Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Furita“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. K. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (32 b. l.), į teismo posėdį neatvyko dėl nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.

Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Taigi vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą. Paprastasis (solo) vekselis reiškia savarankišką ir besąlyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas E. K. 2012 m. birželio 27 d. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį ieškovui UAB „Furita“ 116,00 Lt sumai. Pagal vekselį atsakovas E. K. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti minėtą sumą ieškovui UAB „Furita“ (b. l. 5). ĮPVĮ) 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga ,,grąžinti be išlaidų” ar ,,neprotestuotinas”, - nuo mokėjimo termino dienos (ĮVPĮ 72 str. 2 d.). Kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose (ĮVPĮ 81 str. 1, 2 d.). Ieškovas 2012 m. rugsėjo 27 d. pateikė atsakovui vekselį apmokėjimui, išsiųsdamas pranešimą atsakovui bei informavo atsakovą 2012-10-01, kad vekselis yra neapmokėtas (6-8 b. l.). Tačiau atsiradus reikalavimo teisei pagal vekselį ieškovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, todėl praėjus ĮVPĮ 72 straipsnyje nustatytiems reikalavimų pateikimo senaties terminams vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą, kas reiškia, jog vekselio turėtojas UAB „Furita“ prarado teisę patenkinti savo reikalavimus atsakovui E. K. ne ginčo tvarka, tačiau, priešingai nei nurodo, atsakovas, tai nepatvirtina, kad ieškovas, praleisdamas minėtą terminą, išvis nebeturi teisės reikalauti atsakovo sumokėti 116,00 Lt pagal minėtą vekselį.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 116,00 Lt sumą, paprastąjį vekselį, išduotą 2012 m. birželio 27 d., prašo laikyti rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, jog tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai neneigia ir atsakovas, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios paskolos tiesinius santykius. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi teismas sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.

CK 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kaip jau minėta, atsakovas E. K., pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį patvirtino, kad yra skolingas ieškovui 116,00 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki 2012-09-27. Aplinkybės, kad yra skolingas ieškovui šią sumą atsakovas neginčijo. Atsakovas yra praleidęs prievolės įvykdymo terminą, todėl 116,00 Lt skola iš atsakovo ieškovui priteistina (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10,68 Lt (5 procentų dydžio metines palūkanas) už laikotarpį nuo 2012-09-28 iki 2014-04-10 už naudojimąsi paskolintais pinigais bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, šiuos ieškovo reikalavimą tenkina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi teismas ieškinį patenkino visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisiama 72,00 Lt žyminio mokesčio, kurį ieškovas sumokėjo už ieškinį.

Išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą suma neviršija nustatytos minimalios priteistinos 10 litų sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovo UAB „Furita“, įmonės kodas 302654037, naudai iš atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 116,00 Lt (vieno šimto šešiolikos Lt 00 ct) skolą, 10,68 Lt (dešimt Lt 68 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 126,68 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt (septyniasdešimt du Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.