- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-999-56/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00565-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB ,,Mediteranija“
- Atsakovas
- UAB ,,Gintraka“
Teisėja J. Šiškina Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00565-2010-7 Proc. sprendimo kategorijos:106.5;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. birželio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Mediteranija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo kuriuo atmestas ieškovo UAB ,,Mediteranija“ ieškinys atsakovui UAB ,,Gintraka“ dėl 2009 m. kovo 9 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
IeškovasUAB ,,Mediteranija“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2009 m. kovo 9 d. su atsakovu UAB ,,Gintraka“ sudarytos Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys 2009 m. kovo 9 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, kuria ieškovas iš atsakovo subnuomojo 100,16 kv.m. ploto Negyvenamąją patalpą - Parduotuvę, esančią Aušros Vartų g. 9, Vilnius, unikalus Nr. 1094-0024-3010:0011. Ieškovas patalpose padarė esminį remontą, kuriuo buvo iš esmės pagerinta restorano būklė ir restoranas po remonto atitiko verslo klasės restoranui keliamus reikalavimus (iki tol restorano patalpose buvo ekonominės klasės greito maisto užkandinė). Pradėjus restorano veiklą, kilo tam tikri veiklos pradžios nesklandumai, dėl ko atskiras nuomos įmokas ieškovas vėluodavo sumokėti. Veiklos nesklandumai kilo ir buvo sąlygojami iš esmės tuo, kad restoranas šioje vietoje buvo nauja veiklos koncepcija, kuri nuo nuomos sutarties pasirašymo iki šios dienos visiškai pasiteisino, o restorano veiklos rodikliai, atsižvelgiant į veiklos sezoniškumą, stabiliai gerėjo. Ieškovas, sudarydamas nuomos sutartį, nesitikėjo, kad „įėjimas" į rinką restoranui šioje vietoje bus toks sudėtingas, kadangi restoraną reikėjo reklamuoti, pritraukti klientus, aktyviai įtakoti rinką ir t.t., kas lig šiol šioje vietoje nebuvo daroma. Antra priežastis, dėl kurios restorano veikla buvo komplikuota – restorano patalpas pradėjus remontuoti, paaiškėjo, kad jų būklė buvo daug blogesnė nei tikėtasi ir aiškino atsakovas prieš subnuomos sutarties pasirašymą, ieškovui į restoraną teko investuoti daug didesnes lėšas nei tikėtasi, remonto darbai užsitęsė dviem mėnesiais ilgiau nei planuota. Dėl to restoranas nespėjo pradėti dirbti 2009 m. pavasario sezono metu, o pradėjęs veiklą vasarą, ieškovas privalėjo savo lėšomis dengti tuos trūkumus, kurių nebūtų, jei veikla būtų pradėta laiku. Ieškovo manymu, restorano veiklos rodikliai rodė, jog esminė koncepcija buvo pasirinkta teisingai, veiklos nuostolius buvo galima padengti per 2010 metų pavasario sezoną, ieškovas mokėjo nuompinigius atsakovui, nors įsiskolinimas atsakovui egzistavo. Atsakovas ieškovui 2010 m. sausio 11 d. pateikė pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, jo nemotyvuodamas, tik pažymėdamas, kad subnuomos sutartį nutraukia subnuomos sutarties 7.1. ir 7.1.3. punktais, todėl remdamasis Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktu ieškovas, manė, kad subnuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik teismine tvarka, tuo tarpu atsakovas sutartį nutraukė be rašytinio įspėjimo, nes 2009 m. rugpjūčio 28 d. įspėjime nurodyti trūkumai buvo pašalinti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Gintraka“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad subnuomos sutartyje nustatyta, kad patalpos subnuomotojui priklauso lizingo teise o, tai reiškia, jog subnuomotojas kiekvieną mėnesį moka lizingo bendrovei nustatytas įmokas. Ieškovas patalpas apžiūrėjo, žinojo, kokios jos būklės yra ir kad šiose patalpose buvo greito maisto ekonominės klasės užkandinė. Ginčo šalys 2009 m. balandžio 6 d. pasirašė Priedą Nr. 1 prie sutarties – Patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyta priimamų patalpų būklė, todėl ieškovas žinojo realią patalpų būklę, nenurodė jokių patalpų būklės defektų ar trūkumų. Atsakovo manymu, ieškovas pats pasirinko savo veiklos ir verslo koncepciją, todėl jis pats ir turėjo įvertinti jam teksiančią riziką, o aplinkybė, jog ieškovas netinkamai įvertino savo galimybes, neatleido jo nuo sutartinių prievolių tinkamo įvykdymo. Subnuomos sutarties 4.2.3 punkte numatyta, jog subnuomininkas įsipareigoja be subnuomotojo raštiško leidimo neperplanuoti ir nepertvarkyti subnuomojamų patalpų bei jose esančių inžinerinių tinklų, komunikacijų ar jų dalies, tuo tarpu ieškovas be raštiško subnuomotojo leidimo, nesuderinęs projekto ir sąmatos, atliko perplanavimą, todėl atsakovo manymu, tai nebuvo pagerinimas, o priešingai – atsakovo patyrė nuostolių, nes lizingo davėjas nebuvo davęs atsakovui sutikimo perplanuoti patalpas, tokiu būdu ieškovas pažeidė subnuomos sutartį ir dėl tokio patalpų perplanavimo, kas sudarė savarankišką pagrindą vienašališkai subnuomotojui nutraukti sutartį pagal 7.1.1 p. Ieškovas niekada laiku nemokėjo nei nuomos mokesčio, nei už komunalines paslaugas, todėl 2009 m. spalio 6 d. ieškovui buvo įteiktas 2009 m. rugsėjo 30 d. įspėjimas dėl 12 392,07 Lt skolos, o pagal 2009 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą, ieškovas atsakovui buvo skolingas 27 945,36 Lt. kadangi ieškovas netinkamai vykdė prievoles atsakovas nesitikėdamas, kad ateityje prievolės bus vykdomos tinkamai nusprendė sutartį nutraukti ir jo veiksmai visiškai atitiko Civilinio kodekso 6.217 straipsnio nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinys atmestas. Iš UAB „Mediteranija“ valstybės naudai priteista 24,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas pažymėjo, kad įvertinus sutarties turinį, abiejų sutarties šalių (pelno siekiančių įmonių) interesus apibrėžti konkrečias sutarties galiojimo sąlygas prievolių netinkamo vykdymo atvejais, atsižvelgus į ieškovo tikslą subnuomojamose patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą, investuoti lėšas į nuomojamą turtą, laikytina, kad 7.1 p. ir 7.2 p. šalys susitarė dėl vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų, jeigu kita šalis nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Tokia teidsmo išvadą patvirtino ir sutarties 7.3 punkto gramatinis aiškinimas kur aptartas kitas vienašališko sutarties nutraukimo atvejis ir nurodyta, „išskyrus atvejus numatytus 7.2 punkte“, tokiu būdu teismo vertinimu priskiriant 7.2 p., o tuo pačiu ir 7.1 p. numatytas situacijas vienašališko sutarties nutraukimo atvejams. Teismo nuomone dėl nurodytų argumentų nebuvo pagrindo teigti, jog sutarties 7.5 p. šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo tvarkos, kuomet sutartis nutrauktina ne vienašališkai, o teismine tvarka. Nurodytame puunkte šalys aptarė abipusę pareigą suteikti papildomą terminą (10 dienų) įsipareigojimų nevykdančiai šaliai pažeidimams pašalinti, o to nepadarius per nustatytą terminą – teisę vienašališkai nutraukti sutartį 7.1 p., 7.2 p. pagrindais, pateikiant pranešimą apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Šios sutarties sąlygos galiojančios, ieškovas reikalavimo dėl jų nuginčijimo nereiškė. Teismas nustatė, kad atsakovas ne vieną kartą ieškovui teikė įspėjimus dėl skolos už nuomojamas patalpas ir komunalines palaugas sumokėjimo, tačiau skolos sumokėtos nebuvo, ką patvirtino ir į bylą pateiktas 209 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktas, šalių paaiškinimai 2009 m. gruodžio mėnesio klientų apyvartos ataskaita kurioje nurodyta, kad 2009 m. gruodžio 31 d. ieškovas buvo skolingas atsakovui 27 945,36 Lt. Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus šalių pateiktas atsiskaitymo suvestines, atsakovo pateiktus duomenis apie nuolatinį sąskaitų apmokėjimo vėlavimą ir vėlavimo terminus, akivaizdžiai viršijančius 15 kalendorių dienų, teismas konstatavo, kad ieškovas nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo sistemingai vėluodavo sumokėti atsakovui nuompinigius ir mokesčius už komunalines paslaugas per sutartyje numatytą terminą, tuo padarydamas esminį sutarties pažeidimą, kas sudarė prielaidas atsakovui nutraukti patalpų nuomos sutartį. Be to, kaip jau buvo nustatyta, šalys susitarė dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį, todėl atsakovas dėl ieškovo netinkamo mokėjimo prievolės vykdymo turėjo pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai net ir tuo atveju, jei toks sutarties pažeidimas būtų vertinamas kaip neesminis. Kadangi ieškovas nereiškė reikalavimo dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, jų neginčijo, todėl teismas padarė išvadą, kad sutarties sąlygos pripažintinos galiojančiomis ir privalomomis abiems sutarties šalims. Teismas įvertinęs atsakovo pranešimų turinį padarė išvadą, jog ieškovui buvo tinkamai pranešta apie sutarties nutraukimo priežastis ir sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo laiku nesumokamų nuompinigių, todėl teismas atmetė ieškovo argumentą, kad patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta dėl patalpų panaudojimo ne pagal paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Gintraka“ teisėtai, nepažeidusi sutartyje numatytos tvarkos, vienašališkai nuo 2010 m. sausio 26 d. nutraukė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, 2009 m. kovo 9 d. sudarytą su ieškovu UAB „Mediteranija“. Kadangi bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Gintrakas“ ieškinį atsakovui UAB „Mediteranija“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau bankroto byla iškelta nebuvo, teismas padarė išvadą, jog pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo faktas neįrodė jokių bylai reikšmingų aplinkybių ir nekeitė bylos teismingumo (CK6.217 str., 6.218 str. 1 d., 6.189 str., 6.497 str. 1 d., 6.499 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB ,,Mediteranija“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2009 m. kovo 9 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai, nes atsakovas negavo to ką tikėjosi gauti iš patalpų nuomos sutarties, nes tokia teismo išvada paneigiama akivaizdžiais įrodymais. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes nukentėjusioji šalis negali remtis Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio sutarties nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolimesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiajai šaliai sutarties sudarymo metu, nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus esminių sutarties sąlygų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paparastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusiosios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamąjį ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civlinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nevertino, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. spalio 6 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. įspėjimai apie nuomos sutarties nutraukimą buvo pateikti po to, kai atsakovui buvo sumokėta už praėjusį mėnesį, tačiau į pranešimus buvo įskaičiuotas ir einamasis mėnuo. Teismas taip pat nevertino, kad pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo surašytas 2010 m. lapkričio 11 d. t.y. praėjus daugiau nei ketvirčiui po paminėtų įspėjimų, o taip pat po to, kai visuose pranešimuose nurodytos sumos buvo sumokėtos. Vertinant tai, ar atsakovas gavo tai ko tikėjosi pagal sutartį, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas atliko visus periodinius mokėjimus, taip pat padengė visus delspinigius. Esant nurodytoms aplinkybėms nebuvo nė vieno pagrindo sąlygojusio Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Gintraka“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad nuomos mokesčio mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomos sutarties sąlygų, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad nuomos mokesčio mokėjimas nebuvo esminis sutarties pažeidimas. Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes susijusias su esmine sutarties sąlyga – nuomos mokesčio mokėjimu bei tinkamai įvertino atsakovo pateiktus 2009 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. spalio 6 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. įspėjimus ieškovui ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms prašo teismo sprendimą palikti nepakeistu.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui ginčo šalys UAB ,,Mediteranija“ pateikė atsisakymą nuo ieškinio, kuriame nurodo, kad ginčo šalys tarpusavyje susitarė dėl ginčo sprendimo, todėl ieškovas UAB ,,Mediteranija“ atsisako ieškinio civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Mediteranija“ ieškinį atsakovui UAB ,,Gintraka“ dėl neteisėto 2009 m. kovo 9 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, o atsakovas neprieštarauja dėl ieškovo ieškinio atsisakymo. Ginčo šalys viena kitai nekompensuoja atstovavimo išlaidų, o teismo išlaidas apmoka ieškovas UAB ,,Mediteranija“. Šalims žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, kad atsisakius ieškinio vėlesni ginčai tarp šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimi, o civilinė bylą nutraukiama.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas. Ieškinio atsisakymas priimtinas.
Ieškinio (pareiškimo) atsisakymas – procesinis veiksmas, kuriuo ieškovas išreiškia valią ir atsisako nuo ieškinyje (pareiškime) pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. Proceso teisės normos suteikia teisę ieškovui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikti bet kurioje proceso stadijoje tiek raštu, tiek ir žodžiu teismo posėdyje, ieškovui parašu patvirtinant tokio pareiškimo tikrumą (CPK 140 str. 1 d.). Teismas turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius. Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, jog ieškinio atsisakymo atveju teismas bylą nutraukia ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 str. 4 p., 294 str. 2 d.). Ieškinio atsisakymas yra dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas, kuriame be bendrų kiekvienam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų nustatytas ir specialus reikalavimas: ieškovas turi nurodyti, kad jam žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 111 str. 2 ir 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateiktame pareiškime pareiškė apie ieškinio atsisakymą ir nurodė, kad jam yra žinomi atsisakymo nuo ieškinio teisiniai padariniai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsisakius ieškinio šioje byloje, būtų pažeistos imperatyvios įstatymų normos, viešoji tvarka ar priešingos šalies teisėti interesai. Be to, atsakovas UAB ,,Gintraka“ su teismui paduotu dokumentu sutiko, kad ieškovas atsisakytų ieškinio (b.l. 112). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 326 str. 5 p.).
Teismui sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir atsakovui su tuo sutikus, turi būti išspręsti visi su pareikštais reikalavimais susiję proceso klausimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminio mokesčio grąžinimo (CPK 87, 93, 94, 302 str.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio antrąją dalį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Tokio dydžio žyminis mokestis grąžinamas ieškovui ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio trečioji dalis nustato, kad CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-579/2008, suformavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovui atsisakius nuo ieškinio apeliacinės instancijos teisme, taisyklę. Pagal ją, jeigu byloje pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui palankų sprendimą, tačiau, ieškovui atsisakius ieškinio apeliacinės instancijos teisme, teismas panaikina šį sprendimą ir civilinę bylą nutraukia, tai reiškia priima materialiąja teisine prasme ieškovui nepalankų, o atsakovui palankų teismo procesinį sprendimą ir atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1, 3 d.). Kolegijos nuomone, šios taisyklės taikymą lemia ieškinio atsisakymo priežastys, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp proceso šalių klausimą, kai ieškinio atsisakoma apeliacinės instancijos teisme.
Šioje byloje teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą, kurį ieškovas apskundė apeliacinės instancijos teismui, o vėliau atsisakė nuo ieškinio apeliacinės instancijos teisme, todėl laikytina, kad bylą laimėjo atsakovas ir bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovo atsakovo naudai, tačiau šalys teismui pateiktame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad viena kitai bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų neatlygina, o teismo patirtas išlaidas atlygina ieškovas UAB ,,Mediteranija“, todėl atsakovo patirtos išlaidos neatlygintinos. Šalys pareiškime nurodė, kad susitarė dėl ginčo išsprendimo, todėl ieškovui gražintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas už paduotą ieškinį sumokėjo 130 Lt žyminio mokesčio (b.l. 13), už apeliacinį skundą 133 Lt žyminio mokesčio (b.l. 106), viso ieškovas patyrė 263 Lt išlaidų susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu, todėl jam grąžintini 197,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teismas patyrė 24,30 Lt, o apeliacinės instancijos teismas 5,70 Lt, viso 30.00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteistinos iš ieškovo UAB ,,Mediteranija“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio pirmąja dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Priimti ieškovo UAB ,,Mediteranija“ ieškinio atsisakymą.
Panaikinti Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą.
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Mediteranija“ ieškinį atsakovui UAB ,,Gintraka“ dėl 2009 m. kovo 9 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Grąžinti ieškovui UAB ,,Mediteranija“ į.k. 301321536 iš valstybės biudžeto 197,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš UAB ,,Mediteranija“ į.k. 301321536, valstybės naudai 30.00 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.