Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji, 2015-09-14 13.30 val., kaip UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė, naudodamasi įgaliotojo siuntėjo statusu, muitiniam įforminimui pateikė 2015-09-14 supaprastintą tranzito deklaraciją, kuriai suteiktas MRN Nr. 15LTLUB00014B1B687. Minėtos T1 deklaracijos 18 langelyje įrašė transporto priemonę MAN/(duomenys neskelbtini)DU852, tačiau atvyko kitas vilkikas MAN/(duomenys neskelbtini)US/915 (nenurodytas deklaracijoje) ir išgabeno minėtoje T1 deklaracijoje deklaruotą krovinį konteineryje Nr. PONU1278440. Tranzito deklaracijoje Nr. 15LTLUB00014B1B687 nurodytas vilkikas 2015 m. rugsėjo 14 d. nebuvo atvykęs į Pilies jūrų uosto posto muitinės priežiūros zoną. Tai patvirtino uosto priežiūros naudotojas LKAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė A. Š., buvo kaltinama, kad nurodydama tranzito lydinčiajame dokumente Nr. 15LTLUB00014B1B687 (2015-09-14) neteisingus duomenis apie transporto priemonę, pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 119 straipsnį.

2015 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu A. Š. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str. 5 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 57 Eur dydžio bauda.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tranzito deklaraciją pervedus į būseną „Gabenti leista“ tranzito procedūra ir muitinis įforminimas dar nėra užbaigiamas, nes prekės ir atitinkami dokumentai nėra pateikti paskirties muitinės įstaigai. Apeliantas išreiškia poziciją, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl teismo posėdyje pareiškėjos atstovo nurodytų argumentų, kad draudimo tikslinti tranzito deklaracijos duomenis tranzito deklaraciją pervedus į būseną „Gabenti leista“ teisės aktai nenumato. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir klaidingai pažymėjo, kad pagal 2005-04-25 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą, atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklių 34 punktą, A. Š. privalėjo muitinės postui pateikti prašymą anuliuoti tranzito deklaraciją ir pateikti naują deklaraciją su pasikeitusiais duomenimis, o ne prašyti tikslinti deklaracijoje nurodytus transporto priemonės duomenis.

Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukta A. Š. 2015-09-14 muitiniam įforminimui pateikdama supaprastintą tranzito deklaraciją Nr. MRN 15LTLUB00014B687 bei 18 langelyje įrašydama transporto priemonės duomenis, nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jos psichinis santykis su veika (transporto priemonės duomenų nurodymas deklaracijoje) neatitiko jokios kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str. 5 d. A. Š. galėtų kilti tik tuomet, jei neginčijamai būtų įrodyta, kad ji sąmoningai ar dėl neatsargumo siekė suklaidinti muitinę ir neteisingus transporto priemonės duomenis deklaracijoje nurodė iš anksto žinodama, kad deklaracijoje nurodyta transporto priemonė faktiškai krovinio negabens. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad supaprastintą tranzito deklaraciją Nr. MRN 15LTLUB00014B687 išvykimo muitinės įstaigai A. Š. elektroninėmis priemonėmis pateikė 2015-09-14 13.20 val. Šiuo laiku A. Š. neturėjo duomenų, kad vilkikas MAN/BZ0774/DU852 dėl techninių priežasčių negalės gabenti krovinio, esančio konteineryje Nr. PONU1278440, todėl muitiniam įforminimui pateikdama supaprastintą tranzito deklaraciją Nr. MRN 15LTLUB00014B687 18 langelyje ir nurodė minėto vilkiko duomenis. Net ir 13.34 val. gavusi išvykimo muitinės įstaigos pranešimą IE029 „Gabenti leista“ A. Š. dar neturėjo duomenų, kad minėta transporto priemonė negalės gabenti krovinio. Tokie duomenys buvo gauti tik apie 17 val., todėl nedelsiant krovinio išgabenimui buvo pasitelktas kitas vilkikas MAN/(duomenys neskelbtini)US915, kuris apie 18.23 val. atvyko į Pilies jūrų uosto postą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad dar iš muitinės priežiūros zonos neišgabenus krovinio, buvusio konteineryje Nr. PONU1278440, buvo kreiptasi i Pilies jūrų uosto posto muitinės pareigūnus su prašymu padaryti įrašą supaprastintoje tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie transporto priemonės pakeitimą. Pilies jūrų uosto posto muitinės pareigūnė, įvertinusi šio prašymo pagrįstumą, 2015-09-14 tranzito deklaracijoje Nr. MRN 15LTLUB00014B687 padarė žymą apie faktiškai atvykusios transporto priemonės MAN/(duomenys neskelbtini)US915 duomenis, tuo patvirtindama, kad į paskirties įstaigą krovinys faktiškai bus gabenamas ne deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemone, bet deklaracijos 56 langelyje nurodyta transporto priemone. Taigi, tik gavus išvykimo muitinės įstaigos leidimą patikslinti duomenis apie krovinį gabenančią transporto priemonę, konteineris Nr. PONU1278440 buvo išgabentas iš muitinės priežiūros zonos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str. 5 d. numato administracinę atsakomybę deklarantui už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str. 5 d., sudėties buvimo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. veikoje teisingai vadovavosi Muitinės departamento direktoriaus 2003-09-18 įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintų Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių 1 dalimi, kuri numato, jog bendrijos/bendrosios tranzito procedūros vykdymui įforminti dokumentai, užbaigus muitinį įforminimą, netaisomi. Nagrinėjamu atveju aktualus ir 2005-04-25 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklių 34 punktas, kuris numato, kad jeigu vykdytojas, įforminus prekėms Bendrijos tranzito procedūrą, dėl tam tikrų priežasčių šią procedūrą nori nutraukti (atsisako prekių gavėjas, prekių gabenimui nori pasirinkti kitą transporto rūšį, prekėms pripažįstamas negaliojančiu reeksporto muitinės sankcionuotas veiksmui įformintas eksporto bendrojo dokumento rinkinys ir pan.) prekių, kurios dar nėra išgabentos iš išvykimo muitinės įstaigos, išvykimo įstaigos muitinės pareigūnas NCTS priemonėmis turi teisę tokias deklaracijas anuliuoti, pateikdamas atitinkamus elektroninius pranešimus tranzito ir paskirties įstaigai. Tačiau apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių, ar nagrinėjamu atveju iš administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. buvo galima reikalauti teisės aktus atitinkančio elgesio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str. 5 d. įtvirtintos teisės normos prasme.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nepaneigė, kad muitinės įstaiga leido taisyti deklaracijos duomenis ir atvykusiai transporto priemonei gabenti krovinį – vilkikui buvo leista išvykti iš muitinės, tačiau šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikšmės A. Š. atsakomybei neturi, nes tai buvo padaryta po to, kai A. Š. inkriminuojamas pažeidimas, kurio sudėtis yra formalioji, jau buvo padarytas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu situacijos vertinimu nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime anksčiau nurodė, jog A. Š. sužinojus faktą, kad deklaracijoje nurodyto krovinio nebegalės gabenti tranzito deklaracijoje nurodyta transporto priemonė, krovinys dar nebuvo išvykęs iš muitinės priežiūros zonos, ji turėjo muitinės postui pateikti prašymą anuliuoti tranzito deklaraciją ir pateikti naują deklaraciją su pasikeitusiais duomenimis, tačiau tokia suteikta galimybe A. Š. nepasinaudojo. Tai suponuoja išvadą, kad apylinkės teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukta A. Š. sužinojusi faktą, kad deklaracijoje nurodyto krovinio nebegalės gabenti tranzito deklaracijoje nurodyta transporto priemonė, vietoj teisės aktus atitinkančio elgesio – prašymo anuliuoti tranzito deklaraciją bei naujos deklaracijos su pasikeitusiais duomenimis pateikimo muitinės postui, pasirinko teisės aktus neatitinkantį elgesį – taisė deklaracijos duomenis.

Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog muitinės įstaiga leido taisyti deklaracijos duomenis (tai matyti ir iš rašytinės administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagas (b. l. 18), suponuoja, kad A. Š. veikoje nėra subjektyviosios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties pusės – kaltės (atsižvelgiant į valstybės funkcijas vykdyti įgaliotos institucijos veiksmus, nagrinėjamu atveju iš administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. nebuvo galima reikalauti teisės aktų reikalavimus atitinkančio elgesio), todėl jai pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str. 5 d. A. Š. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.