Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-1206-142/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-04-11
Bylos Nr.: Ik-1206-142/2011
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas: A. S.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Trečiasis asmuo: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Viačeslavas Blaščiukas

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
33.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Adm. byla Nr. I-1206-142/11Proc. Nr. 3-61-3-03282-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.4 (S)

Vilniaus apygardos administracinis teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Viačeslavui Blasčiuk, atsakovo atstovei Irutei Osičnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ dalį, kurioje nuspręsta neskirti paramos pareiškėjos projektui.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad atsiliepdama į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) kvietimą teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ gauti, pareiškėja 2010 m. kovo mėnesį pateikė Agentūrai paraišką, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl paramos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos hidroelektrinėje plėtojimo. Projekto pavadinimas „Vėjo jėgainės statyba (duomenys neskelbtini) kaime“. Paraiška paramai gauti atmesta jau pirmajame vertinimo etape. Sprendimas įformintas Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkiu Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“. Pareiškėja apie projekto netinkamumą antrajame projekto vertinimo etape informuota Agentūros 2010-10-14 raštu Nr. BRK-(10.14)-3198 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas potvarkis yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turi būti panaikintas, nes: pirma, nepagrįstai ir nemotyvuotai nuspręsta, kad pareiškėjos paraiškoje aprašytas projektas yra ekonomiškai negyvybingas. Tokia išvada objektyviai neargumentuota, tik bendrai nurodoma, kad „pagal Priemonę pateiktuose projektuose <...> neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai“, esą pareiškėja projekto „verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektai atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes“, tačiau kuriam konkrečiai iš Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių reikalavimų neatitiko projektas, nei Žemės ūkio ministerija, nei Agentūra nenurodė. Pateiktose paraiškose aprašytų projektų ekonominiam gyvybingumui pagrįsti pareiškėja turėjo pagrįstą pagrindą remtis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais tarifais, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtintame Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) yra numatyta, kad kompensaciniai mechanizmai iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai skatinti bus išlaikyti iki 2020-12-31, todėl pareiškėja turėjo pagrįstą pagrindą projekto prognozinėje finansinėje ataskaitoje nurodyti elektros energijos supirkimo tarifą, kuris garantuojamas valstybės pagal Tvarkos aprašą. Pareiškėja remiasi Nacionaline elektros energetikos strategija, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsniu ir Tvarkos aprašo 7 punktu, nustatančiais, kad valstybė skatina elektros energijos gamybą ir supirkimą vėjo, biomasės, saulės elektrinėse ir ne didesnės negu 10 MW galio hidroelektrinėse, Tvarkos 9 punktu, nustatančiu, kad elektros energija, pagaminta vėjo elektrinėse ir ne didesnės negu 10 MW galios hidroelektrinėse iš gamintojų yra perkama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytus tarifus. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimo Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ 4 punktą, vidutinė vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos kaina yra 30 ct/kWh. Visa tai rodo, kad Agentūra ir Žemės ūkio ministerija nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, kad pareiškėjos projektas yra ekonomiškai negyvybingas.

Žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 39 punkte imperatyviai nurodoma, kad visos pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. Nr. 3D-144 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Priemonės įgyvendinimo taisyklės) nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai gauti. Administracinės atitikties įvertinimas yra atliekamas iki įregistruojant paraišką – tokio tikrinimo metu patikrinama, ar paramos paraiška yra tinkamai užpildyta ir ar pateikti visi paramos paraiškoje nurodyti dokumentai, taigi iš esmės paraiškų įregistravimas patvirtina paraiškų atitikimą formaliems Įgyvendinimo taisyklių reikalavimams. Pareiškėjos paraiška buvo įregistruota, tai reiškia, kad atitiko formalius Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus administracinės atitikties reikalavimus.

Antra, iš visų pagal priemonę pateiktų paraiškų nė viena (nei pareiškėjos, nei kitų paraiškas teikusių asmenų paraiškos) pirmajame vertinimo etape nebuvo paskelbta tinkama būti vertinama antrajame etape. Tuo buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, nes kvietimas teikti paraiškas buvo paskelbtas nesiekiant suteikti paramą, o paraiškų nagrinėjimo procesas buvo neskaidrus ir atliktas pažeidžiant paraiškų vertinimui nustatytas taisykles.

Trečia, Agentūra neįgyvendino Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėse jai priskirtų funkcijų, kadangi netinkamai vykdė savo pareigas, spręsdama dėl pareiškėjos paraiškoje numatyto projekto atitikties Priemonės įgyvendinimo taisyklių VII skyriuje įtvirtintiems „Tinkamumo gauti paramą“ kriterijams. Agentūra netinkamai tyrė ir analizavo paraiškos atitikimą gyvybingumo rodiklių reikšmėms, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad paraiškoje aprašytas projektas yra netinkamas antrajam projekto vertinimo etapui. Vienintelis nurodytas paraiškos atmetimo pagrindas yra Energetikos ministerijos raštai, tačiau vien jais remtis nebuvo pakankamo pagrindo paraiškai atmesti. Administravimo taisyklių 36 punkte yra numatyta Agentūros teisė pasitelkti nepriklausomus ekspertus, sprendžiant dėl projektų tinkamumo skirti paramą ir pirmumo vertinimo. Agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, kreipėsi į Energetikos ministeriją, taigi pasitelkė ne nepriklausomą ekspertą, o kitą viešojo administravimo subjektą, kuriam Administravimo taisyklėse nėra numatyta jokių funkcijų atliekant paraiškų vertinimą. Taip buvo pažeista administracinė procedūra.

Ketvirta, pažeistas Priemonės įgyvendinimo taisyklių 34 punkte imperatyviai nustatytas vieno mėnesio terminas pareiškėjo paraiškai nagrinėti ir vertinti, nes atsakymas pareiškėjai pateiktas praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo pareiškėjos paraiškos užregistravimo. Pareiškėjos paraiška Agentūroje įregistruota 2010 m. kovo mėnesį, o atsakymas gautas tik 2010-10-18. Tuo buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti efektyvumo ir proporcingumo principai. Agentūros neveikimas ir nepagrįstos išvados dėl paraiškos tinkamumo apskritai užkerta kelią ES paramai gauti.

Žemės ūkio ministerija taip pat nevykdė savo pareigų ir pažeidė Administravimo taisyklių 69 punkte nustatytą jai pareigą prižiūrėti, kaip Agentūra atlieka jai pavestas paraiškų vertinimo ir atrankos funkcijas. Ministerija nesiėmė jokių veiksmų, kad Agentūros priimti sprendimai būtų teisėti, pagrįsti ir priimti laiku.

Administravimo taisyklių 75 punktas nustato, kad sprendime dėl paramos skyrimo ir (arba) neskyrimo turi būti nurodytas pagrindas skirti arba neskirti paramos. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodyti motyvai, paremti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, dėl kurių paraiška neatitinka tinkamumo kriterijų. Vertindama paraišką Žemės ūkio ministerija apskritai nepasisakė dėl projekto tinkamumo paramai skirti. Vienintelis skundžiamame potvarkyje nurodytas projekto trūkumas – negyvybingumas. Bet jis nėra objektyviai ir pagrįstai argumentuotas.

Nurodo, kad dėl paraiškos vertinimo proceso neskaidrumo, jo vilkinimo ir netinkamo vertinimo Seimo kontrolierius yra pradėjęs tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovas, jis palaikė skundą ir jo argumentus, prašė tenkinti skundo reikalavimus.

Atsiliepimas

Žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 67-73) nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad už pateiktų paramos paraiškų vertinimą ir tikrinimą, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, yra atsakinga Agentūra. Agentūra, vertindama projekto tinkamumą finansuoti paramos lėšomis, turi įsitikinti, kad projektas bus įgyvendinamas laikantis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų. Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, ketinantis steigti labai mažą įmonę kaimo vietovėje, verslo plane privalo įrodyti, jog naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350 (toliau – Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės). Pareiškėjos pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“, t. y. hidroelektrinėms – 26 ct/kWh. Šias kainas pareiškėja numato ir penkerių finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Siekdama įsitikinti, kad pareiškėjos pateiktos prognozinės finansinės ataskaitos yra pagrįstos, Agentūra 2010-05-19 raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 ir 2010-05-27 raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydama pateikti atsakymą, ar, vertinant subjekto penkerių prognozuojamų metų pardavimo pajamas, gaunamas iš pirmiau minėtos veiklos, minėtas elektros energijos supirkimo kainas galima laikyti pagrįstomis. Atsakydama į minėtus raštus Energetikos ministerija 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų, negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Atsižvelgdama į Energetikos ministerijos raštuose nurodytas aplinkybes, ministerija daro išvada, kad, liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo rinkos kainos neturėtų būti statiškos, t. y. artimiausiu metu kainos turėtų kisti, todėl pagal Priemonę pateiktuose projektuose, kuriuose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai. Dėl šios priežasties pareiškėjai, pateikę projektus pagal Priemonę atsinaujinančios elektros energijos gamybai skatinti, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Pateiktas projektas pripažintas netinkamu finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, nurodyto Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte.

Nepagrįstu laiko pareiškėjos skundo teiginį dėl jos teisėtų lūkesčių pažeidimo. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Europos Sąjungos teisės suformuluotu teisėtų lūkesčių principu, kurio turinys aiškinamas remiantis Europos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) praktika, kuri šį principą ir yra suformavusi. Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių, bei šis klausimas visuomet turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į žinias ir informaciją, kuri yra ar turėtų būti prieinama apdairiam bei informuotam verslininkui (Teisingumo Teismo bylos: C-104/89 Mulder and others / Council and Commission; T-571/93 Lefebvre and others / Commission). Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis ar tokiomis, kurios yra apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. Teisėti lūkesčiai turi būti pagrįsti ir šis pagrįstumas turi būti įrodytas. Bendrijos teisė saugo tik atsargaus ir supratingo individo teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių principu galima remtis tik tuomet, kai lūkesčiai iš tikrųjų yra teisėti. Teisėti lūkesčiai dėl valstybės formuojamos politikos bei vykdomų administracinių veiksmų pasireiškia ir per teisės aktų priėmimą. Šiuo atveju Agentūra, vertindama paraišką ir priimdama sprendimą dėl jos neigiamo vertinimo, o Atsakovė – sprendimą nefinansuoti projekto įformindama ministerijos kanclerio potvarkiu, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Administravimo taisyklėmis, Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, nustatančiais paraiškų vertinimo tvarką ir pareiškėjo informavimą. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, pareiškėjai nebuvo suteikta jokių garantijų, ji pati nebuvo apdairi ir rengdama paraišką iš anksto nepakankamai susipažino su viešai skelbiamomis Įgyvendinimo taisyklėmis, todėl šioje byloje neatsiranda jokio svaraus pagrindo, pagrindžiančio teisėtų lūkesčių pažeidimą.

Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Agentūra paraiškos tinkamumo vertinimui pasitelkė ne nepriklausomą ekspertą, o kitą viešojo administravimo subjektą, kuriam Administravimo taisyklėse nėra numatyta funkcijų atliekant paraiškų vertinimą, paaiškino, kad Agentūra į Energetikos ministeriją kreipėsi, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintu tarnybinio bendradarbiavimo principu, nustatančiu, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą. Agentūros nuostatų 10.6 punktas numato, kad įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas Agentūra turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją, reikalingą valstybės paramos, SAPARD (Special Accession Programme for Agriculture and Rural Development), EŽŪGF (Europos žemės ūkio garantijų fondas), EŽŪFKP, EŽF (Europos žuvininkystės fondas), EŽŪOGF (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas) ir ŽOFI (Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas) priemonėms įgyvendinti. Be to, Administravimo taisyklių 36 punkte įtvirtinta nuostata Agentūrai suteikia teisę, bet ne pareigą atliekant projektų tinkamumo skirti paramą ir pirmumo vertinimą pasitelkti nepriklausomus ekspertus.

Projektų atrankos komitetas, sudarytas žemės ūkio ministro 2008-02-25 įsakymu Nr. 3D-87 „Dėl projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, atrankos komitetų sudarymo“, nagrinėdamas Agentūros įvertintus projektus dėl finansuotinų ir nefinansuotinų projektų, priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus, kurie, kaip tai nurodyta Administravimo taisyklių 74 punkte, yra grindžiami Agentūros sudarytose projektų vertinimo ataskaitose pateiktomis išvadomis. Pagal Administravimo taisyklių 73 punktą, sprendimą dėl paramos skyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, dėl kurių valdymo institucija, t. y. Ministerija, sudaro projektų atrankos komitetus, priima valdymo institucija. Projektų atrankos komitetas 2010-09-08 posėdyje, susipažinęs su projekto aprašymu bei paraiškos vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, atsižvelgus į vertinimo rezultatus, nustatyta, kad projektas netinkamas antrajam projekto vertinimo etapui, nutarė rekomenduoti neskirti paramos, kadangi projektas neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

Pagal Programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas) projektai teikiami ir vertinami dviem etapais. Vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių 17.1 punktu, pirmame projekto vertinimo etape projektus teikia fiziniai asmenys, siekiantys įsteigti labai mažą įmonę kaimo vietovėje. Pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklių 40.1.1 punktą, Agentūrai pateikus pirmojo projekto vertinimo etapo rezultatus, ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl projektų tinkamumo vertinti antrajame projektų vertinimo etape. Jeigu Projektų atrankos komitetas, susipažinęs su projekto vertinimo ataskaita, priima sprendimą, jog projektas netinkamas vertinti antrajame projektų vertinimo etape, ministerija, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 73 punktu, priima sprendimą dėl projekto nefinansavimo. Administravimo taisyklių 74 punkte nurodyta, kad parama skiriama tiems projektams, kuriems ją skirti rekomendavo Projektų atrankos komitetas.

Ginčijamas potvarkis buvo priimtas vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, 2010-09-09 Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto 2010-09-08 posėdžio Nr. 22 protokolu Nr. 8D-457-(5.50) ir kitais minėtais teisės aktais. Agentūra, vadovaudamasi Priemonės įgyvendinimo taisyklių 41.2 punktu, 2010-10-14 raštu Nr. BRK-(10.14)-3198 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“ informavo pareiškėją apie priimtą ministerijos sprendimą neskirti paramos projektui ir nurodė apskundimo tvarką. Šis Agentūros raštas su pridedamu ministerijos kanclerio potvarkiu yra individualus administracinis aktas, skirtas konkrečiam asmeniui – pareiškėjui, kuriame išreiškiama viešojo administravimo subjekto valia pareiškėjo atžvilgiu. Šis individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus – jis pasirašytas viešojo administravimo subjekto įgalioto asmens, patvirtintas antspaudu, nurodyta akto apskundimo tvarka. Potvarkiu patvirtintame sąraše, toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjai, nurodyti objektyvūs faktai ir teisės normos, kuriais vadovaujantis ir buvo priimtas sprendimas neskirti paramos pareiškėjai. Pareiškėjos projekto vertinimas Agentūroje užtruko kiek ilgiau nei numatyta Taisyklėse, neturėjo įtakos priimtam sprendimui.

Atsiliepimas

Atstovė teisme palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 79-81) nurodo, kad su skundu nesutinka.

Paaiškino, kad pareiškėja Agentūrai 2010-03-29 pateikė projektą „Vėjo jėgainės statyba Moskeliškių kaime“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kurio paramos paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Projektas buvo vertinamas vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis (labai mažos įmonės steigimas). Pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktą, pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Pareiškėjos pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2009, Nr. 108-4576), t. y. vėjo jėgainėms – 30 ct/kWh. Šias kainas pareiškėja numato ir 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Agentūra 2010-05-19 raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ ir 2010-05-27 raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu pateikti atsakymą, ar minėtas kainas galima laikyti pagrįstomis vertinant subjekto penkerių prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš minėtos veiklos. Atsakydama į šiuos raštus Energetikos ministerija 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ ir 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, supirkimo kainų“ informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Išnagrinėjusi teisės aktus, reglamentuojančius elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, pardavimo tvarką, Agentūra nustatė, kad pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 (Žin., 2001, Nr. 104-3713; 2004, Nr. 9-228; 2009, Nr. 49-1958, toliau – Tvarkos aprašas), 9 punktą elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, iki energetikos ministro nustatomos valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais pradžios iš gamintojų perkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648) patvirtintais tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšį, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Perėjus prie valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais, iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tos rūšies ištekliams nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Atsižvelgdama į tai Agentūra mano, kad, Lietuvoje liberalizuojant elektros rinką, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo į rinką kainos neturėtų būti paliktos statiškos (t. y. valstybiniu lygiu nustatytos ilgam laikui). Tą patį savo atsakymuose nurodo ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos aukščiau minėtuose raštuose išdėstytas aplinkybes, dėl to fakto, kad neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai, pareiškėjai, pateikę projektus pagal aukščiau minėtas priemones, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Nustatyta, kad pareiškėjos projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, dėl to pareiškėja laikytina netinkamu finansinei paramai gauti kaip neatitinkanti ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus (Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p.), tokiu būdu neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio sprendimas, įformintas 2010-10-08 potvarkiu Nr. 4D-132, pareiškėjos projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pripažinti netinkamu paramai gauti. Agentūra, vadovaudamasi Priemonės įgyvendinimo taisyklių 41.2 punktu, informavo pareiškėją apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą 2010-10-14 raštu Nr. BRK-(10.14)-3198 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“.

Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad „Agentūra neužtikrino efektyvaus, veiksmingo ir tinkamo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos valdymo, įgyvendinimo ir priežiūros, todėl Agentūros veiksmai yra neteisėti“. Pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintas teisės normas, Agentūra tiek pirmojo, tiek antrojo projekto vertinimo etapo pabaigoje parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias teikia Ministerijai (Priemonės įgyvendinimo taisyklių 39 punktas). Galutinį sprendimą priima Ministerija, o vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių 41.2 punktu, apie projekto tinkamumą antrajam projekto vertinimo etapui Agentūra informuoja pareiškėjus registruotu laišku per 5 darbo dienas nuo sprendimo, nurodyto Priemonės įgyvendinimo taisyklių 40.1.1 punkte, gavimo Agentūroje dienos. Agentūra 2010-10-14 raštu Nr. BRK-(10.14)-3198 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“ pareiškėją informavo apie Projekto netinkamumą paramai gauti. Agentūra nepažeidė nė vieno teisės akto, nenukrypo nuo paramos teikimą reglamentuojančių teisės aktų, priešingai – administravo paramos lėšas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Agentūra netinkamai administravo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Pareiškėja jokių faktinių aplinkybių nepateikia, tiesiog išsako savo nuomonę dėl projekto vertinimo eigos.

Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Ministerija ir Agentūra vilkino administracinių procedūrų atlikimą, paaiškina, jog Administravimo taisyklių 33 punkte nustatyta, kad paraiškų vertinimas gali užtrukti ne ilgiau nei 3 mėn. Į paraiškų vertinimo terminą neįskaičiuojamas paklausimų pareiškėjui bei patikrų vietoje atlikimo terminas. Pareiškėjai 2010-05-21 ir 2010-07-20 buvo išsiųsti paklausimai dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo Nr. PPD-(SD)-502, Nr. PPD-(SD)-630 ir Nr. PPD-(SD)-640. Be to, „ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas“ (adm. byla Nr. A14-416-2005; Administracinių bylų praktika Nr. 7).

Dėl pareiškėjos skundo teiginio, jog „kadangi Pareiškėjos Paraiška buvo įregistruota NMA, vadinasi, ji atitiko formalius Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus administracinės atitikties reikalavimus“, paaiškina, kad Administravimo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad Administracinis patikrinimas – Agentūros atliekamas tikrinimas, kuriuo siekiama patikrinti pareiškėjo ir (arba) paramos gavėjo pateiktų duomenų teisingumą. Administracinio patikrinimo metu nėra atliekamas projekto tinkamumo paramai gauti vertinimas. Tai atliekama antrajame paramos paraiškų vertinimo etape (Tinkamumo skirti paramą vertinimas) (Administravimo taisyklių 34 punktas). Vien tik užregistravus paraišką Agentūroje, pareiškėjas dar neįgyja teisės į paramą. Pateikta paraiška turi būti vertinama teisės aktuose nustatyta tvarka ir dėl jos priimamas galutinis sprendimas.

Skunde pareiškėja vadovaujasi įvairiais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, cituoja teisės normas, kuriose numatyti bendrieji Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos tikslai. Pareiškėjo projektas yra pateiktas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai, kurią reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklės. Šios taisyklės yra specialusis teisės aktas, t. y. lex specialis, kuris ir numato tinkamumo kriterijus konkrečiai priemonės paramai gauti, ir būtent šio teisės akto reikalavimus pareiškėjai turi atitikti, o ne remtis abstrakčiais reglamentuose ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje nustatytais bendraisiais tikslais, kurių Agentūra tikrai nepažeidžia.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Skundas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2010-03-29 pateikė projektą „Vėjo jėgainės statyba Moskeliškių kaime“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas), kurio paramos paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), ketindama statyti vėjo jėgainę (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajono savivaldybėje (b. l. 146-157).

Agentūra 2010-10-14 raštu Nr. BRK-(10.14)-3198 (b. l. 89) pranešė pareiškėjai, kad jos projektas yra netinkamas paramai gauti. Kartu buvo siunčiama Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 kopija. Šiuo potvarkiu patvirtintas projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veikslo skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašas (b. l. 91-95). Sąrašo 74 punkte nurodoma A. S., kurios paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodomos paramos neskyrimo priežastys. Paaiškinama, kad pareiškėjos pateiktas projektas „Vėjo jėgainės statyba Moskeliškių kaime“, skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape pagal Priemonės pirmąją veiklos sritį, nes neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus, t. y. pareiškėja neįrodė, kad ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Tokia išvada padaryta, atsižvelgus į pareiškėjos 5 metų finansinėse prognozėse nurodytą elektros kainą, paremtą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“, Energetikos ministerijos 2010-05-26 raštą Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 raštą Nr. (8.3-10)-3-1597, kuriuose Energetikos ministerija informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo ir saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams, kad supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą, taip pat Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo 9, 7 punktų analizę. Nurodoma, kad liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo rinkos kainos neturėtų būti statiškos, t. y. artimiausiu metu kainos turėtų kisti, todėl pagal priemonę pateiktuose projektuose, kuriuose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai. Dėl šios priežasties pareiškėjai, pateikę projektus pagal priemonę atsinaujinančios elektros energijos gamybai skatinti, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, todėl pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti. Padaryta išvada, kad pareiškėjos projektas neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte nustatyto ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus.

Byloje ginčijamas Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 teisėtumas ir pagrįstumas toje dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos projektas. Kaip matyti iš skundžiamu potvarkiu patvirtintame sąraše nurodytų paraiškos atmetimo priežasčių, projektas pripažintas neatitinkančiu ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus ir dėl to netinkamu gauti paramą iš esmės tik dėl to, kad elektros energijos pardavimo kainos iš viso negali būti prognozuojamos. Tuo tarpu pareiškėja aiškina, kad finansinėse prognozėse nurodytos elektros energijos kainos pagrįstos galiojančiais teisės aktais.

Ginčo santykius reguliuoja Priemonės įgyvendinimo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-05), Administravimo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-29 iki 2010-12-30), Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimas Nr. 7, Vyriausybės 2001-12-05 nutarimas Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, šiuo nutarimu patvirtintas Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinimas dviem vertinimo etapais, susidedančiais iš paramos paraiškų administracinės atitikties, tinkamumo ir pirmumo vertinimo (Priemonės įgyvendinimo taisyklių 34 punktas). Pirmajame projekto vertinimo etape be kita ko tikrinama, ar pareiškėjas atitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą kriterijus, nurodytus Priemonės įgyvendinimo taisyklių VII skyriaus 22 punkte. Vienas iš tokių kriterijų nurodytas 22.13 punkte - pareiškėjas verslo plane įrodo, kad naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350.

Pareiškėja pagamintos elektros energijos pardavimo kainą grindžia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 ir Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Aprašo nuostatomis ir nurodo, kad numatoma vidutinė kaina prognozuojamus visus 5 metus – 0,30 Lt/kWh.

Gavusi pareiškėjos paraišką paramai gauti ir vadovaudamasi paramos pagal priemonę teikimą reglamentuojančiais teisės aktais Agentūra 2010-03-29 atliko paraiškos pirminio tinkamumo tikrinimą ir paraiškos administracinės atitikties tikrinimą (b. l. 138-145). Po to 2010-03-30 pareiškėjos paraišką paramai gauti siuntė Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyriui (b. l. 133-137). Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyrius 2010-05-21 pateikė pareiškėjai paklausimą „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ (b. l. 128-129). Paklausime nurodo, dėl kokios priežasties ir kokie dokumentai papildomai turi būti pateikti. Prašo patikslinti pradžios balansą, pakoreguoti balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų prognozes, perskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklius, nurodyti, kad įrengs informacinį stendą, tiksliai nurodyti projekto įgyvendinimo vietą ir pateikti žemės sklypo kadastrinį numerį, kuriame planuoja vykdyti projektą. Negavusi atsakymo į šį paklausimą, Agentūra 2010-07-02 paklausimu pakartotinai prašė pareiškėją pateikti nurodytus dokumentus (b. l. 122-123). Į šį paklausimą pareiškėja atsakė 2010-07-13 (b. l. 116). Agentūra 2010-08-11 aktu Nr. 4 perdavė Kauno technologijos universitetui atlikti pareiškėjos projekto technologinės dalies vertinimą (b. l. 111-112). Projekto technologinės dalies vertinimą atliko Šiaulių universiteto Elektros inžinerijos katedros docentas ir Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros docentas, daktaras E. V. N. (duomenys paimti iš universitetų interneto svetainių). Projekto technologinės dalies 2010-08-12 – 2010-08-16 vertinimo ataskaitoje nurodyti klausimai, į kuriuos atsako vertintojas. Beveik visi klausimai yra susiję su finansiniais dalykais – investicijomis, įrangos įsigijimo kainomis, elektros energijos pardavimo kaina, jos pagaminimo savikaina. Vertintojas atsakė, kad projekte nurodyta elektros energijos pardavimo kaina yra pagrįsta. Pateikiamos pastabos ir daroma išvada, kad pateiktasis verslo planas vėjo elektrinei statyti yra nepakankamai tinkamas. Reikia pasirinkti vietovę su stipresniais metiniais vidutiniais vėjais. Technologinis pasiūlymas tada gali būti įgyvendintas, o produkcijos ekonominiai skaičiavimai turi būti patikslinti (b. l. 110). Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyrius 2010-08-18 surašė paraiškos vertinimo ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad projektas yra netinkamas antram projektų vertinimo etapui. Iš pridėtų Pastabų matyti, kad tokia išvada grindžiama Energetikos ministerijos 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597, Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos, Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos investicinių priemonių bei Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemonių administravimo problemų sprendimo komisijos 2010-06-19 protokolu Nr. 25 (šiame posėdyje Komisija, remdamasi Energetikos ministerijos 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597, nutarė projektus traktuoti kaip neatitinkančius ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijų, b. l. 106-108), kuriais remiantis padarytos išvados, kad vėjo elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams, dėl to pareiškėjas verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Taip pat remiamasi technologinės dalies vertinimo ataskaita. Padaryta išvada, kad projektas neatitinka ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, nurodyto Ekonominio gyvybingumo nustatyto taisyklių 13 punkte, ir tokiu būdu neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatytų reikalavimų (b. l. 98-104). 2010-08-18 Įvertintos paraiškos atskaitoje padaryta išvada, kad projektas yra netinkamas antrajam projekto vertinimo etapui (b. l. 96-97). Agentūra 2010-08-20 surašė Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones vertinimo rezultatų suvestinę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikė paraiškų, atmestų pirminio, administracinės atitikties ir tinkamumo skirti paramą vertinimo etapų metu, suvestinę ir 29 numeriu nurodė pareiškėją A. S. ir jos pateiktą projektą. Nurodė paraiškos atmetimo priežastis. Išvada dėl pareiškėjos projekto netinkamumo paramai gauti grindžiama tik Energetikos ministerijos 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597, nors Agentūros 2010-08-18 paraiškos vertinimo ataskaitoje remiamasi ir projekto technologinės dalies vertinimo ataskaitos pastabomis (b. l. 75-77).

Pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles, pirmojo projekto vertinimo etapo pabaigoje Agentūra parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę, kurią teikia Žemės ūkio ministerijai. Ministerijos sudarytas projektų atrankos komitetas svarsto, kuriuos projektus finansuoti, ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl projektų tinkamumo vertinti antrajame projektų vertinimo etape (39, 40 punktai). Paraiškos vertinimui antrajame etape būtinas projektų atrankos komiteto rekomendacinis sprendimas, paraiškos pakartotinis užregistravimas Agentūroje. Taigi jau pirmajame vertinimo etape galėjo būti priimtas sprendimas pripažinti, kad pateiktas projektas netinkamas paramai gauti.

Skundžiamame sprendime nurodoma, kad projektas pripažintas netinkamu finansuoti, nes neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkto reikalavimų, t. y. neatitinka ekonominio gyvybingumo kriterijaus, nurodyto Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte. Šių taisyklių 13 punktas turi papunkčius, tačiau kuriuo papunkčiu remiantis padaryta tokia išvada, nenurodyta. Dėl to teismas negali analizuoti, ar tinkamai taikytos Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės.

Kaip jau minėta, skundžiamo administracinio akto išvados, kad elektros energijos kainos negali būti prognozuojamos, iš esmės grindžiamos tik Energetikos ministerijos 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597. Nustatyta, kad Agentūra, atlikdama paraiškų, pateiktų paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ gauti, kuriose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, vertinimą, 2010-05-19 raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 kreipėsi į Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyrių, nurodė, kad pareiškėjų pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 02 11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ nustatytomis kainomis. Šiuo raštu prašoma pateikti atsakymą, ar nustatytas kainas galima laikyti pagrįstomis, vertinant subjekto penkerių prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš šios veiklos (b. l. 83-84). Energetikos ministerija 2010-05-26 rašte Nr. (8.2-10)-3-1527 (b. l. 85) informavo, kad saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, nustatyta pagal pikinę elektros galią, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama 5 metams. Agentūra 2010-05-27 raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 kreipėsi į Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyrių, nurodydama, kad ministerija, atsakydama į pirmesnį prašymą, nenurodė apie ateinančių 5 metų hidroelektrinių ir vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimo kainas. Prašė pateikti atsakymą, ar Agentūra gali laikyti pagrįstomis patvirtintas elektros energijos supirkimo kainas iš hidroelektrinių (26 ct/kWh) ir vėjo jėgainių (30 ct/kWh) (b. l. 86). Energetikos ministerija 2010 m. birželio mėnesio (diena nenurodyta) rašte Nr. (8.3-10)-3-1597 (b. l. 87) į pakartotinį prašymą informavo, kad hidroelektrinėse bei vėjo elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Nurodoma, kad šios supirkimo (kainos?) gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Toliau nurodoma taip: „Dėl detalesnės informacijos siūlome kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją“.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos projektas atmestas ne dėl to, kad pareiškėja verslo plane neįrodė, kad 5 metus kainos išliks tokios, kaip apskaičiuota verslo plane, kad projektas bus ekonomiškai nenuostolingas, o dėl to, kad kainos iš viso negali būti prognozuojamos.

Pareiškėja vadovaujasi vieninteliu jai prieinamu oficialiu šaltiniu, t. y. norminiu aktu paskelbtomis kainomis bei Vyriausybės nutarimais. Elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2008, Nr. 16-217), t. y. jo pakeitimu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2008-02-21 nutarimu Nr. O3-27. Vėjo jėgainėms nustatyta kaina 30 ct/kWh, kaina taikoma nuo 2009-01-01. Tokios kainos galioja ir 2011 metams, duomenų, kad jos negalios, bus pakeistos, nėra. Taigi pareiškėja prognozes apskaičiavo pagal vidutinę teisės aktais nustatytą elektros supirkimo kainą. Kai Energetikos ministerija pateikė informaciją, kad keisis teisės aktai, kuriais galimai bus reglamentuojamos ir kainos, Agentūra dar 2010-06-09 specialios komisijos posėdyje padarė išvadą, kad pareiškėjų ekonominio gyvybingumo prognozės yra nepatikimos. Tačiau minėtuose Energetikos ministerijos raštuose nėra konkrečių duomenų, kaip gali pakisti kainos, kurios nustatytos Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu. Be to, į šį kainų reguliavimą yra įsitraukusi ir Vyriausybė, kuri 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtintu Aprašu nustatė, kad elektra iš aptariamų elektrinių iki 2020-12-31 bus superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Komisijos nustatytą tarifą ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant nutarimu patvirtinto Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties (Aprašo 9 punktas). Taigi Vyriausybė iki 2020 metų įsipareigojo remti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir iki šiol nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra pakeistas. Priemonės įgyvendinimo taisyklių 1 priede patvirtintas ekonominės veiklos, kuriai vykdyti ir plėtoti gali būti skiriama parama pagal priemonę, rūšių sąrašas, kurio 1.87 punkte numatyta veiklos rūšis – energijos ir elektros energijos gamyba: energiją (iš atsinaujinančių energijos išteklių) gaminančių įrenginių, įskaitant dujų turbinas, biodyzelinius agregatus, biodujų, biomasės katilus ir (arba) variklius, vėjo elektrines, hidroelektrines, saulės baterijų bei kolektorių sistemas, geoterminius įrenginius ir kitus atsinaujinančios energijos panaudojimo įrenginius, eksploatavimas (kai ne mažiau kaip 50 proc. energijos pagaminama pardavimui). Veikla paraiškos teikimo metu buvo nurodyta Priemonės įgyvendinimo taisyklių priede kaip remiama. Žemės ūkio ministerija skundžiamame potvarkyje nurodo Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Aprašo 9 punktą ir remiasi juo, pasisakydama, kad kainos nėra prognozuojamos. Tačiau tokia Aprašo 9 punkto nuostata galiojo jau nuo 2006-09-22 (2006-09-18 nutarimo Nr. 897 redakcija). Tokiu būdu veikla įtraukta į veiklos rūšių sąrašą jau žinant, kad kainos tarifai keisis ir negali būti prognozuojami, kas reiškia, kad bet koks teikiamas projektas iš karto gali būti pripažintas netinkamu. Šia prasme Energetikos ministerijos raštais nieko naujo sužinota nebuvo. Be to, Ministerija ir Agentūra neįvertino aplinkybės, kad Vyriausybė minėtu nutarimu įsipareigojo remti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių iki 2020 metų, kompensuodama kainų skirtumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamo Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ dalis, kurioje nuspręsta neskirti paramos pareiškėjos projektui pagal jos Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Vėjo jėgainės statyba (duomenys neskelbtini) kaime“ Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kadangi nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, t. y. sprendimas grindžiamas abejonėmis dėl pareiškėjos nurodytų kainų stabilumo, bet šios abejonės nei patvirtintos, nei paneigtos, nurodytas Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtintas Aprašas, kurio nuostatos turėjo būti žinomos, įtraukiant veiklą į remiamų veiklų sąrašą, nenurodyta konkreti norma, kuria remiantis padaryta išvada, kad pateiktas projektas neatitinka ekonominio gyvybingumo kriterijaus. Sprendimas priimtas, pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovai nepagrįstai vertina, kad Energetikos ministerijos raštai yra neginčijamas pagrindas atmesti paraišką. Šie raštai yra tik šios ministerijos nuomonė, kad kainos iš viso negali būti prognozuojamos. Tuo tarpu pareiškėja vadovavosi valstybės institucijos norminiu teisės aktu nustatytomis kainomis, kurios iki šiol nepakito. Kainos visada gali būti prognozuojamos, nes galima nustatyti jų sudėtines dalis, tam egzistuoja metodikos, pati Valstybinės kainų ir energetikos komisija apskaičiuodama kainas vadovaujasi atitinkamomis metodikomis, o Agentūra net nesikreipė į Komisiją, nors Energetikos ministerija pasiūlė kreiptis į Komisiją. Sprendimas turėjo būti pagrįstas realiais duomenimis, kurie galimai patvirtintų, kad projektas ekonomiškai nėra gyvybingas, įvertinant jame nurodomą kainą penkeriems metams. Tačiau jokie tyrimai nurodytais klausimais nebuvo atliekami, jokie tikslūs duomenys nebuvo gauti, o ekspertas projekto technologinės dalies vertinimo ataskaitoje yra atsakęs, kad projekte numatyta elektros energijos pardavimo kaina yra pagrįsta (b. l. 110).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad sprendimas, jog projektas netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas, t. y. naikinama skundžiamo potvarkio dalis, kurioje nuspręsta neskirti paramos pareiškėjos projektui. Panaikinus skundžiamą sprendimą, projekto vertinimas pirmajame etape nėra užbaigtas, paraiška turės būti vertinama iš naujo.

Dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų (paraiškos vertinimo termino, vertinimo tvarkos, teisėtų lūkesčių pažeidimo ir kt.) teismas šiame sprendime toliau nepasisako, nes, konstatavus, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų, sprendimas pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu ir yra naikinamas, todėl vertinti kitus pareiškėjos skundo argumentus netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

panaikinti Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ dalį, kurioje nuspręsta neskirti paramos pareiškėjos A. S. projektui „Vėjo jėgainės statyba (duomenys neskelbtini) kaime“ pagal 2010-03-29 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką, registracijos numeris Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Henrikas SadauskasJūra Marija StrumskienėHalina Zaikauskaitė