Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotam asmeniui I. J. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. 2022 m. rugsėjo 26 d. suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7. Nurodo, kad nebuvo tinkamai informuota su pateiktas vaikų teisių išrašais, (duomenys neskelbtini) jau nenaudoja pusmetį, ieškovas turėjo jos naująjį el. paštą, nes Alytaus apylinkės teismas nutartimi pripažino (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nebuvo užtikrinta jos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Kadangi advokatas byloje visiškai nėra aktyvus ir neatlieka savo pareigų atskirąjį skundą surašė ir pateikė pati. Vaikas išreiškė nuomonė kad nori gyventi pas mama. Kitas teismo posėdis numatytas 29 d. o jos kelionė į (duomenys neskelbtini) iki teismo posėdžio ji faktiškai grįš todėl šiai dienai negrąžinti vaiko mamai tik todėl, kad neva įstatyminio atstovo nėra, teisinio pagrindo nėra. Nurodo, kad visos paieškos seniai yra nutrauktos o suėmimo arešto panaikinimas, pakeičiant kardomąsias priemonės į švelnesnes, suteikė leidimą grįžti į (duomenys neskelbtini) ir sudaro sąlygas pačiai (duomenys neskelbtini) pasirūpinti ir vykdyti įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl įrodymų prijungimo

9. Apeliantė ir pareiškėjas pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

11. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės ir pareiškėjo pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl žodinio nagrinėjimo

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas leisti paimti vaiką iš jo motinos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nustatyta, kad vaiko mama buvo išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rūpinasi jos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei paskirta laikinoji priežiūros priemonė – vaikas laikinai apgyvendino saugioje aplinkoje - (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo paimti vaiką iš jo motinos. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino.

15. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie procesą, nebuvo užtikrinta jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

16. Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsniu, Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis kodeksas nenurodo kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Remiantis CPK 582 straipsniu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (2 dalis). Teismas gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų. Teismas taip pat turi teisę rinkti tokius įrodymus savo iniciatyva (3 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus(4 dalis). Byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus (6 dalis). Bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį.

17. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje O. prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje J. prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

18. EŽTT praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikimo Konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje P. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje R. ir U. prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04). Be to, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama: 1) tai, ar pačiam vaikui buvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo H. ir kiti prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 23499/06, par. 62; 2004 m. liepos 8 d. sprendimo byloje H. prieš Vokietiją, peticijos Nr. 11057/02, par. 97); 2) tai, ar buvo užtikrintas tinkamas suinteresuotų asmenų teisinis atstovavimas bylą nagrinėjant teisme (žr. 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje A. K. ir L. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 37956/11; 2013 m. gegužės 19 d. sprendimą byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 1285/03).

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. Jų galima pasekmė (jeigu priimamas sprendimas dėl leidimo paimti vaiką) yra faktinis vaiko atskyrimas nuo šeimos, laikinosios globos (rūpybos) organizavimas CK ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka (CK 3.253 straipsnis, 3.254 straipsnio 3 punktas, VTAPĮ 40 straipsnio 2 dalis) su tolesnėmis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl šios kategorijos bylos neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t. y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų ir įrodymų visiškai aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl vaiko paėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).

20. Iš bylos duomenų matyti, kad apie posėdį suinteresuotas asmuo I. J. buvo informuojama elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei paštu. Apeliantė nurodo ir pateikė duomenis, kad apie prasidėjusį procesą nežinojo, šiuo metu ji naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini), faktinė buvimo vieta (duomenys neskelbtini). Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantė apie procesą nebuvo tinkamai informuota. Aplinkybė dėl apeliantės informavimo apie procesą svarbios, nes nebūdama tinkamai informuota apie procesą apeliantė ne tik negalėjo pasisakyti teismo posėdyje, tačiau negalėjo pateikti ir atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį rašytinio proceso tvarka iš esmės vadovavosi tik pareiškėjo pareiškime išdėstytais argumentais, neišklausęs suinteresuoto asmens neturėjo galimybės įvertinti visų reikšmingų aplinkybių bylai išnagrinėti. Kaip byloje nustatyta, apeliantei (duomenys neskelbtini) yra pakeista, ji grįžta į (duomenys neskelbtini), todėl apeliantės teigimu, galės tinkamai pasirūpinti (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad sprendžiamas klausimas yra labai jautrus, apeliantė turi būti išklausyta, turi būti įvertintos visos aplinkybės, kad būtų užtikrinti geriausi nepilnamečio vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamas vaiko motinos neinformavimas apie procesą ir jos nuomonės neišklausymas nagrinėjamu klausimu galėjo lemti neatskleistos bylos esmės ir neteisingo sprendimo priėmimą, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti išklausyta vaiko motinos nuomonė, įvertintos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl vaiko motinos grįžimo į Lietuvą.

21. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad supaprastinto proceso tvarka nagrinėjant valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba teikia įrodymus, pagrindžiančius vaiko atskyrimo nuo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą būtinybę, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi teisę teikti savo paaiškinimus ir atsikirtimus, esant galimybei, teismas išklauso ir patį vaiką. Nors tiek tėvai, tiek vaikas turi būti išklausomi vertinant vaiko situaciją prieš priimant sprendimą jį paimti iš šeimos (VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjant pareiškimą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo teisme jiems suteikiamos papildomos procesinės garantijos būti išklausytiems ir įtrauktiems į sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje r. e3K-3-182-916/2020).

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi tinkamai rūpintis vaiku, o viena iš rūpinimosi formų yra ir bendradarbiavimas su pagalbą vaikui teikiančiomis institucijomis. Sąžiningas asmuo turėtų vykdyti įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai yra priešingas teisei elgesys, kuris šiuo atveju sukelia itin skausmingus padarinius vaikui, nes vaikas dėl tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nebendradarbiavimo gali būti nepagrįstai atskiriamas nuo šeimos ir jam padaroma žala.

23. Konstatavus proceso teisės normų pažeidimą priimant skundžiamą nutartį teismas nepasisako dėl klausimų, susijusių su leidimo paimti vaiką išdavimo pagrįstumu materialiosios teisės prasme, t. y. su grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumu. Šias aplinkybes turi įvertinti pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, užtikrinant visas procesines garantijas suinteresuotiems asmenims. Kaip nurodyta šioje nutartyje, šios kategorijos bylose teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, t. y. faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Dėl aptarto netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo klausimas dėl vaiko paėmimo galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.