog yra teisme iškelta ir yra nagrinėjama kita byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl skolos perkėlimo sutarties pagrįstumo ir skolos dydžio, negali būti pagrindu pripažinti nepagrįsta hipotekos teisėjos priimtą nutartį suvaržyti skolininko įkeistą turtą, nes šioje skolos išieškojimo stadijoje nėra vykdomas pats skolos išieškojimas, todėl nėra svarbūs atskirojo skundo argumentai dėl skolos dydžio nustatymo, o skolininko išdėstyti argumentai ir aplinkybės dėl skolos dydžio nėra atskirojo skundo nagrinėjimo objektas, todėl negali būti teisiniu pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį. Hipotekos kreditorius įstatymo suteiktomis teisėmis priverstinio skolos išieškojimo procese naudojasi, siekdamas operatyvaus ir visiško reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto. Be to, teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, jog A. U. ir jo sutuoktinė yra iškėlę civilinę bylą tik dėl skolos perkėlimo sutarties pagrįstumo ir skolos dydžio (b.l. 38-40, 44), tačiau skolininkas neginčija pačio įkeitimo sandorio (hipotekos lakšto) teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 1-3). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos priimta 2007 m. birželio 18 d. nutartis paliktina galioti.
Teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, kad Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėja 2007-06-26 priėmė nutartį ištaisyti Nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą gramatinę klaidą skolininko pavardėje, todėl atskirojo skundo argumentas dėl neteisingai procesiniuose dokumentuose nurodytos skolininko pavardės neteko prasmės ir teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako (b.l. 59).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.